Žmogus negali valgyti metalo. Bet kokie bandymai gali baigtis mirtimi. Taigi, tokie pasvarstymai yra tik teoriniai, nors internete nesunku surasti įdomių faktų, kad žmogaus skrandžio rūgštis tikrai gali suvirškinti ir plieną. Skrandžio sultis sudaro druskos rūgštis (HCl), kalio chloridas (KCl) ir natrio chloridas (NaCl). Skrandžio rūgštį išskiria vidinės skrandį dengiančios ląstelės. Pačias skrandžio sieneles nuo rūgšties poveikio saugo gleivės, tačiau vidinis skrandžio sluoksnis vis tiek yra nuolat atnaujinamas. O kaip kitaip, kai skrandžio sulčių Ph siekia 1,5-3 - tai yra labai stipri rūgštis.
Druskos rūgštis gali tirpdyti metalą. Tiesą sakant, ji dažnai naudojama metalurgijos pramonėje, tačiau jos koncentracija skrandyje nėra labai aukšta. Taigi, atsakymas, ar skrandžio rūgštys gali tirpdyti metalus, nėra toks akivaizdus. 1997 metais publikuotas Paulo K. Li tyrimas, kuriame į šį klausimą buvo bandoma atsakyti praktiškai. Žinoma, ne eksperimentais su žmonėmis - viskas buvo atliekama mėgintuvėliuose, tačiau mokslininkai jau seniai moka laboratorinėmis sąlygomis sukurti skrandžio rūgštį. Į ją Li įmetė skustuvo ašmenis. Vos po 24 valandų skustuvas prarado 47 proc. savo masės ir pasidarė labai trapus. Taigi, atsakymas teigiamas? Ne. Skrandžio rūgštis nepalietė monetų, baterijų ir kitų metalinių smulkmenų. Skustuvo ašmenys ir taip yra labai ploni, todėl rūgštis juos paveikė greičiau. Neaišku, kiek laiko būtų prireikę, kad jie būtų visiškai pranykę - žinome tik tiek, kad tikrai daugiau nei skustuvas išbūtų skrandyje.
- Žmogus negali virškinti metalo. Kai internete perskaitysite faktą „jūsų skrandžio rūgštis yra pakankamai stipri ištirpdyti plienui“, galite drąsiai nusijuokti.
- Druskos rūgštis gali tai padaryti, tačiau tik būdama aukštesnės koncentracijos. Kitaip jai reikės labai daug laiko, kad būtų pasiekti pastebimi rezultatai.
- Juk patį skrandį saugo gleivės, o ne už plieną tvirtesnė danga. Visai neseniai suradau neblogą PCB ėsdinimui skirtą tirpalą kuriam pasigaminti reikia gana pigių ir laisvai prieinamų medžiagų.
Tirpalo aprašymas, kurį pateikiu iš gana išsamios patirties, rodo, kad toks mišinys gali būti gana pigus ir prieinamas. Tai drukstos rūgšties ir vandenilio peroksido tipalas. Beje, pastebėta, kad jis gana paplitus užsienyje. Tirpalo koncentracija yra gana lengvai apskaičiuojama: į plastikinį (arba stiklinį, bet jokiu budu ne į metalinį) indą įpilamas vandenilio peroksidas (3% koncentracijos, tokio kaip parduodamas vaistinėse) ir į jį atsargiai bei lėtai supilama puse tiek druskos rūgšties (33% tipalą).
Atliekant mišinimo procesą būtina laikytis sekos, nes kitaip chemikalai reaguoja agresyviai ir išsiskiriančios dujos bei putojimas gali ne tik išgasinti bet ir nudeginti. Pirmosios nuorodos rodo, kad pavojaus praktiškai nėra, jei viskas daroma teisingai. Kaina tirpalo yra tikrai nedidelė: 100 ml vandenilio peroksido vaistinėje kainavo apie 2 litus, tad vienam mišiniui tenka apie 1 litą. Galima įsigyti didesniais kiekiais už prieinamą kainą. Druskos rūgštis parduotuvėse kainuoja apie 5 litus už litrą, o vienam mišiniui gaunasi vos 12-13 centų.
Kodėl išėsdinti reiktu vienu metu? Todėl, kad šis tirpalas laikui bėgant praranda savo gyvybingumą. Geriausia išėsdinti kuo daugiau plokščių vienu metu, kad būtų maksimaliai išnaudotas tirpalas. Apsvarstyta, kad laikui bėgant tirpalo efektyvumas mažėja ir gali būti prarandamas. Dėl vandenilio dujų išskyrimo išsiskiria rizika deginimuose, todėl reikalinga vėdinama patalpa.
