Akmens vata yra nedegi medžiaga, kuri įkaitusi neišskiria toksinų, todėl ji naudojama kaip priešgaisrinė izoliacija. Mineralinė vata yra pluoštinė termoizoliacinė medžiaga, kurios struktūrą sudaro įvairiais kryptimis chaotiškai išsidėstę plaušeliai gavę lydant uolienas. Gamybos metu plaušeliai yra impregnuojami specialia hidrofobizuojančia medžiaga, todėl akmens vata vandens neįgeria, nors ir išlieka akyta medžiaga. Pilnai vatą sudrėkinti galima tik veikiant ją slėginiame rėžime; kai slėgis nebeveikia, vanduo greitai išgaruoja, nes akmens vata labai laidi vandens garams.
Mineralinė vata būna įvairių tankių plokštėmis (lakštais), rulonais ar net granulėmis. Gaminiai iš mineralinės vatos išsiskiria geromis šilumos izoliacinėmis ir akustinėmis savybėmis, atsparūs ugniai. Naudojama sienų, palėpių, plokščių, stogų ir perdangų apšiltinimui. Taip pat lubų ir sienų garso izoliacijai ir kambarių pertvaroms. Abi rūšys mineralinės vatos beveik nesiskiria savo savybėmis ir laikomos vienomis iš geriausių šiltinimo medžiagų.
Gaunamas produktas vadinamas stiklo vata, kuri formuojama kvarcinio smėlio ir stiklo lydimo proceso arba iš stiklo dūženų atpūčiant stiklą plonais siūlais. Įprasta, kad stiklo vata yra šviesiai gelsvos spalvos, tačiau šiandien gaminama stiklo vata būna ir kitokių spalvų. Plaušai stiklo vatoje orientuoti horizontaliai - struktūra nevienoda visomis kryptimis. Gaunamas produktas vadinamas akmens vata. Gaminimas vyksta analogiškai stiklo vatai, tik žaliava yra kalnų kilmės. Ji būna skirtingų atspalvių - nuo gelsvos iki žalios. Abi rūšys mineralinės vatos beveik nesiskiria savo savybėmis ir laikomos vienomis iš geriausių šiltinimo medžiagų.
Šilumos izoliacinį lygį galima vertinti pagal šilumos perdavimo koeficientą k (W/m2K) - kuo mažesnė jo reikšmė, tuo geriau medžiaga saugo šilumą. Projektuotojai žinodami dydį lembda, gali paskaičiuoti šilumos perdavimo koeficientą, nurodantį termoizoliacijos lygį konstrukcijoje (pavyzdžiui, siena arba stogas). Kuo didesnis šitas koeficientas, tuo mažesnės šilumos izoliacijos savybės. Taip pat šilumos izoliaciją apibrėžia terminis pasipriešinimas arba šilumos perdavimo varža R - kuo aukštesnis šis dydis, tuo geresnė šilumos izoliacija.
Mineralinė vata labai gerai sugeria garsus, todėl šiltinimo medžiagos iš mineralinio audinio vienu metu atlieka dvi funkcijas - garso izoliatorių ir neleidžia plisti triukšmui per izoliuojamas sienas ir perdengimus. Parametras nurodantis garso izoliaciją yra garso slopinimo koeficientas. Jei jo dydis lygu 0, tai reiškia, kad medžiaga pilnai atspindi garso bangas, o dydis 1 parodo, kad medžiaga pilnai jas sugeria. Apie mineralinės vatos gaminio garso izoliacines savybes informuoja dydis Aw, kuris pateikiamas ant pakuotės. Jeigu pateikiamas skaičius 1, tai galite būti užtikrintas, kad radote medžiagą su gera garso izoliacija.
Mineraliniai pluoštai yra difuzinė atvira medžiaga - vandens garai per pluoštus praeina, bet joje nesikaupia. Dėl to, net ir didelės išorinės drėgmės sąlygomis akmens vata išlieka sausa ir išlygina savo savybes; tyrimai rodo, kad iš išorės drėgmės akmens vata išlieka sausa, o plėvelių sandūroms būtina užsandarinti vietas aplink vamzdžius bei kitas inžinerines linijas. Baigtame statyti pastate šiluminė izoliacija yra apsaugota nuo tiesioginio drėgmės patekimo, stogo ir fasado apdaila su jo detalėmis saugo termoizoliaciją, o garų barjeras - nuo vidinės drėgmės patekimo. Todėl svarbiausios šiluminės izoliacijos savybės statybos procese yra maža drėgmės įgertis ir greitas džiūvimas.
Akmens vatos naudojimo sprendimai statyboje
Vienas iš svarbiausių akmens vatos taikymo aspektų - vienos sluoksnio (vienasluoksnės) šilumos izoliacijos diegimas stoguose. Prieš klojant, būtina užtikrinti lygų ir sausą pagrindą, garo izoliacijos sluoksnį ir tinkamą plokščių išdėstymą. Šlifuotuose stoguose plokštės klojamos ilgesniąją kraštinės kryptimi, dedant jas lygiagrečiai stogo kraigui, o šachmatine tvarka - kad ilgosios kraštinės nesutaptų. Plokštės dedamos glaudžiai, o plataus pločio plyšiai iki 5 mm užkamšomi arba užtaisomi kitu būdu.
