Vienos iš populiariausių izoliacinių medžiagų akmens vatos gamyba jau skaičiuoja antrą šimtmetį. Akmens vata priklauso mineralinės vatos produktų, neorganinių plaušinių medžiagų, grupei. Akmens vatos produkcija gaminama iš bazalto uolienos. Kad akmens vatos pluoštas būtų lankstesnis ir netrupėtų į žaliavą, įdedama dolomito kokso. Žaliava išlydoma +1.500 C temperatūroje ir pilama ant dideliu greičiu besisukančių centrifugavimo mašinos velenų. Stipriu oro srautu lydinys išskaidomas ir nukreipiamas į kamerą, kurioje plaušeliai sustingsta į kilimą.
Kontekstas: graužikų įtaka akmens vatose ir jų rizikos
Klausimas: Norėčiau Jūsų nuomonės, ką geriau rinktis karkasinio namo vidaus apšiltinimui - polisterolį, stiklo vatą ar termovatą? Daugumos nuomone, polisterolis - graužikų veisykla, apie stiklo ar kitą vatą girdėjome, kad sukrenta po kažkiek metų, o termovata - karkasinio namo pūdymas. Ką patartumėte rinktis? Reikia apšiltinti 80 kw sienas ir 120 kw stogą. Komentarai: Pelės gyvena tiek polistireniniame putplastyje, tiek vatoje, tik putplastyje jos labiau girdimos.
Leonardas Miškinis, UAB Kauno šilas: Kiekviena medžiaga turi savo pliusų ir minusų. Putų polistirolis gerai izoliuoja šilumą, nesukrenta, bet prastai izoliuoja garsą ir sunkiai montuojamas tarp medinių konstrukcijų. Vatos sukrenta, reikalauja priešvėjinio ir garus sulaikančio, sandarumo sluoksnių, geriausia iš kietos plokštės, bet tai pigi ir lengvai montuojama šiltinimo medžiaga. Puto labai lengvai padengiamos net sudėtingose vietose, iškart duoda gerą sandarumą, neblogą šilumos izoliaciją. Didžiausias minusas - didelė kaina ir kažkiek nepatogu apdirbti kalnuotą putų paviršių.
Svarbu: norint kažką tiksliau patarti reikia susipažinti su pastato būkle ir konstrukcijomis. Geriausia karkasinio namo sienas ir stogą tinka apšiltinti ekovata. Dėl joje esančios boro rūgšties joje negyvens pelės, o antiseptikas, esantis ekovatos sudėtyje apsaugos medieną. Šiltinant sienas ir stogą ekovata 1 m3 su darbu kainuos 45-50 Eur + PVM. Siūlyčiau apsišiltinti tik poliuretano puta uždarų porų (tankis 35 kg/m3), sienoms 5 - 10 cm, stogas 10 - 15 cm.
GRAUŽIKAI NEĖDA, NESUKRENTA, PUIKI GARO DIFUZIJA (kvėpavimas) - nepūdo medienos. Kartais ne taip seniai statyto ir puikiu buvusio namo termoviziniai tyrimai gali parodyti liūdną dalyką - pasirodo, apšiltinimas labai sugadintas, namo sandarumas tikrai prastas. Paprastai šio tyrimo metu yra pagaminama speciali termo nuotrauka, kuri leidžia matyti, kurioje vietoje atsiranda namo pralaidumas. Kiekvienas šeimininkas gali kartais atlikti tokį tyrimą ne viena tam, kad galėtų namą priduoti, o tiesiog dėl savęs žinotų, kur yra silpnosios vietos.
Jeigu pradžioje energinio naudingumo sertifikatai buvo tikrai geri, tai didelė tikimybė, kad turėtų toks dalykas šiltinimo sistemų nenutikti, ji turėtų veikti pakankamai gerai, neturėtų supelyti akmens vata ar kažkokios hermetinimo medžiagos. Tačiau tenka pripažinti, dažnai viskas klostosi kitaip negu norėta. Kartais kažkur gali būti padarytas kažkoks brokas ir tarp sluoksnių gali imti kauptis drėgmė. Taip gali nutikti dėl netinkamai sumontuotos difuzinės ar kondensato plėvelės, dėl kitų klaidų statybinėse konstrukcijose. Kai kuriems namams reikia ir labai gerų ventiliavimo sistemų, jeigu jos neįrengtos, pelėsis gali pradėti atsirasti. Tiesa, termovizinė nuotrauka iškart atskleistų, kur yra tokios spragos, nes labai tiksliai matytųsi pagal temperatūrų skirtumus, kur yra galimi pažeidimai. Tačiau tuomet reikėtų taip pat nuardyti konstrukciją, sutvarkyti plyšius ir žinoma - išnaikinti kenkėjus. Iš kitos pusės, jeigu žinote, kad jūsų apylinkėje yra populiaru žiurkėms ir pelėms graužti žmonių namus, tuomet iš anksto užkirskite tam kelią ir naudokite specialias priemones, kurios naikina kenkėjus.
