Kaip iš betono pašalinti drėgmę: priežastys, prevencija ir sprendimai

Betonas - itin patvari ir ilgaamžė statybinė medžiaga, tačiau net ir jis nėra apsaugotas nuo įvairaus gylio ir dydžio įtrūkimų. Šie įtrūkimai, kartu su kitais defektais, tokiais kaip kiaurymės, oro ertmės ar nepakankamas sutankinimas, leidžia drėgmei ir kenksmingoms medžiagoms prasiskverbti į statybinio elemento vidų. Tai ne tik pablogina betono savybes ir sumažina statinio tvirtumą, bet ir gali sukelti rimtesnių problemų, tokių kaip pelėsis, konstrukcijos ardymasis ar net dalinė griūtis.

Drėgmė gali kauptis ne tik naujai statomuose objektuose, bet ir senesniuose pastatuose, ypač rūsiuose. Tai gali lemti ne tik maisto atsargų gedimą, bet ir pastato konstrukcijos pažeidimus bei gyventojų sveikatos pablogėjimą. Kondensatas ant lubų, grindų ir sienų atsiranda dėl kelių priežasčių: problemų su ventiliacija, gruntinių vandenų lygio padidėjimo, kapiliarinės drėgmės prasiskverbimo iš dirvos ar per plyšius, netinkamai įrengtos hidroizoliacijos ar per didelio temperatūrų skirtumo tarp sienos ir patalpos oro.

Norint efektyviai kovoti su drėgme betone ir išvengti jos neigiamų pasekmių, būtina suprasti jos atsiradimo priežastis ir taikyti tinkamus prevencijos bei šalinimo metodus.

Drėgmės kaupiimosi betone priežastys

Betono konstrukcijų drėgmės problemos dažniausiai kyla dėl šių veiksnių:

• Problemos su ventiliacija: Nesant pakankamos oro apykaitos patalpose, kaupiasi drėgmė, kuri kondensuojasi ant sienų ir lubų paviršių. Dažnai tai nutinka dėl projektavimo ar statybos klaidų, kai blokuojami ventiliacijos kanalai.
• Gruntinių vandenų lygio padidėjimas: Pavasarį ar rudenį, dėl gausių kritulių, gruntinio vandens lygis gali pakilti, sukeldamas rūsių tvindymą ir drėgmės kaupimąsi.
• Kapiliarinės drėgmės prasiskverbimas: Drėgmė gali migruoti iš dirvos į betoną per mikroskopinius įtrūkimus ir poras. Tai ypač aktualu, jei pastato pamatai buvo statomi su technologiniais pažeidimais.
• Kondensatas ant inžinerinių tinklų: Vandens ir kanalizacijos vamzdžiuose esantis vanduo, kurio temperatūra aukštesnė nei patalpos oras, sukelia kondensato susidarymą ant jų paviršiaus.
• Betono įtrūkimai: Betono įtrūkimai, atsiradę dėl įvairių priežasčių (džiūvimo, terminio, cheminio susitraukimo, apkrovų), tampa pagrindiniu drėgmės patekimo kanalu į konstrukcijos vidų.

Betono įtrūkimai gali atsirasti dėl penkių pagrindinių priežasčių:

1. Džiūvimo susitraukimas: Vandens praradimas iš betono kapiliarinių ar gelio porų, kai betonas džiūsta nesočioje oro aplinkoje.
2. Plastinis susitraukimas: Pasireiškia plastinėje stadijoje prieš sukietėjimą, kai betonas praranda vandenį paviršiuje, bet viduje išlieka plastiškas.
3. Savaiminis susitraukimas: Drėgmės mažėjimas uždaroje betono struktūroje kartu su cemento hidratacija, dėl ko atsiranda neįsotinto vandens ir neigiamas slėgis.
4. Terminis susitraukimas: Betono plėtimasis ir susitraukimas dėl temperatūros svyravimų.
5. Autogeninis (cheminis) susitraukimas: Tūrio sumažėjimas cementui hidratuojantis, sukuriantis poras.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į temperatūros susitraukimo įtempius, kurie atsiranda dėl temperatūros svyravimų ir hidratacijos šilumos, išsiskiriančios iš didelio kiekio cemento masiniuose betono gaminiuose.

Drėgmės prevencija ir šalinimo būdai

Norint išspręsti drėgmės problemas betone, būtina taikyti kompleksinius sprendimus, apimančius tiek prevenciją, tiek aktyvų drėgmės šalinimą.

Ventiliacijos gerinimas

Jei patalpoje sutrikęs oro pasikeitimas, lengviausia pagerinti oro cirkuliaciją įrengiant papildomą ventiliaciją. Tai gali būti:

• Natūrali ventiliacija: Įrengiant ventiliacinius vamzdžius, kurie paprastai montuojami prie vertikalių „nešančių“ elementų arba tvirtinami prie jau esančių konstrukcijų. Įprastai įrengiami du vamzdžiai - ištraukiantis ir įtraukiantis, išdėstant juos skirtinguose aukščiuose nuo grindų ir priešinguose patalpų kampuose.
• Priverstinė ventiliacija: Naudojama speciali įranga, kuri užtikrina šviežio oro patekimą. Statybose itin efektyvūs yra galingi statybiniai drėgmės surinktuvai, kurie iš oro pašalina perteklinę drėgmę, užtikrindami greitesnį ir tolygesnį statybinių medžiagų džiūvimą.

