Gaminio degumo klasė (euroklasė) parodo, ar gaminys įtakoja gaisro išplitimą, t.y. koks yra degimo greitis ir išskiriamos šilumos kiekis. Nustatyti euroklasę tiriami ir vertinami kriterijai: išsiskiriančios šilumos kiekis ir greitis, užsiliepsnojimo laikas bei liepsnos plitimas. Statybinių medžiagų atsparumo ugniai klasifikacija leidžia įvertinti pavojų, kurį gaisro metu kelia naudojamos medžiagos.
XX a. pabaigoje daugelyje Europos šalių buvo įteisintos nuosekliai skirtingos atsparumo ugniai bandymų ir statybinių medžiagų klasifikavimo taisyklės. Daugiau kaip 35 skirtingi nacionaliniai standartai sukėlė sumaištį tiek vartotojams, tiek gamintojams. Todėl Europos Komisija nusprendė suvienodinti bandymo ir klasifikavimo standartus visoms medžiagoms, kurias ketinama parduoti ES.
Euroklasė ir jos pagrindiniai kriterijai
„Reakcijos į ugnį“ klasėmis įvertinami šie kriterijai: medžiagos degumas, šilumos išsiskyrimo greitis, liepsnos plitimo greitis, dūmų susidarymo greitis, nuodingos dujos, liepsnojančios dalelės ir jų deriniai; svarbiausios tris savybės - liepsnos plitimas, dūmų tirštumas ir liepsnojantys lašeliai.
A1 klasės gaminiai yra nedegūs. Nedegumo bandymo metu jie negali sukelti kokio nors nepertraukiamo liepsnojimo. Jeigu A1 gaminiuose yra organinių sudedamųjų dalių, išskiriamos energijos kiekis bus labai ribotas. A2 klasės gaminiai nedegumo bandymo metu negali nepertraukiamai liepsnoti ilgiau kaip 20 sekundžių. A2 klasės gaminiai turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir liepsnojančių lašelių požiūriu.
B klasės gaminiams, mažojo liepsnos šaltinio bandymo metu, per 60 sekundžių liepsnos negali pasklisti toliau kaip 150 mm. B klasės gaminiai turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir liepsnojančių lašelių požiūriu. Dūmų tirštumas naudojamas įvertinti pagal tris klases - s1, s2 ir s3: s1 - mažai dūmų, s2 - vidutiniai dūmai, s3 - daug dūmų. Liepsnojančios dalelės ar lašeliai gali apdeginti odą ir lemti tolesnį gaisro plitimą; A1 klasėje liepsnojančių dalelių nėra, o A2-E klasėse jos tikrinamos.
Liepsnojimo plitimas - pagrindinis bruožas, lemiančių, ar medžiaga prisidės prie gaisro. A1, A2, B klasės neprisideda prie liepsnos plitimo (perdavimo) be papildomų sąlygų. C klasės medžiagos gali prisidėti vėliau kaip po 10 minučių. D klasės gaminiai prisideda prie liepsnojimo plitimo per 2-10 minučių, E klasės - trumpiau nei 2 minutėse. F klasės ši savybė nėra reglamentuojama.
Dūmų tirštumas - svarbus veiksnys gelbėjimosi laikotarpiui. A1 klasėms bandymo nereikia, A2-D klasėms vykdomos dūmų susidarymo vertinimai. Dūmų tirštumo trijų lygių - s1, s2, s3. Paprastai šis rodiklis papildomai paaiškina, kiek lengvai žmonės gali įžvelgti išeities kryptį ugnyje.
