Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos. Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus.
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai pateikti statybos techniniame reglamente STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkščias dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Taigi šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00. Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento.
Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal minėto statybos techninio reglamento 2 priedo nurodymus. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Skaičiavimais taip pat įvertinamas per metus atitvarų viduje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis.
Apšiltinant pastatus iš vidaus didžiausią poveikį daro medžiagos garinė varža. Jeigu medžiaga blogai praleidžia vandens garus, vidiniame atitvaros paviršiuje labai greitai susidaro kondensatas, kuris vizualiai dažnai nepastebimas, bet jo pasekmė - po kurio laiko ant atitvaros paviršiaus atsiradęs pelėsis. Kadangi skaičiavimai pakankamai sudėtingi, jų palengvinimui galima naudoti kompiuterines programas.
Vis plačiau naudojant termoizoliacines medžiagas įvairiose laikančiosiose konstrukcijose, labai svarbu žinoti šių gaminių atsparumą gniuždymui ir deformacines savybes. Mechanines termoizoliacinių medžiagų savybes kartu su šilumos izoliacinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis yra svarbiausios charakteristikos, lemiančios jų naudojimą statybų praktikoje. Dėl tam tikrų termoizoliacinių medžiagų mechaninių ypatybių sunku parinkti optimalius jų stiprumo ir deformuojamumo kriterijus. Daugumai medžiagų tiksliai nustatyti galima tik tempimo, lenkimo, šlijimo stiprį, kai prarandamos jų laikomosios savybės.
Šiuo metu plačiai paplito ir normatyviniuose dokumentuose nurodomas labai paprastai nustatomas termosizoliacinių medžiagų sąlyginis įtempis, atitinkantis 10-ies procentų gaminio deformaciją pagal storį. Tačiau gniuždymo įtempis, kai gaminys deformuojamas iki 10 proc., nėra projektinė vertė. Šis rodiklis gali būti panaudotas kiekybiniam įvertinimui ir gamybos technologinių parametrų optimizavimui. Tuo tarpu šių gaminių sėkmingas naudojimas laikančiose konstrukcijose dažnai priklauso ne nuo jų stiprumo rodiklių, bet nuo deformuojamumo ir tamprumo savybių.
Norint sėkmingai naudoti termoizoliacinius gaminius kaip termoizoliacinę-konstrukcinę medžiagą, kuriuos veikia ilgalaikės gniuždomosios apkrovos, nepakanka žinoti jų stiprumo ir deformacijų rodiklius, nustatytus veikiant trumpalaikioms apkrovoms. Garso izoliacija yra svarbus aspektas kuriant komfortišką ir funkcionalią aplinką, tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose pastatuose. Tinkamai parinktos akustinės izoliacijos medžiagos padeda sumažinti triukšmo lygį, pagerinti patalpų akustiką ir užtikrinti privatumą.
Rinkoje siūloma daugybė akustinės izoliacijos medžiagų, kurios skiriasi savo savybėmis, pritaikymu ir kaina. Dažniausiai naudojamos šios medžiagos:
- Mineralinė vata: tai vienas populiariausių sprendimų garso izoliacijai. Ji pasižymi puikiomis garso absorbavimo savybėmis ir atsparumu ugniai. Mineralinė vata gali būti naudojama sienų, lubų ir grindų izoliacijai.
- Akustinės plokštės: šios plokštės yra specialiai sukurtos garso absorbcijai ir atspindėjimui. Jos gali būti pagamintos iš įvairių medžiagų, tokių kaip veltinis, putplastis ar medžio plaušų plokštės. Akustinės plokštės dažnai naudojamos patalpose, kur svarbu kontroliuoti garsą, pavyzdžiui, studijose, koncertų salėse ar biuruose.
- Putų polistirolas (EPS) ir ekstrudinis polistirolas (XPS): nors pagrindinė šių medžiagų funkcija yra šilumos izoliacija, jos taip pat gali prisidėti prie garso mažinimo, ypač žemo dažnio garsų.
- Gipso kartono plokštės su papildomomis garso izoliacijos savybėmis: specialios gipso kartono plokštės, kurių sudėtyje yra papildomų garso izoliacinių medžiagų, gali žymiai pagerinti bendrą garso izoliacijos lygį.
