Nes mūro darbai vykdyti pavasarį be senų perspėjimų, šis straipsnis apima patirtį iš tikrų darbų, jų secilius žingsnius ir patarimus dėl silikatinių plytų, blokelių ir tinkavimo aspektų. Prieš pradėdami, turime atsižvelgti į tai, kad vidinės sienos ir kolonos mūrytos iš silikatinių plytų šonuose bei dujų silikato blokelių per vidurį, o terasos kolona - iš silikatinių plytų, su galimybe vėliau mūryti iš kaminams skirtų blokelių su armatūra pilant betoną viduje. Video įrašai ir praktiniai patarimai padeda įvertinti, kaip viskas vyksta realiame objekte.
Pagrindiniai pasirinkimai mūro bei statybinių medžiagų kontekste
Silokatinės plytos ir dujų silikato blokeliai yra pagrindinės medžiagos mūsų projekte. Silikatinių plytų mūras atsparus, ekonomiškas, mažai įmirkstantis ir patvirtinamas durch atitinkamus apkrovos reikalavimus; blokeliai iš akyto betono (dujų silikatas) leidžia lengvai dirbti ir užtikrinti gerą garų laidumą, bet turi didesnį vandens įgėrimo riziką. Keramzitbetonio blokeliai suteikia lengvumą ir gerą šilumos varžą, bet jų kaina gali būti aukštesnė. Sprendimai tarp plytų ir blokelių dažnai derinami pagal konstrukcijos paskirtį ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Taip pat būtina atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas dėl klijavimo ar mušimo su skiediniais.
Prieš pradedant darbus svarbu tiksliai žinoti sienos mūro tipo priemones: ar tai tik vienas sluoksnis, ar dviejų sluoksnių sistema su papildomomis pagalvėmis, kokio tipo siūlių užpildymas ir kokie papildomi rišiniai tinkleliai ar armuojantys sluoksniai bus naudojami. Taip pat svarbu įvertinti, ar reikia papildomo hidroizoliacijos pamatui, ypač jei yra rizika dėl kapiliarinės drėgmės.
Įranga ir planavimas: nuo kampų iki aukščių
Pradėjus mūryti, pirmiausia reikia „pakelti“ kampus. Kampų išlaikymas tikrinamas šablono pagalba, o eilių horizontalumas - gulsčiuku. Aukščių intervalas, kurio metu dirbti patogu, rekomenduojamas 0,6-1,2 m, o kartu įrengiami pastoliai. Sienos turi būti sumūrytos taip, kad kiekviena eilė perdengtų žemiau esančios eilės vertikalias siūles, siekiant vienodai paskirstyto apkrovimo. Gelžbetonio ar mūro konstrukcijose kampų perrišos turi būti ne mažesnės nei pločio.
Žymėjimo profiliai (h formos) montuojami vertinant aukščio tikslumą, o jų viršų ir apačią sureguliuoja gulsčiukas. Įspaudžiami mišiniai ir kartais kaiščiai, kai vietos užpildomos arba sulaužomos. Pirmojo aukšto aukštis gali būti nuo 0,6 iki 1,2 m, po ko toliau dedamos eilės ir įtraukiama armuotoji tinklelis sistema. Blokelių armavimas atliekamas dažniau nei plytų dėl jų konstrukcijų briaunų ir izoliacinių savybių.
Monolitinio žiedo formavimui naudojami U formos blokeliai, o tai reikalauja papildomo planavimo: blokelių ir plytų išpjovos vietos pagalvėms. Po pirmosios eilės įterpiama armatūra, o tarpų užpildymui naudojamas tinkamas skiedinys, pvz., cemento-kalkių ar plonasluoksnis mišinys, atsižvelgiant į mūro specą.
Tinkavimo ir apdailos mintis: nuo paviršiaus paruošimo iki galutinio glotnumo
Vidaus tinkui dažnai naudojami cementiniai, kalkiniai, gipsiniai tinkai ir mišiniai su priedais. Gipsinis tinkas yra populiarus dėl plastitškumo, greito džiūvimo ir vizualiai lygaus paviršiaus. Knauf Rotband klasika, Rotband Plus ir MP75 serijos užtikrina tinkavimo sprendimus skirtingoms sienoms: nuo plonesnių sluoksnių iki plokščių lubų. Dekoratyviniai tinkai dažnai naudojami kaip apdailos sluoksnis, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą pagrindą ir grunto sluoksnį.