Ką naudoti konkrečiai: praktiški pasirinkimai
Kam naudojama akmens vata? Statybose ir namų šiltinime tai yra nepamainoma izoliacinė medžiaga, su kuria galima apšiltinti sienas, stogus, grindis. Kokie yra pagrindiniai akmens vatos privalumai? Visų pirma, ji yra labai lengva statybinė medžiaga, todėl ją labai lengva eksploatuoti įvairiose vietose. Pavyzdžiui, su akmens vata galima daug paprasčiau apšiltinti dvylikaaukščio viršūnę, negu su kokiais nors akyto betono blokeliais. Pastarieji taip pat puikiai izoliuoja šilumą, tačiau jie laikomi lengvesniais už paprastas plytas, bet sunkesniais už akmens vatą. Taip pat ir kainos skiriasi. Taip pat akmens vata gali apsaugoti pastatą nuo gaisro, kadangi ji yra nedegi. Taigi, liepsnai pasiekus akmens vatos sluoksnį, ši gali ir apskritai susilyginti. Be to, ji ne tik labai gerai izoliuoja temperatūrą, bet dar ir sugeba sulaikyti garsą. Tačiau laikui bėgant, na, kai jo prabėga labai daug, kiekvienam pastatui reikia renovacijos. Taigi, ir seną akmens vatą gali reikėti pakeisti nauja ir tai yra normalus procesas.
Nors viskas klostosi sudėtingai, mineralinė vata išlieka vienu iš universaliausių sprendimų. Mineralinės vatos pirmasis plaušas buvo pagamintas dar anksčiau apie 1840 m. Anglijoje. 1870 m. ši medžiaga buvo užpatentuota ir pramoniniu būdu pradėta gaminti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1959 m. mineralinio plaušo gamyba pradėta ir Vilniaus silikatinių dirbinių kombinate. Mineralinė vata gaminama vienu iš trijų būdų: išcentriniu, naudojant suspaustas dujas, naudojant suspaustą orą arba garą. Žaliavos, susmulkintos 20 - 70 mm dydžio gabaliukais, kraunamos į žemakrosnę ir išlydomos. Pati svarbiausia viso gamybos proceso dalis yra išlydytos žaliavos pluoštinimas - gaminant stiklo vatą ir akmens vatą jis šiek tiek skiriasi, todėl skiriasi ir savybės. Vizualiai jas galima pastebėti lyginant minkštus stiklo ir akmens vatos gaminius: stiklo vata yra minkštesnė, elastingesnė, lengvesnė nei akmens vata.
Geriau žinoti: pasakykime, kad minėtų medžiagų pasirinkimas priklauso nuo įrengimo vietos ir siekiamo efekto. Pavyzdžiui, ekovata siūloma kaip palankesnė dėl jos antibakterinių savybių ir degumo klasės, o akmens vata - dėl jos priešgaisrinės saugos ir akustinio efekto. Mineralinė vata yra nedegi medžiaga, kuri įkaitusi neišskiria toksinų, todėl ji naudojama kaip priešgaisrinė izoliacija. Mineralinė vata atitinka aukščiausius A1 ir A2 degumo klasės rodiklius pagal euroskalę, kur A1 yra aukštiausias rodmuo, o pats žemiausias - F. Gaisro metu vata beveik neišskiria dūmų, dėl ko turi aukščiausią rodiklį S1.
Perdangos izoliavimas su mineraline vata
Apibendrinant, sprendimą dėl apšiltinimo turėtų įtakoti ne tik pelėms ar žiurkėms aktualumas, bet ir konstrukcijų priežiūra, ventiliavimo sistema, bei planuojamas energijos vartojimo efektyvumas. Termoviziniai tyrimai gali būti naudingi identifikuojant spragas ir girdėtinas problemas, tačiau svarbiausia - užkirsti kelią graužikams bei sudaryti sąlygas švarioms darbo sąlygoms ir tinkamai įrengtoms ventiliavimo sistemoms. Rinkoje siūloma įvairių sprendimų: ekovata, polistirenas, stiklo vata ar termoizoliacinės plokštės. Kelias į sėkmingą namo šiltinimą - derinti medžiagos privalumus su tinkama įranga ir profesionaliais darbais, kad būtų pasiektas ne tik šilumos, bet ir garso izoliacijos, bei ilgaamžiškumo tikslas.
Grupė yra pasaulyje pirmaujanti inovatyvių produktų ir sistemų iš akmens vatos gamintoja ir tiekėja. Mes kuriame tvarius sprendimus gyvybės, turto ir aplinkos apsaugai šiandienai ir rytojui.
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Akmens vata | Lengva naudoti, gera garso izoliacija, atspari ugniai, ilgaamžė | Kaina didesnė, gali reikalauti papildomų plokščių, montavimas |
| Polistirenas | Puiki šilumos izoliacija, mažai susigadina, lengvas montavimas | Pelėms įtaka, garsas prastesnis, reikia dengti |
| Ekovata | Gerbiamos antiseptinės savybės, priešgrybelinis poveikis, garso izoliacija | Kaina gali būti didesnė, prireikia tinkamo užsandarinto pluošto |
| Termovata | Gerai užpildo sudėtingas vietas, geras sandarinimas | Pelės gali įsidiegti, aukšta kaina |
Įvertinant viską, rekomenduotina pradėti nuo patikimų įvertinimų: apšiltinti sienas ir stogą ekovata ar poliuretano puta, atsižvelgiant į biudžetą ir poreikius, o vėliau įtraukti papildomas priemones, kurios sustiprins apsaugą nuo graužikų ir užtikrins tinkamą vėdinimą bei sandarumą. Gyvenimui svarbiausia - išlaikyti namą sveiką ir ekonomiškai efektyvų, o graužikų problemą spręsti kompleksiškai: nuo išorės kontrolės iki vidinių priemonių prižiūrėti, užkirsti kelią įkurtai gyvenimai, bei laiku atlikti termo nuotraukas ir patikrinti sandarumą.