Akmenės cementas yra svarbus Lietuvos statybų sektoriaus dalis, turinti gilias istorines šaknis ir nuolatinius modernizacijos procesus, siekiančius sumažinti CO₂ emisijas bei plėsti vietinių žaliavų panaudojimą.
Istorinė kelionė ir pagrindiniai įvykiai
Cemento gamykla Akmenės rajone, Karpėnų kaime, buvo pradėta statyti 1947 m. Daugiau nei dešimtmetis vėliau čia pradėjo suktis pirmoji klinkerio degimo krosnis (1952 m. rugsėjo 20 d.). Po metų buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti antroji, 127 m ilgio krosnis. 1959 m. užbaigta trečioji krosnis, o 1961 m. - ketvirtoji cemento gamybos technologinė linija. 1996 m. keturių sukamųjų krosnių kompleksas dėl laikomos ekonominės neveiksmingumo buvo uždarytas.
Šiuolaikinė modernizacija ir technologinės inovacijos
AB Akmenės cementas yra viena iš didžiausių įmonių Baltijos regione, nuolat vedama modernizacijos proceso. Šiuo metu įgyvendinamas žingsnis po žingsnio perėjimas nuo drėgno įdrykimo (wet) gamybos proceso prie sausos (dry) gamybos, siekiant sumažinti kuro sąnaudas vienetui gaminamo cemento. Tokia konversija leis sumažinti energijos suvartojimą iki pusės vienam gamybos vienetui.
Įmonė aktyviai dirba su išorės laboratorijomis - nepriklausomas cemento bandymo laboratorija, akredituota Lietuvos nacionalinės akreditacijos biuro, teikia paslaugas išoriniams klientams. Aplinkosauga yra vienas iš svarbiausių plėtros sričių; numatoma pakeisti apie 50 procentų pagrindinio kuro į alternatyvų kurą, įskaitant atliekų deginimą, siekiant sumažinti išmetamą CO₂ kiekį.
Projektai, kuriuos finansuoja ir kuriuos įgyvendina Europos Sąjunga
Baltijos regione svarbus projektas MECACLAY - tvari cemento gamyba mechanochemiškai aktyvuojant molį. Projekto tikslas - sumažinti CO₂ emisijas ir plačiau panaudoti vietinius žaliavų išteklius naudojant naują technologiją. Proceso metu siekiama iki 51,3 % mažesnių CO₂ emisijų ir daugiau nei 1,9 mln. tonų CO₂ sutaupymo per 10 metų. Projekto bendra investicija siekia apie 100 mln. Eur, iš jų iki 29,58 mln. Eur finansuojama iš ES Inovacijų fondo. MECACLAY planuojama pradėti statybos darbus 2028 m., o gamybos procesus - 2030 m.
Projektas orientuotas į klimatui neutralios cemento pramonės kūrimą, mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą bei platesnį vietinių žaliavų spektrą. Svarbią rolę šiame kontekste atlieka nauji aukštos talpos kalcinavimo bokštai ir modernūs dvejojų, o kartais daugiakomorės talpos silos. Silos Akmenėje turi dviejų kamerų struktūrą, tačiau ateityje gali būti papildomai konfigūruojamos siekiant CO₂ mažinimo tikslų.
Projektą koordina Andreas Gagneur; pačios įmonės užduotis yra įgyvendinti inovatyvų ES finansuojamą MECACLAY projektą „tvari cemento gamyba mechanochemiškai aktyvuojant molį“. Be to, Akmenės cementas rengia langažinę įrangą ir technologijų modernizavimą, kuris leis įgyvendinti platesnę CO₂ emisijas mažinantį veikimo spektrą.
Technologiniai aspektai ir ateities perspektyvos
Įmonė investuoja į modernias technologijas: IBAU HAMBURG projektai - vienas iš jų - daugiašakės maišymo silos sukūrimas Akmenės cementui. Silos turi 12 kamerų ir gali būti naudojamos siekiant ateityje gaminti CO₂ mažinančius cementus su kalcinuotais moliais bei laikyti naujo tipo megaklajo produktą Mega Clay. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais iš Vokietijos bei Lietuvos įmonėmis; pagrindinis projekto vadovas - Andreas Gagneur. Išsiplėtusia gamybos, laikymo bei transporto infrastruktūra kuria būdus sklandžiai valdyti žemės ūkio ir pramonės žaliavų srautus.
Reikšmingos datos ir projektų kontekstai
Gamybos modernizavimas, bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais ir ES finansavimas sudaro bendrą vaizdą apie įmonės kryptis. Pažymėtina, kad gegužės 6 d. Akmenės cemento gamykloje vyko kapsulės įkasimo ceremonija - ženklas naujo projekto pradžiai, o 1990 m. AB Akmenės cementas buvo vienas iš didžiausių cemento gamintojų Baltijos regione. Dėkojama už sėkmingą bendradarbiavimą su IBAU Hamburg ir PST atstovais; šios iniciatyvos kryptys - tvari gamyba ir efektyvus infrastruktūros plėtojimas.
Šių metų planai ir galimos naudotos medžiagos
Naujojo MECACLAY projekto metu planuojama naudoti kalcinuotus molius, kurie leis sumažinti energijos suvartojimą ir CO₂ emisijas. Ateities planai apima 2030 m. pradžią gamybai, o bendras projekto tikslas - išbalansuoti energetinį balansą į mažesnį CO₂ išskyrimą, didinant vietinių žaliavų panaudojimą bei diegiant pažangias silos sistemas.