Liepsnojančių lašelių dalelės gali apdeginti odą ir būti tolesnio gaisro plitimo priežastimi. Tik A1 klasės gaminiai neturi liepsnojančių dalelių. Dėl liepsnojančių lašelių yra tikrinami statybiniai gaminiai nuo A2 iki E klasės. Papildomai nustatomos dūmų susidarymo klasės - s1, s2, s3. 1) Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m. 2) Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m). 3) Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI). 4) Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
Trijų pagrindinių savybių svarba
Liepsnojimo plitimas, dūmų tirštumas ir liepsnojančių lašelių išskyrimas yra esminiai kriterijai, leidžiantys įvertinti statybinių medžiagų degumą. A1 klasės gaminiai yra nedegūs, o B-E klasės reikalauja papildomų bandymų dėl liepsnos plitimo ir dūmų susidarymo. Daugelis statybinių medžiagų turi būti pažymėtos euroklase, įskaitant dūmų susidarymo ir liepsnojančių dalelių reikalavimus.
Apie Euroklasės klasifikaciją Lietuvoje ir Europoje kalbama glaudžiai su STR standartais. Lietuvoje statybiniai produktai dažnai priskiriami D s2, d0 klasei dėl degumo charakteristikų, o impregnavimas ar priešgaisrinės dangos gali keisti degumo klasę į B ar dar aukštesnes. Priešgaisrinės dangos gali būti būtinos mediniams konstrukcijų elementams, siekiant užtikrinti I ar II atsparumo ugniai laipsnius.
Medienos atsparumas ugniai ir praktiniai sprendimai
Miškų plėtra ir statybos tendencijos skatina naudoti vis daugiau medinių pastatų. Mediniai pastatai - atitinkamai atsparūs ugniai reikalavimams, skirtingoms statinio dalims taikomos skirtingos degumo klasės. II ir I atsparumo ugniai laipsnio pastatai naudoja medieną padengtą priešgaisrinėmis dangomis, o fasadai iš išorės turi būti apsaugoti specialiomis dangomis ar net visos sistemos sertifikavimu.
Priešgaisrinės dangos veikia keliais pagrindiniais mechanizmais: sumažina degimo proceso greitį, slopina degančių dujų susidarymą, o esant aukštai temperatūrai suformuoja neperduodančią plėvelę ar dujų sluoksnį. Dangų tikslas - laikinai izoliuoti konstrukciją, absorbuoti šilumą ir sukurti termoizoliacinį sluoksnį, kuris neleis medžiagai greitai įkaisti ir užsidegti.
Priešgaisrines dangas būtina taikyti atsižvelgiant į konstrukcijos paskirtį: dekorui nepavojinga, kai paviršius nėra veikiamas UV ar drėgmės, gali būti pakankamas tik apsauginis sluoksnis. Jei paviršius turi būti atsparus dilimui ar turi įgauti tam tikrą spalvą, gali būti reikalingas papildomas viršutinis dažų arba lako sluoksnis. Dažnai gamintojai nurodo, kiek reikia dengti ar impregnuoti medieną, o kartais OSB plokštei tai gali būti sunkiau įgyvendinti, todėl gali būti tinkamas tik lakas.
Nors priešgaisrinės dangos gali būti mažiau ar daugiau ekologinės, jų taikymas suformuojamas taip, kad būtų užtikrintas degumo mažinimo efektas ir saugesnė aplinka. Lietuvoje STR 2.01.04:2004 reglamentuoja statybos produktų degumo klasifikavimą: mediniai statybos produktai dažnai priskiriami D s2, d0 klasei, o impregnaciją ar antipirenus taikius galima pasiekti B ar net aukštesnes klases. STR 2.02.01:2004 reglamentuoja, kad I ir II atsparumo ugniai pastatų laikomosios konstrukcijos turi būti apdorotos priešgaisrinėmis dangomis, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.
Praktiški pavyzdžiai ir labiausiai žinomi atvejai
Vienas įspūdingiausių pavyzdžių - megastatybos „Mjøstårnet“ (85,4 m aukščio), kuri 2019 m. atliktuose degumo bandymuose įrodė pažangias medines konstrukcijas, atitinkančias aukštus atsparumo ugniai reikalavimus. Tiesa, Medinės statybos skiria ypatingą dėmesį - nors mediena yra savita degiamoji medžiaga, taikant tinkamas priešgaisrines dangas ir pasirenkant atitinkamą euroklasės klasę galima pasiekti pakankamą saugumą.
