Adelaidės veiklos profiliai

Adelaidė ilgainiui tapo svarbiu lietuvių išeivių traukos centru Australijoje; čia gyvena apie 1 500 lietuvių, o mieste veikia jau egzistuojantys kultūriniai, religiniai ir socialiniai lietuviški institutai. Nepaisant gausaus lietuviškų vietų skaičiaus, Adelaidės lietuvių bendruomenė laikoma tik trečia pagal dydį Australijoje (po Melburno ir Sidnėjaus bendruomenių).

Šventovės ir religinė veikla

Adelaidės Lietuvių katalikų centras, kuriame įsikūrusi lietuvių koplyčia (bažnyčia), ir Šv. Kazimiero bažnyčia laikoma vienintele lietuvių bažnyčia Australijoje. Iki sovietų okupacijos iš Lietuvos išvykusiems išeiviams lietuvių tokios bažnyčios buvo būtinybė. Jose koncentravosi ir tautinė veikla.

Atsižvelgdamas į Australijos politiką, nukreiptą prieš etninių parapijų kūrimąsi, vyskupas Matthew Beovich patarė lietuviams (kurie buvo surinkę 500 parašų, norėdami įkurti atskirą lietuvių parapiją), kad tokių parapijų įkūrimo su Vatikano palaiminimu procesas gali trukti kelerius metus ir nėra garantijos, kad tai padaryti apskritai pavyks. Tačiau jis pasiūlė paprastesnę alternatyvą. Pagal ją, lietuviai įsigijo nuosavą pastatą (Lietuvių katalikų centrą), jį renovavo ir sujungė kelias patalpas į didelę salę, kurioje buvo laikomos mišios. Ši salė oficialiai įteisinta kaip koplyčia, taip išvengiant etninėms bažnyčioms taikomų apribojimų. Tačiau savo dydžiu ir puošybos gausa ji prilygsta bažnyčiai.

Verta pažymėti, kad vyskupas Matthew Beovich, pats kilęs iš Rytų Europos, Adelaidės lietuviams parodė daugiau palankumo, todėl 1960 m. Adelaidės Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia savo stiliumi yra viena lietuviškiausių bažnyčių išeivijoje. Kiekviena detalė simbolizuoja prarastąją Lietuvą arba rusų bei sovietų vykdytus persekiojimus.

Bažnyčios interjeras ir vitražai

Altorius yra Gediminaičių stulpų formos, o vitraže už altoriaus vaizduojami Lietuvos vaizdai: šv. Kazimieras (Lietuvos globėjas) bei svarbios Lietuvos vietos - tiek religinės (Kauno katedra, Vilniaus katedra, Šiluvos Dievo Motinos koplyčia, Trijų Kryžių paminklas Vilniuje), tiek pasaulietinės / patriotiškos (Laisvės paminklas Kaune, Vilniaus Gedimino pilis) arba turinčios tiek religinės, tiek pasaulietinės reikšmės (Aušros vartai).

Altorių iš abiejų pusių puošia dvi G. Firinauskienės kurtos skulptūros. Šv. Bažnyčios šoninę sieną puošiantys vitražai taip pat simboliniai - daugelyje jų atsispindi Lietuvos regionai, iš kurių žmonės atvyko į Adelaidę. Juose pavaizduoti žymūs šių regionų vyskupai ir bažnyčios, taip pat pasaulietinė heraldika bei su kiekvienu regionu susiję istoriniai įvykiai.

Arčiausiai altoriaus esančiame vitraže vaizduojama Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija ir Aušros Vartai. Antrasis vitražas skirtas pirmajam Panevėžio vyskupui Kazimierui Paltarokui atminti. Jame pavaizduota Panevėžio katedra. Kadangi Panevėžys laikomas Aukštaitijos sostine, tai tarsi Aukštaitijos vitražas. Jo autorė - J. Trečiasis vitražas skirtas Žemaitijai. Jį padovanojo iš Žemaitijos regiono atvykę žmonės. Vitraže vaizduojamas Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius, Žemaitijos heraldinis simbolis lokys, šūkis „Dieve, žemaičių viltys tavyje“, taip pat Kražių skerdynės, kurias įvykdė carinės Rusijos režimas.