Dažnai glotnumas pasiekiamas keliomis glaistymo operacijomis: pirmas sluoksnis plonas arba 10-15 mm storio, antras - šlifavimas, trečias - finalinis užbaigimas. Pirmame etape būtina paruošti paviršių: švarus, sausas, be dulkių ir įtrūkimų. Jei pagrindas sugeria daug vandens, naudokite gruntą Knauf Stuc Primer arba Betokontakt kitais atvejais. Po gruntavimo pradedamas išlyginamųjų profilių montavimas, o vėliau tinko sluoksnis išlyginamas horizontaliai ir vertikaliai, kad būtų išlaikyta norima storis.
Rankinis tinkavimas palyginti lėtesnis, tačiau mechanizuotas tinkavimas per kelias valandas sukuria tolygesnį sluoksnį; naudojami Knauf PFT tinkavimo aparatai. Tai leidžia teikti tiek vieną, tiek kelis sluoksnius su pastoviomis proporcijomis, kurių storis dažnai siekia 10-15 mm, o kartais iki 35-50 mm, priklausomai nuo poreikio. Mašininiam tinkavimui plokštės ir purškikliai paspartina darbą, o norint išvengti nelygumų - naudojamos žymėjimo linijos ir profiliai.
Medžiagų pasirinkimas: plytos, blokeliai ir jų apdailos sprendimai
Silkatinių plytų sienos siūlės turi būti užpildytos, išvalytos, o mūras - sausas. Dekoratyviniai sprendimai dažnai reikalauja armavimo tinklo, ypač didesnio storio sluoksniams ar plokštėms. Plytos ir blokeliai turi skirtingus bruožus:
- Plytos: tvirtos, atsparios drėgmei, gali būti naudojamos tiek laikančiosioms, tiek apdailos sienoms. Jas galima mūryti skersai ar išilgai, atsižvelgiant į estetiką ir reikalavimus. Pritaikykite tinkavimo sprendimus pagal plytų tipą.
- Blokeliai: akytojo betono (dujų silikato) blokeliai turi gerą garų laidumą, tačiau didesnę drėgmės įgėrimo riziką. Keramzitbetonio blokeliai lengvi, lengvai apdirbamos, tačiau brangesni. Blokeliai dažnai naudojami pirmą eilę, po kurios dedamas armatūros tinklas ir tinkas mažą storį.
- Gipsiniai tinkai: Rotband tipo tinkai yra populiarūs dėl ekonomiškumo ir gero sukibimo su įvairiausiais pagrindais. MP75 linija - tvirti, skirti įvairiems projektams, o MP75L - lengvesnis, labiau luboms tinkamas. Diamant - sunkesnis, daugiau apkrovai. Renkantis tinko tipą, atsižvelkite į paskirtį ir drėgmės lygį patalpose.
Nors skirtingų medžiagų skirtumai gali būti subtilūs, svarbiausia - laikytis gamintojo instrukcijų ir užtikrinti tinkamą paviršiaus paruošimą, drėgmės lygį ir tinko sluoksnių storį. Kai sienos turi įgijęs tvirtą kampinę sistemą ir armuotą konstrukciją, tinko sluoksniai gali būti storesni ar plonesni, priklausomai nuo projekto reikalavimų.
Teritorijų šilumos izoliacija ir hidroizoliacija
Mūro sienos turi būti šiltintos mineraline vata arba polistirenu. Ventiliuojamų fasadų atveju tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio įrengiamas oro tarpas, kuris leidžia išgaruoti vandens garams ir kondensatui. Tinkuojamame fasade šilumos izoliacija dažnai klijuojama tiesiai prieš tinkavimą, o oro tarpas nebūtinai būtinas, bet gali pagerinti ilgaamžiškumą. Putplastis ar vata turi būti tinkami pasirinkti ir įvertinti jų degumo, atsparumo ugniai ypatybes.