- Membranos: garso izoliacinės membranos yra plonos, bet tankios medžiagos, kurios veiksmingai blokuoja garso perdavimą. Jos dažnai naudojamos kartu su kitomis izoliacijos medžiagomis, siekiant maksimalaus efekto.
Akustinės izoliacijos medžiagų pasirinkimo kriterijai
Renkantis akustinės izoliacijos medžiagas, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus:
- Garso absorbcijos koeficientas: rodiklis parodo, kokią garso energijos dalį medžiaga sugeria. Kuo aukštesnis koeficientas, tuo geriau medžiaga sugeria garsą.
- Garso perdavimo mažinimo indeksas (Rw): nurodo, kiek decibelų medžiaga sumažina garsą, pereinantį per ją.
- Paskirtis: skirtingoms patalpoms ir problemoms reikalingos skirtingos izoliacijos medžiagos.
- Atsparumas ugniai: svarbus kriterijus viešose patalpose ar gyvenamuosiuose namuose.
- Ekologiškumas ir sveikata: kai kurios medžiagos gali išskirti kenksmingas medžiagas, todėl svarbu rinktis sertifikuotus ir aplinkai draugiškus produktus.
Akustinės izoliacijos medžiagų pritaikymas gali būti įvairus:
- Gyvenamosios patalpos: siekiant sumažinti kaimynų keliamą triukšmą, pagerinti miego kokybę ar sukurti ramesnę aplinką, rekomenduojama izoliuoti sienas, lubas ir grindis.
- Biurai: siekiant padidinti darbuotojų produktyvumą ir sumažinti trukdžius, svarbu izoliuoti atskirų kabinetų sienas ir pertvaras.
- Viešosios erdvės: kavinėse, restoranuose, konferencijų salėse garso izoliacija padeda sukurti malonią atmosferą.
- Muzikos studijos ir namų kino sistemos: šiose patalpose ypatingai svarbu kontroliuoti garsą, todėl naudojamos specialios akustinės medžiagos.

Rūsio hidroizoliavimas iš vidaus su CERESIT
Principinės rekomendacijos gaminių pasirinkimui
• Vertinant termoizoliacinių medžiagų derinimą su akustinėmis savybėmis, svarbu užtikrinti, kad garinė varža atitiktų vidaus naudojimo sąlygas ir atitvaros ilgaamžiškumą. Gamtos saugai ir sveikatai svarbu užtikrinti ekologiškus sprendimus.
• Dažnai reikia derinti kelias medžiagas: pvz., plokštes ar vyniojimą mineraline vata kartu su garso plokštėmis ar membranomis, kad pasiekti tikslų šilumos ir garso rodiklius.
• Planuojant įrangą ir dekoracijas, atsižvelkite į papildomą masę ir garinę varžą, kad nepažeistumėte konstrukcijų ir užtikrintumėte saugų atsparumą ugniai.
Statybiniai standartai ir praktiniai skaičiavimai
STR 2.05.01: 2005 reglamente išdėstytos gairės dėl šilumos perdavimo koeficientų ir drėgminės būklės. Šilumos perdavimo koeficientas įvardijamas kaip įprastas, o jo inverse - šiluminė varža. Drėgminės būklės skaičiavimai yra būtini pelėsių prevencijai ir ilgaamžiškumui užtikrinti.
Kompiuterinės programos vis dažniau palengvina skaičiavimus, suteikdamos galimybę simulacijas atlikti greitai ir tiksliai, ypač renkantis medžiagas laikančiose konstrukcijose.
Deformacinės savybės dažnai lemia praktinį pasirinkimą: nors daugumai medžiagų įprasta laikyti 10% deformaciją, projektiniai kriterijai gali būti kur kas griežtesni, ypač ilgalaikėse apkrovose. Taip pat svarbu įvertinti, kad sėkminga izoliacija ne visada priklauso nuo didžiausio stiprumo, bet nuo deformuojamumo ir tamprumo.
Apibendrinimas
Šią temą įtakoja nuolatinė plėtra ir naujų medžiagų atsiradimas, jų derinimas su išbandytomis technologijomis leidžia kurti patvarias, efektyvias ir komfortiškas aplinkas tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose pastatuose. Akustinės ir termoizoliacinės medžiagos kartu su tinkamais projekto skaičiavimais ir reglamentavimu užtikrina ne tik energinį efektyvumą, bet ir aplinkos kokybę bei žmogaus gerovę.
tags: #akustines #ir #termoizoliacines #medziagos