Pastaraisiais metais „Akmenės cementas“ užbaigė didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, kurio metu buvo iš esmės pakeista klinkerio gamybos technologija. Gamyba šlapiuoju būdu pakeista sausuoju. Tai leido išplėsti gamybos apimtis iki 4500 tonų per dieną, arba 1,5 mln. tonų per metus.

Gamybos modernizacija ir jos pasekmės

„Akmenės cemento“ generalinio direktoriaus Artūro Zarembos teigimu, apie 60 proc. 2016 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į laivus buvo pakrauta per 100 tūkst. tonų lietuviško cemento, 2017 m. šis kiekis viršijo 170 tūkst. tonų, t.y. augimas siekė 70 proc. Planuojama, kad per 2018-2020 metus cemento eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 250-300 tūkst.

Šiuo metu kompanija „Bega“ jau yra užbaigusi pirmąjį cemento krovos terminalo statybos etapą: pastatyta 3600 tonų talpos cemento talpykla, skirta sukaupti laivines krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Antruoju etapu bus pastatyta dar viena analogiška cemento talpykla. Iš viso „Bega“ į šį terminalą investuoja apie 5 mln.

Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus.

Įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, kompanija „Bega“ dar labiau išplėtė šios įmonės geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Pasak generalinio direktoriaus, labai svarbu tai, kad aplinkosauginiu požiūriu šie robotai dirba į aplinką neišmesdami jokių teršalų. Iki šiol eksportuojamas lietuviškas cementas uoste buvo kraunamas į 3-4 tūkst. tonų talpos laivus.

Didėjant eksporto srautui, atsirado greitesnio pakrovimo ir didesnių laivų poreikis, juolab kad pastatytos talpyklos vienu metu leis sukaupti iki 7 tūkst. Naujojo cemento terminalo įranga leis užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą. Naujasis cemento terminalas įrengtas prie kompanijos „Bega“ naudojamos 66-osios uosto krantinės, kuri 2016-2017 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo rekonstruota.

Istorinė plėtra ir Lietuvos rinkos kontekstas

Šiuo metu prie rekonstruotos krantinės dar liko suformuoti akvatoriją, demontuoti joje esančius nenaudojamus betoninius švartavimo įrenginius, kurie trukdo laivų priplaukimui prie krantinės. UAB „Kauno cementas“ - didmeninės prekybos ir tiekimo įmonė, įsikūrusi Kaune, šalia Vilnius-Klaipėda autostrados, su modernia oro taršą mažinančia įranga, siūlo įvairias cemento ir kalkių produktų linijas, įskaitant baltą cementą ir specialius rišiklius keliams.

Paliudijimai iš kai kurių įmonių rodo, kad Lietuvos rinkoje cementas išlieka svarbus, o eksportas į užsienio rinkas - augimo variklis. Lietuvoje nepriklausomybės pradžioje cementas buvo eksportuojamas, tačiau dabar slypinčios galimybės ir toliau skatina įmonių investicijas į technologijas bei logistikas.

Ekspozicijos ir eksportas į užsienio rinkas

• 1998 m. pradėtas augti Lietuvos rinka ir siekis įstoti į ES - atsivėrusios didesnės rinkos galimybės.
• Eksportas į Suomiją, Švediją, Latviją plėtojamas per Klaipėdos uostą; vėliau didėjo kuro sąnaudos dėl kilusių anglių kainų.
• Laikui bėgant buvo siekiama sustiprinti eksporto dalį, iki to laiko eksportas sudarė apie 50% apyvartos.
• Šiandien Lietuvoje „Akmenės cementas“ daugiausia orientuojasi į Lietuvos rinką (apie 70% produkcijos parduodama vietoje) ir į Skandinavijos šalys, Lenkiją bei Baltarusiją eksportuojama dalis.

Nors Lietuvos rinkai būtini dideli cemento kiekiai, įmonė siekia ir užsienio rinkų užtikrintai įsitvirtinti. Pagrindinę kelią sudaro nuoseklus modernizavimas, kuriame svarbi vieta tenka technologijų atnaujinimui, efektyviam kuro panaudojimui ir tvariai aplinkai.

Inovacijos ir ateities planai

„Akmenės cementas“ pradėjo naują kelių rišiklių liniją, kurią kūrė bendradarbiaudama su Kauno technologijų universitetu (KTU). Taip pat planuojama, kad ateityje statybų sektoriuje bus didesnis dėmesys betono kelių inžinerijai ir moderniai kelių infrastruktūrai. Dėl modernizacijos jau dabar sugeneruojama apie 50% kuro taupymo, o ateities planuose - dar didesnės energijos efektyvumo galimybės ir alternatyvūs kurai.

Pasaulio cemento gamybos kontekste, kai didžioji dalis produkcijos susiformuoja Kinijoje, Indijoje, JAV ir ES, Lietuva su „Akmenės cementu“ išlieka reikšminga rinkoje dėl lokalios paklausos, taip pat dėl gebėjimo teikti platsį asortimentą ir užsienio partnerystes.

Technologiniai aspektai ir aplinkosauga

Krovos terminale technologinės įrangos ir programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus. Robotų-lokomotyvų ekologinis vaidmuo - svarbus žingsnis link švaresnės gamybos ir cero emisijų laikymo kapacitete.

„Bega“ terminalas užima svarbią vietą Klaipėdos uosto infrastruktūroje, prisideda prie eksporto sklandumo, sumažina transporto laiką laivuose ir didina talpyklų efektyvumą. Remiantis šiais pavyzdžiais, Lietuvos cemento sektorius stipriai įsitraukia į regioninę logistiką ir modernizuojasi siekdamas didesnio

Akmenės cemento eksporto ir modernizacijos kelias Lietuvoje: nauja technologija, didesni srautai ir aplinką tausojanti logistika

Pastaraisiais metais „Akmenės cementas“ užbaigė didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, kurio metu buvo iš esmės pakeista klinkerio gamybos technologija. Gamyba šlapiuoju būdu pakeista sausuoju. Tai leido išplėsti gamybos apimtis iki 4500 tonų per dieną, arba 1,5 mln. tonų per metus.