Be to, įdomu pastebėti, kad skirtingi poveikiai skirtingų medžiagų atžvilgiu - šis tirpalas net grimstu, bet prisitaiko prie aplinkos. Kitais teiginiais, druskos rūgštis nepakeičia geležies chlorido ėsdinimo; šis tirpalas nepasižymi šlapimu į plazmą ar kitus pavojingus reiškinius. Kita vertus, šis tirpalas neturi būti laikomas nerūpestingai; reikia laikytis saugos priemonių: užsidėti pirštines, akinius, veido kaukę, gerai vėdinti patalpas ir nuosekliai laikyti tirpalą.
Druskos rūgšties panaudojimo daugialypumas
Druskos rūgštis (HCl) yra stipri mineralinė rūgštis, plačiai naudojama įvairiose srityse, taip pat ir buityje. Nors ji yra stipri ir gali būti pavojinga, tinkamai naudojama ji gali būti labai veiksminga ir naudinga kasdieniuose darbuose. Nors druskos rūgšties nerekomenduojama naudoti kasdieniam metalų valymui, ją galima valyti metalų dėmes.
Druskos rūgštimi galima valyti žalvarį, varį, geležį ir kitus metalus, tačiau ją reikia praskiesti: 1 dalis rūgšties su 9 dalimis vandens. Būdama itin galinga valymo priemonė, ji neturėtų būti naudojama tiesiogiai ant metalo. Druskos rūgštis gali būti puiki priemonė šalinant sunkiai įveikiamas dėmes nuo betoninių paviršių, pvz., aliejaus dėmes garaže, o taip pat tinka mūro plytų valymo priemonėms. Ji dažnai naudojama kalkių nuosėdų ir rūdžių dėmių šalinimui, valant vonias, klozetus, plyteles ir kitus paviršius, ant kurių kaupiasi mineralinės nuosėdos.
Tokios savybės leidžia naudoti druskos rūgštį kaip dezinfekcinę priemonę, nors reikia būti atsargiems dėl jos greito poveikio. Oldūrias, vonias ir santechnikos paviršius dažnai nupurkia dėl pliusčių mineralinių nuosėdų, o kai kuriose vietose druskos rūgštis gali būti naudojama kaip valiklis ir dezinfekcija. Svarbu kruopščiai išvėdinti patalpą ir laikyti rūgštį originalioje pakuotėje su aiškiai matoma etikete.
Šį tvirtinimą patvirtina dažnas suvestinis informacijų rinkinys apie druskos rūgštį: tinkamas jos naudojimas gali užtikrinti kalkių ir rūdžių pašalinimą, bet reikia laikytis saugos rekomendacijų, nes tai pavojinga medžiaga.
Saugos priemonės ir praktiniai patarimai
- Visada dėvėkite apsaugines pirštines, akinius ir veido kaukę.
- Gerai vėdinkite patalpą ir laikykite rūgštį uždaroje vietoje, vaikams ir gyvūnams neprieinamoje vietoje.
- Nedvejodami neutralizuokite išsiliejimą soda arba soda+sodo kalkės tirpalu.
- Jei purškiama į akis, nedelsdami plaukite akis vandeniu ir kreipkitės į gydytoją.
Druskos rūgšties tirpalo sudėtyje yra svarbių duomenų apie jos tankį, virimą ir kitus charakteristikos, kurios padeda suprasti jo naudojimo apribojimus ir galimybes įvairiuose pramonės sektoriuose.
Pramoniniai ir laboratoriniai kontekstai
Druskos rūgštis naudojama plieno grūdinimui, metalo paviršiaus valymui litavimo ir konservavimo metu, taip pat cinko, mangano, geležies ir kitų metalų chloridams gaminti. Ji naudojama hidrometalo apdirbime, jonų mainų dervų regeneravimui ir skirtingų organinių junginių gamybai, įskaitant vinil chloridą, BPA ir kt. Taip pat ji naudojama vandens pramonėje kaip pH reguliavimo ir gręžinių vandens atkūrimo priemonė, norint pašalinti užakėjus ir pagerinti vandens srautą.
Techninės druskos rūgšties kokybės svarba: aukštos kokybės rūgštis naudojama jonų mainų dervoms regeneruoti; mažesnės kokybės rūgštis gali būti naudojama remontinėms ar neutraliacijos užduotims. Dėl pavojų aplinkai ir sveikatai jos naudojimas turi būti reglamentuojamas įstatymais ir saugos normomis.
Tinkamas naudoti kaip valiklį virtuvėje bei vonios kambaryje yra įprasta praktika, tačiau būtina laikytis atskiros koncentracijos rekomendacijų. Dažnai naudojama 10 proc. arba 31 proc. tirpalo koncentracija, o profesionaliai naudojami produktai reikalauja specialių saugos priemonių ir laikymo taisyklių.