Ketvirtasis vitražas skirtas Suvalkijai. Penktasis vitražas skirtas Lietuvos krikštui (1251 m.). Jame vaizduojamas pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštas. Čia taip pat matomas medalis, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sukurtas Petro Rimšos ir išleistas 1930 m. Šeštasis vitražas ir septintąjį vitražą, vaizduojantį šv. Jurgį (kuris, kaip ir šv. Kazimieras, yra Lietuvos globėjas), 1974 m. iškilmingai įrengė autoriai. Išskyrus Pocienės ir Žilinksienės vitražus, visus kitus vitražus sukūrė P. Pusdešris.

Priešingoje vitražams bažnyčios pusėje - koplyčia su Trijų kryžių paminklo Vilniuje kopija (kopijos autorius - J. Langevičius). Tuo metu, kai ši kopija buvo atidengta, tikrąjį paminklą Vilniuje buvo sunaikinę sovietai. Iš pradžių paminklo kopija stovėjo už altoriaus, bet bažnyčios priekyje įrengus vitražą buvo perkelta į dabartinę vietą.

Lietuvių katalikų centras: pastatas ir funkcijos

Šv. Adelaidės lietuvių bažnyčia sudaro dalį didesnio Lietuvių katalikų centro. Šis dviejų aukštų mūrinis pastatas buvo pastatytas apie 1890 m. Hardviko (Hardwicke) mergaičių koledžui. Pirmasis Lietuvių namų pastatas įsigytas 1957 metais. Kai baigėsi maždaug 1947-1953 m. Australijos priimtų lietuvių išeivių privalomasis darbo laikotarpis, daugelis jų persikėlė į tokius miestus kaip Adelaidė ir ėmė ieškoti pastatų bendruomenės reikmėms. Tuo metu Hardviko koledžas buvo atsidūręs itin prastoje padėtyje, todėl 1959 m. pardavė savo pastatą lietuviams. 1960 m. jame įrengta Šv. Kazimiero bažnyčia.

Rekonstrukcijos ir plėtros darbams vadovavo Balys Dičiūnas, projektą parengė Algimantas Navakas, prisidėjo ir Karolis Reisonas, ko gero svarbiausias XX a. pirmosios pusės lietuvių architektas. Architektas Karolis Reisonas vadovavo renovacijos ir plėtros darbams, kurie buvo atlikti 1959-1960 m. įsigijus papildomą sklypą. Prie pagrindinės salės buvo prijungta papildomų patalpų. 1966 m. prijungtos muziejaus patalpos, išplėsta pagrindinė salė. Po renovacijos pastato plotas patrigubėjo.

Centro vidaus paskirtys

• Pirmame aukšte esančioje pagrindinėje salėje vyksta koncertai, priėmimai, susitikimai ir kiti lietuviški renginiai.
• Australijos lietuvių bendruomenės archyvas, kuriame saugomos Australijoje išleistos su Lietuva susijusios knygos, medžiaga, kurią į Australiją atsivežė lietuvių išeiviai, taip pat įvairių Australijos lietuvių organizacijų dokumentai.
• Kambariai, kuriuose anksčiau gyveno kunigai; juose taip pat apsistodavo į misijas ar paprastam vizitui atvykę lietuvių kunigai ir vienuolės.
• Atskirose antro aukšto patalpose veikė Adelaidės lietuvių jaunimo sąjunga.

Lietuvių katalikų centro fasadą puošia kryžius, skirtas 1991 m. sausio 13-osios aukoms atminti, bei Šv. Kazimiero bareljefas (sukurtas 1984 m. šv. Kazimiero 600-ųjų metinių proga). Informacinė lentelė ant pastato fasado prie kryžiaus, skirto 1991 m., praneša apie pastato istorinę reikšmę bendruomenei.