Euroklasės klasifikacija, priklausomai nuo degumo ir dūmų susidarymo, suteikia vartotojams aiškią informaciją apie tai, kaip statybinė medžiaga elgsis gaisro metu. A1 - visiškai nedegi; A2 - beveik nedegi; B-F - didesnis degumo lygis. Papildomos subklasės d ir s žymi liepsnojančių dalelių ir dūmų susidarymą. Žvilgsnis į visą sistemą rodo, kaip svarbu laikytis vidaus ir išorės apsaugos normų, įskaitant evakuacines išėjimo galimybes, dūmų detektorius, priešgaisrines pertvaras ir kitas priemones.
Taikomi praktiniai reikalavimai ir įvertinimai
Aukščiausios svarbos yra dūmų susidarymo ir liepsnos plitimo kontrolė, o kartu - liepsnojančių dalelių rizikos mažinimas. Euroklasė sujungia šiuos aspektus ir leidžia naudoti vieningus ženklus visose ES šalyse. Pritaikymas skiriasi priklausomai nuo pastato funkcijos: gyvenamųjų, visuomeninių ar komercinių pastatų projektavimo reikalavimai skiriasi dėl atsparumo ugniai klasifikacijos ir priešgaisrinės saugos sistemos reikalavimų.
Svarbu suprasti, kad degumo klasės neturi vien tik įtakos degimo greičiui, bet ir bendram gaisro plintimo rizikai, žmogaus išsigelbėjimo galimybėms bei aplinkos poveikiui. Todėl būtina derinti medžiagų euroklasę su viso pastato priešgaisrine sistema, įskaitant stogo degumą (Broof klasė), sienų ir fasado apsaugą, dūmų detektorius, sprinklerius ir tinkamas komunikacijas.
Reikšmingas yra ir praktinis patarimas dizaineriams bei statybininkams: pasirinkti medienos gaminius su priešgaisrinėmis dangomis I ar II atsparumo ugniai laipsnių atitvaromis, užtikrinti tinkamą atsparumą ugniai fasadams, o stogo konstrukcijų apsauga turi atitikti Broof reglamentus. Taip pat būtina įtraukti natūralios ar mechaninės ventiliacijos sprendimus, dūmų išsiurbimo sistemas ir tinkamą gaisro aptikimo bei įspėjamąsias sistemas.
Gaisro saugos techniniai duomenys ir praktiniai patarimai
Statybos projektavime svarbu laikytis šių principų:
- Atstumas nuo sklypo ribos - užtikrinti tinkamą atstumą nuo gretimų sklypų ir įgaliotų asmenų sutikimą ar išskaičiavimą, kuriuo laikomasi priešgaisrinių nuostatų.
- Priešgaisrinė technika - įrengti išorės priešgaisrinį vandentiekį ar gaisro vandens atsargas ir užtikrinti patikimą gaisrinių automobilių pasiekimą.
- Evakuacija - užtikrinti pakankamą evakuavimo išėjimų skaičių ir jų išsidėstymą visose patalpose bei patalpų plotuose virš 50 m² ar virš 50 žmonių talpyklos.
- Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos - įrengti GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus atitinkančias sistemas.
- Išorės ir vidaus degumo klasės atitvaros - užtikrinti, kad stogų ir fasadų medžiagos atitinka broof, B-s1,d0 ar kitus atitvarų reikalavimus.
- Konstrukcinės dalys - padengti laikančiosios konstrukcijos medieną priešgaisrinėmis dangomis, siekiant I ar II atsparumo ugniai laipsnio.
- Vidaus išdėstymas - užtikrinti, kad atskiros statinio dalys būtų skiriamos priešgaisrinėmis pertvaromis, o laiptinės ir turėklai neužkirtų evakuacinių kelių pločių.
Apžvalga rodo, kad Euroklasė suteikia aiškią ir visapusišką įrankių rinkinį įvertinant statybinių medžiagų elgesį gaisro metu ir padeda sumažinti rizikas tiek gyventojams, tiek turtui.