Hidroizoliacija ir apsauga nuo drėgmės

Betoninių konstrukcijų apsaugai nuo drėgmės ir vandens poveikio naudojamos įvairios hidroizoliacijos priemonės:

• Hidroizoliacinės medžiagos: Pavyzdžiui, ruberoidas, teptinė hidroizoliacija, hidroizoliuojančios juostos sandūroms.
• Hidroizoliuojantys priedai betonui: Miltelių arba skysto pavidalo kristalinės technologijos medžiagos, kurios, sąveikaudamos su vandeniu ir cemento kalkėmis, sudaro nano kristalus ir taip užpildo betono įtrūkius iki 0,4 mm kiauryminius ir iki 0,5 mm nekiauryminius. Vokietijos gamintojo „SCOMBURG GmbH & Co KG“ kristalizuojantys priedai BETOCRETE ne tik užpildo ir izoliuoja paviršius, bet ir suteikia betonui hidrofobinių savybių, mažindami jo vandens įgeriamumą iki 80%.
• Mineralinė hidroizoliacija: Cementinis skiedinys, kuris suformuoja netirpius kristalus betono porose ir kapiliaruose, visam laikui užpildydamas betoną ir apsaugodamas jį nuo skysčių skverbimosi. Toks paviršius įgyja stiprių biocidinių savybių, ant jo nesiveisia pelėsis ir grybeliai.
• Skverbiamojo poveikio hidroizoliacija: Specialūs skverbiamojo hidroizoliacinio poveikio mišiniai, kurie tepami ant įmirkusio pagrindo ir, sąveikaudami su betonu, sudaro vandeniui nelaidų sluoksnį.
• Horizontali hidroizoliacinė užkarda: Įrengiama ties grindimis, kai drėgmė kyla iš pamato apačios į viršų. Į sienos konstrukciją gręžiamos kiaurymės, kurios užpildomos hidroizoliaciniu skysčiu.

Gruntinių vandenų kontrolė

Jei į patalpas skverbiasi gruntiniai vandenys, būtina stiprinti fundamentą (pastato pamatą) ir įrengti gruntinių vandenų nusiurbimo sistemą. Vienas iš efektyvių būdų - aktyvusis drenažas, kai perimetrą iš vidaus iškasami drenažiniai šuliniai, sujungti plastikiniais vamzdžiais, kurie suteka į pagrindinį šulinuką ir iš ten išsiurbiamas elektriniu siurbliu.

Mūro džiovinimo sistema

Esant kapiliarinei drėgmei, kuri kyla iš žemės per porėtas statybines medžiagas, galima naudoti elektros bangas skleidžiančius prietaisus. Šie prietaisai, veikdami magnetokinezės principu, mažina kapiliarinio siurbimo jėgas, dėl ko drėgmė krinta žemyn. Tokia sistema veiksminga, kai veikia kelerius metus ir naudojama kartu su kitomis hidroizoliacinėmis sistemomis.

Betono įtrūkimų remontas

Betono įtrūkimų remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti konstrukcijos vientisumą ir apsaugoti ją nuo drėgmės. Rinkoje siūlomos įvairios remonto medžiagos:

• Cementinis skiedinys: Tinka nedideliems ir negiliems defektams taisyti. Giliems įtrūkimams naudojamas pakopinis sandarinimas.
• Drėgmei atsparus silikoninis hermetikas: Tinka nedideliems įtrūkimams pašalinti.
• Epoksidinė derva: Tinka nedideliems pažeidimams sandarinti, pasižymi greitu kietėjimu ir dideliu stiprumu.
• Kordas su poliuretano hermetiku: Tinka patalpose, kuriose yra didelė drėgmė.
• Polimerais modifikuoti cementiniai skiediniai ir dervų skiediniai: Naudojami konstrukciniams įtrūkimams remontuoti, siekiant atkurti laikančiąją galią.
• Elastingos medžiagos (pvz., poliuretanas): Tinka „gyviems“ įtrūkimams, kurie juda dėl temperatūros ar apkrovų svyravimų, remontuoti.

Rinkdamiesi plyšių remonto metodą, svarbu įvertinti, ar plyšys yra konstrukcinis, „gyvas“ ar „negyvas“, ir atsižvelgti į tai, ar supleišėjusi konstrukcija išlaiko projektinę laikančiąją galią.

Drėgmės kontrolė statybos metu

Perteklinė drėgmė yra viena didžiausių problemų statybų aikštelėse. Statybinės medžiagos, tokios kaip betonas, tinkas ar dažai, natūraliai išskiria daug drėgmės džiūdamos. Jei šis procesas užtrunka per ilgai, gali kilti rimtų problemų. Efektyvus drėgmės valdymas yra būtinas tiek naujos statybos, tiek renovuojamuose objektuose. Statybiniai drėgmės surinktuvai padeda užtikrinti, kad statybinės medžiagos išdžiūtų tolygiai ir greitai, taip pagreitinant statybos darbus ir užtikrinant aukštą apdailos kokybę.

Prieš dengiant betoną grindų plokštėmis, klijais ar kitomis dangomis, svarbu įvertinti jo „sausumo“ reikalavimus. Tam gali prireikti specialių bandymų metodų, pavyzdžiui, santykinės drėgmės bandymo „in situ“ metodu.

Apibendrinant, drėgmės šalinimas iš betono reikalauja kruopštaus priežasčių nustatymo ir tinkamų sprendimų taikymo. Nuo tinkamos ventiliacijos ir hidroizoliacijos iki profesionalaus įtrūkimų remonto - kiekvienas žingsnis yra svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį pastato atsparumą drėgmei ir išsaugoti jo konstrukcijų vientisumą.

tags: #kaip #is #betono #istraukti #dregme