Kiemelis ir paminklai

Kiemelyje šalia koplyčios stovi Lietuvos žemei skirtas paminklas. 1962 m. pagal Algimanto Navako projektą sukurtas paminklas atrodo kaip katalikų šventyklėlė, tačiau vietoje, kur galėtų būti šventojo relikvijos, čia saugoma iš Lietuvos atvežta žemė. Paminklo viršuje - rūpintojėlio skulptūra, o patį paminklą puošia Lietuvos ir didžiausių šalies miestų herbai bei žodžiai „Lietuva brangi mūsų tėvyne“.

Kiemelį taip pat puošia Misijų kryžius, kurį pagal P. Pusdešrio projektą pastatė Stasys Kerulis. Kryžius iš pradžių pastatytas 1959 m. Lietuvių katalikų vasaros stovykloje Kristis Bičo (Christies Beach) priemiestyje. Ten stovykla lietuviams buvo įsigyta dar 1956 metais, o 1958 m. ji buvo išplėsta, pristačius sportinei veiklai skirtas patalpas. Tačiau netrukus stovyklą teko parduoti, nes reikėjo lėšų naujai įsigyto Lietuvių katalikų centro renovacijai ir plėtrai. Kadangi stovykla buvo parduota kitiems lietuviams (Stepui ir Juozui Speičiams), jie dalį žemės testamentu paliko Lietuvių katalikų centrui.

Kultūrinė ir socialinė veikla

Lietuvių namai - atskiros vieno aukšto patalpos - tapo bendruomenės renginių epicentru. Pagrindiniame pastate yra didžiulė renginiams skirta salė, baras. Be to, Lietuvių namuose veikia Lietuvių muziejus, lankomas iš anksto susitarus (jį 1967 m. įkūrė Jonas Vanagas).

Adelaidės Lietuvių muziejuje saugomi asmeniniai daiktai, kuriuos lietuvių išeiviai pasiėmė traukdamiesi iš Lietuvos, taip pat Australijos lietuvių kurti meno kūriniai (paveikslai, skulptūros). Inteligentija buvo viena labiausiai sovietų persekiotų visuomenės grupių, todėl tarp išvykusių iš tėvynės buvo daug menininkų, kurie Australijoje tęsė kūrybinę veiklą.

Adelaidėje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, susitikimai bei sezoninės mugės; pirmame aukšte esančioje pagrindinėje salėje rengiami koncertai, priėmimai ir kiti lietuviški renginiai. 1973 m. barui buvo išduota klubo licencija, kas leido rengti platesnę socialinę veiklą iki 2020 m.

Paminėjimai ir atminimo vietos

Akmeninis paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę visada buvo svarbi įvairių minėjimų vieta, ypač tuo metu, kai Lietuva dar buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Paminklo centre - motinos, laikančios žuvusį lietuvių karį, bareljefas. Šonuose pavaizduoti Gediminaičių stulpai ir Vyčio kryžius. Šį paminklą 1968 m. lapkričio 23 d. pastatė lietuvių karių veteranų sąjunga „Ramovė“. Po paminklu buvo užkasti keli su Lietuva susiję daiktai: „Ramovės“ ženklelis, Lietuvos žemėlapis, sauja lietuviškos žemės, gintaro gabalėlis ir lito moneta.

Šalia stovi tradicinis lietuviškas koplytstulpis su rūpintojėlio motyvu ir lietuviška saulute viršuje. Šis koplytstulpis skirtas mirusiems Adelaidės lietuvių sąjungos nariams bei Lietuvių namų rėmėjams.

Ryšys su platesne migracijos ir Baltijos paveldo atmintimi

Pietų Australija yra vienintelė Australijos valstija, kurią apgyvendino tik laisvi imigrantai (Britanija čia nesiuntė kalinių). Dėl tokios daugiakultūrės istorijos 1986 m. Adelaidėje buvo įkurtas Migracijos muziejus. Prie muziejaus įėjimo yra daug atminimo lentų, mininčių dažniausiai liūdnus įvykius, paskatinusius dideles įvairių tautų bendruomenes migruoti į Australiją. Lietuviams, latviams ir estams skirta bendra atminimo lenta mininti šimtus tūkstančių šių šalių gyventojų, ištremtų ir žuvusių nuo bado bei šalčio per sovietų vykdytą genocidą.