Jei stogo paklotas iš profiliuoto plieno, plokštės dedamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms; virš tokio griovelių sandūroms ypatingai svarbu užsandarinti garų izoliaciją. Jei stogas turi parapetus, langus, deformacines siūles ar kitus statiškai svarbius elementus, garų plėvelė klostoma iki termoizoliacinio sluoksnio viršaus ir priklijuojama arba kitaip pritvirtinama prie darytinių paviršių.
Vienu metu rekomenduojama pakloti tiek plokščių, kiek bus užklota hidroizoliacine stogo danga iki darbo pabaigos. Tyrimai rodo, kad akmens vata, naudojama konstrukcijose, net esant didelei išorinės drėgmės, išlieka sausa. Dauguma drėgmės problemų kyla ne dėl trumpalaikės drėgmės statybos proceso metu, o dėl kitų veiksnių. Akmens vata yra difuzinė atvira medžiaga, todėl trumpalaikis įmirkis iš dalies panardinant vandenyje turi būti ribojamas pagal standarte LST EN 13162:2012+A1:2015 nurodytas ribas.
Taip pat svarbu, kad akmens vatos plokštės būtų suklijuotos ir sandariai užklotos garų izoliacijos sluoksniu. Dvitankių „Rockwool“ plokščių gamybos technologijos keitėsi, leisdamos kurti plokštes su didesniu ir mažesniu tankiu, todėl šiluminės savybės dabar yra žymiai geresnės nei prieš dešimt metų. Remiantis tyrimais, tinkamai paklotas viensluoksnis termoizoliacinis sluoksnis iš dviejų skirtingų tankių plokščių duoda tokį patį efektą kaip ir dviejų sluoksnių sistema. Tačiau gali būti situacijų, kai naudoti tik didesnio tankio plokštes reikia remontuojant ar papildomai šiltinant stogus.
Klojimo technika ir plokščių sandūros
Stogo pagrindas turi būti lygus ir sausas, prieš klojant šilumos izoliaciją dedama garų izoliacijos plėvelė storio ne mažesnio kaip 0,2 mm. Plokštės klojamos taip, kad ilgosios kraštinės nesutaptų ir būtų kuo glaudesnės tarpusavyje. Jei tarp plokščių susidaro pločiai didesni nei 5 mm, juos būtina užkamšyti. Esant drėgmės poveikiui, plėvelė turi būti sandariai užklijuota arba suvirinta, ir sandūros užleidžiamos kraštus.
Stogo šilumos izoliacijos konstrukcijų džiūvimas ir drėgmės kontrolė yra kritiškai svarbūs. Tyrimai rodo, kad naujausios technologijos leidžia siekti vienodo efekto su dviejų sluoksnių sistema, o vienasluoksnė izoliacija gali būti net efektyvi su tinkamu įrengimu. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, Rockwool siūlo ir dvisluoksnės izoliacijos galimybes: didesnio ir mažesnio tankio plokštes, kurios reaguoja į statybos rinkos inerciją.
Šlaitinio stogo ir palėpės apšiltinimas akmens vata
Sprendimai pertvaroms ir kiti taikymai
Rockwool akmens vatos izoliacija yra vienas iš pagrindinių elementų, kai norima perskirti didelį kambarį į du mažesnius ar įrengti pertvaras. Pertvaroms plokščių sienose akmens vata įkvepia energiją į abi puses, padeda išlaikyti skirtingas temperatūras kambariuose ir sukuria gerą akustinį komfortą. Be to, akmens vata pagerina vidaus akustiką, leidžia aiškiai išgirsti norimą garsą. Taip pat akmens vata sulaiko šaltį nešildomose patalpose, pvz., garaže ar rūsyje.
Mineralinė vata taip pat naudojama kaip priešgaisrinė izoliacija, o jos degumo klasės A1 ir A2 rodo aukštą atsparumą ugniai. Gaisro metu vata beveik neišskiria dūmų, todėl turi aukštą S1 rodiklį. Tai dar kartą parodo jos tinkamumą saugiam pastatų veikimui ir energiniam efektyvumui.
Gamybos istorija ir technologijos rodo, kad mineralinė vata buvo gaminama nuo XIX a. pabaigos: pirmasis pluoštas Anglijoje, vėliau užpatentuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 1959 m. pradėta gamyba Vilniuje. Mineralinę vatą gamina įmonės, tokios kaip Knauf, Isover, Paroc, Rockwool. Gamybos būdai apima išcentrinį metodą, naudojant suspaustas dujas, orą arba garą. Pluoštų šilumos izoliacijai apdorojama hidrofobizuojančiomis medžiagomis, todėl plokštės atsparios vandeniui ir drėgmei.
Skirtumas tarp stiklo vatos ir akmens vatos
Stiklo vata dažnai šviesiai gelsvos spalvos, plaušeliai orientuoti horizontaliai; akmens vata gali būti gelsvai žalios spalvos, pluoštai išsidėstę chaotiškai. Abi medžiagos pasižymi puikiomis šilumos ir garso izoliacijos savybėmis bei atsparumu ugniai. Ilgainiui technologijos leido sukurti jų skirtingas, bet panašias savybes turinčias plokštes, kurios atitinka įvairius statybos poreikius.
Minimaliai drėgmės įgerties svarba: akmens vata turi būti difuzinė atvira, todėl drėgmė gali būti iširusi ir džiūvimo laikai turi būti trumpi. Dauguma drėgmės problemų statybos objektuose kyla dėl išorinių sąlygų ar kitų veiksnių, o ne dėl pačios šilumos izoliacijos prastos kokybės.