Hydroizoliacija ant pamato ir pagrindo apsaugo nuo kapiliarinės drėgmės. Prieš pradedant mūryti sienas svarbu įrengti hidroizoliaciją, o po jos - dangą su polimerine plėvele ar ruberoidu. Be to, mūro siūlės turi būti sandarios, o paviršiai tinkamai paruošti ir išdžiūvę prieš tinkavimą.
Praktiniai patarimai, ką reikia žinoti mūrijant vidines konstrukcijas
1) Prieš pradedant, svarbu pasitarti su projektu, konstruktoriais ir gamintojo rekomendacijomis dėl mūro tipo ir siūlių dydžių. Taip pat atsižvelkite į mūro aukštį, jų derinimą ir visos konstrukcijos stabilumą.
2) Darykite kapituliacijas pagal matmenis, užkirskite „siūlių“ įrengimą su tiksliai paruoštu skiediniu ir užtikrinkite, kad viršutinė plyta padengtų bent dvi apačios plytas.
3) Kolonoje ir sienose į statybą įterpkite armatūros strypą - įdėkite armatūros gabaliukus su ankstyvujo klijais į skyles. Taip mūras taps tvirtesnis prieš stiprų vėją.
4) Džiūvimo laikai: Knauf Rotband pagrindiniai mišiniai džiūsta priklausomai nuo storio ir oro sąlygų; 10-20 mm sluoksnis dažnai išdžiūva per 1-2 savaites, storesni sluoksniai ilgiau. Svarbu šiltos ir sausos sąlygos.
5) Šlifavimo ir glaistikymo etapas gali būti kelių pakartojimų: pirmas sluoksnis - gruntas ir išlyginimas, antrasis - tolygia plokštuma, trečias - finalinis glotnumas. Jei reikia, drėkinamas paviršius ir vėl glaistoma.
Ką daryti su dekoratyviniu tinku ant senų silikatinių sienų
Dekoratyvinis tinkas ant seno mūro gali būti klijuojamas su ar be armavimo tinklo - tačiau jei paviršius yra tvirtas ir nėra įtrūkęs, galima išlyginti armavimo mišiniu ir dengti dekoratyvinį tinką. Sienos plokštumos stabilumas ir ilgaamžiškumas priklauso nuo siūlių užpildymo, grunto pobūdžio ir tinko sluoksnių storio.
Prieš klijuojant dekoratyvinį tinką ant silikatinių plytų, svarbu užtikrinti atsparumą drėgmei ir užkirsti kelią druskų išsiveržimams. Taip pat reikėtų užtikrinti ventiliuojamą fasadą arba tinkuojamą fasadą su užtikrintos izoliacijos sluoksniu.
Sienų mūrkymas: skaičiai ir praktika
Praėjusiose pamokose pavaizduota, kad plytų skaičiavimas priklauso nuo matmenų. Pavyzdžiui, 1 m2 plokštumoje reikia apie 14,7 blokelių, naudojant 198 mm aukščio blokelius ir 340 mm ilgio, kai užpildomas plonasluoksnis skiedinys. Plytų skaičiavimas ir skiedinio planavimas priklauso nuo to, ar mūro siūlė bus 10-12 mm, ar plonasluoksnis variantas 2-3 mm. Reikėtų įtraukti papildomus 2-5% medžiagų papildomam pjovimui ir galutiniam koregavimui.
Reziumė: praktika, technika ir saugumas
Šiame projekte svarbiausia laikytis nuoseklaus mūro proceso: kampų įrengimas, eilės tolygus išdėstymas, armavimas, mūro siūlių užpildymas, džiūvimo laikų laikymasis ir tinkavimo etapai. Taip pat būtina atsižvelgti į skirtingų medžiagų savybes - silikatines plytas, dujų silikat blokelius ir keramzito blokelius, jų atsparumą vandeniui, šilumai ir mechaniniams įtempimams. Galutinis sprendimas priklauso nuo konstrukcijos tipo, ekonominių galimybių ir norimos estetinių sprendimų.