Baltijos šalių atminimo lenta atidengta viena pirmųjų - 1992 metais. Muziejaus kieme yra dar viena lietuviams, latviams ir estams skirta atminimo lenta, ant kurios užrašyta: „Tautiečių, kuriuos 1941 m. birželio 14 d. sovietinis komunistinis režimas ištrėmė iš gimtinės į Sibirą, kančioms atminti“. Juozo Lapšio iniciatyva 1959 m. ji buvo įrengta kaip Glenungos rezervato memorialo dalis; vėliau, siekiant išsaugoti lentą, 1985 m. ji buvo perkelta į Migracijos muziejaus kiemą.

Migracijos muziejuje taip pat rengiamos laikinos parodos, paprastai kuriamos tam tikros tautybės atstovų (ir skirtos jų kultūrai). 2015 m. išleistame kataloge išvardytos visos anksčiau rengtos parodos; keturias iš jų organizavo lietuviai (temos: „Lietuviški ekslibrisai“, „Lietuvių gyvenimas“, „Lietuvių šventės Adelaidėje 1950-2002 m.“, „Lietuvių liaudies menas“).

Organizacinė ir teisinė padėtis

Pastaba. Lietuviai tradiciškai vartoja Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios ir Šv. Kazimiero lietuvių parapijos pavadinimus. Tačiau Šv. Kazimiero bažnyčia oficialiai yra koplyčia ir nesudaro atskiros parapijos, o jos kunigas anksčiau buvo vadinamas kapelionu, o ne klebonu. Kad veiktų pagal Australijos politiką, vyskupas patarė lietuviams įsigyti nuosavą pastatą ir taip išvengti etninių parapijų įkūrimo apribojimų; šis sprendimas lėmė, kad Šv. Kazimiero maldos namai priklauso Lietuvių tautinei organizacijai, o ne vyskupijai.

1959 m. įkurtas Lietuvių katalikų centras ir 1960 m. įrengta koplyčia vainikavo kunigo J. Kungio ir kitų lietuvių pastangas Adelaidėje įkurti savo bažnyčią. Anksčiau, 1958 metais, lietuviai buvo pasiūlę restauruoti Šv. Juozapo bažnyčią mainais už išimtinę teisę ja naudotis 60 metų, tačiau vyskupija atsisakė, nes iš esmės bažnyčia būtų buvusi išnuomota tautinei grupei.

Praktinė pasekmė ir apsauga

Atsižvelgiant į tai, kad XX a. pabaigoje ir XXI a. vyskupai dažnai uždarydavo lietuvių išeivių parapijas bei bažnyčias ir parduodavo jų pastatus, faktas, kad Adelaidės Šv. Kazimiero maldos namai oficialiai yra koplyčia ir priklauso tautinei organizacijai, leido išsaugoti pastatą ir veiklą. Kadangi Adelaidės Šv. Kazimiero maldos namų pastatai nepriklauso vyskupijai, jie negali būti taip lengvai parduoti ar uždaryti kaip kai kurios kitur esančios etninės parapijos.

Santrauka: Adelaidės lietuviškų veiklų įvairovė

Adelaidės lietuvių bendruomenė palaiko plačią veiklų įvairovę: religinius susibūrimus koplyčioje ir šventėse, kultūrinius renginius Lietuvių namuose, muziejaus ekspozicijas, atminimo paminklų priežiūrą, jaunimo ir socialinę veiklą, taip pat archyvus ir bibliotekas. Visa tai formuoja gyvą kultūrinį ir socialinį centrą, kuriame išsaugomos atminties, tradicijos ir bendruomeninė parama.

tags: #adelaides #veiklos #profiliai