Pasak AB „Akmenės cementas“ generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, apie 60 proc. 2016 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į laivus buvo pakrauta per 100 tūkst. tonų lietuviško cemento, 2017 m. šis kiekis viršijo 170 tūkst. tonų, t.y. augimas siekė 70 proc.

Planuojama, kad per 2018-2020 metus cemento eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 250-300 tūkst. Šiuo metu kompanija „Bega“ jau yra užbaigusi pirmąjį cemento krovos terminalo statybos etapą: pastatyta 3600 tonų talpos cemento talpykla, skirta sukaupti laivines krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Antruoju etapu bus pastatyta dar viena analogiška cemento talpykla. Iš viso „Bega“ į šį terminalą investuoja apie 5 mln.

Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus.

Įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, kompanija „Bega“ dar labiau išplėtė šios įmonės geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Pasak generalinio direktoriaus, labai svarbu tai, kad aplinkosauginiu požiūriu šie robotai dirba į aplinką neišmesdami jokių teršalų. Iki šiol eksportuojamas lietuviškas cementas uoste buvo kraunamas į 3-4 tūkst. tonų talpos laivus.

Didėjant eksporto srautui, atsirado greitesnio pakrovimo ir didesnių laivų poreikis, juolab kad pastatytos talpyklos vienu metu leis sukaupti iki 7 tūkst. Naujojo cemento terminalo įranga leis užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą. Naujasis cemento terminalas įrengtas prie kompanijos „Bega“ naudojamos 66-osios uosto krantinės, kuri 2016-2017 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo rekonstruota. Šiuo metu prie rekonstruotos krantinės dar liko suformuoti akvatoriją, demontuoti joje esančius nenaudojamus betoninius švartavimo įrenginius, kurie trukdo laivų priplaukimui prie krantinės.

UAB „Kauno cementas“ - didmeninės prekybos ir tiekimo įmonė įsikūrusi Kaune, šalia Vilnius-Klaipėda autostrados. Veiklą pradėjome 2000 metais ir jau daugiau nei du dešimtmečius esame patikimas partneris žinomiems gamintojams, prekybininkams Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinė veikla: didmeninė - mažmeninė prekyba biriomis statybinėmis medžiagomis. Cemento sandėliavimo technologinis kompleksas talpinantis 4000 tonų cemento. Šalia Vilnius-Klaipėda autostrados Kaune. Turime nuosavą spec. Įmonėje įdiegta moderni oro taršą mažinanti įranga.

Į elevatorių cementas priimamas vagonais cementovežiais (hoperiais) geležinkeliu arba autocisternomis. Pakuotas cementas parduodamas didmenine ir mažmenine prekyba. Visas pakuotas cementas yra dechromuotas. Pakuoto cemento padėklas aptrauktas termo plėvele, todėl galite laikyti lauko sąlygomis. Cementą galite įsigyti prekybos tinkluose arba mūsų įmonėje iš sandėlio.

Baltos spalvos cementas skirtas gaminiams sukurti išskirtinį estetinį vaizdą. Palaidas baltas cementas pristatomas autocisternomis. Negesintos kalkės naudojamos silikatinių plytų ir blokelių gamyboje, grunto stabilizavimui, trašų gamyboje, energetiniame sektoriuje sprendžiant aplinkosaugos problemas. Šios kalkės gali būti įvairių parametrų ir savybių.

Vykdome didmeninę prekybą. Galima sandėliuoti didelius cemento kiekius 6-iuose sandėliavimo bokštuose. Vienu metu yra galimybė saugoti skirtingų rūšių cementą (ar kitas birias statybines medžiagas). Turima pakuojamo įranga leidžia tuo pačiu metu pakuoti kelias cemento rūšis ar kitas birias medžiagas. Įmonė turi nuosavus sandėlius, kuriuos galima išsinuomoti ilgalaikei ir trumpalaikei nuomai. Įmonė turi asfaltuotas aikšteles ir rampas tinkamas krovos darbams, atliekami iškrovimo ir pakrovimo darbai.

Buhalterija/ Vyr. Įmonė pradėta statyti 1947 m., o cementą gaminti pradėjo 1952 m. Cemento gamybos Lietuvoje tarpukariu nebuvo, nors tuo metu ir buvo aptikti kalkakmenio klodai. Prasidėjus karui mintys apie cemento gamybą Lietuvoje trumpam atsitraukė, bet vis grįždavo, nes tokia gamykla Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje buvo, o Lietuvoje - ne, čia cementą importuodavo. Pagrindinis įrenginys gamykloje, kurį darbuotojai vadina krosnimi, buvo ilgas, apie 180 m ilgio vamzdis cementui šlapiuoju būdu gaminti. Pirmosios „krosnys“ buvo atvežtos iš ardomos gamyklos Vokietijoje ir sumontuotos. Anais laikais gamykloje veikė 8 sukimosi krosnys, kurios gamino net 3,5 mln.

Nepriklausomybė atvėrė naujas duris. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo cemento gamykla prarado didžiąją dalį rinkos. Sovietmečiu iš 3,5 mln. t cemento didesnė dalis buvo vežama gilyn į SSRS, kita dalis sunaudojama čia, Lietuvoje. „Vieni pirmųjų iš Lietuvos statybinių medžiagų gamintojų pradėjome savo produkcijos eksportą į Vakarų Europą, konkrečiai - Suomiją ir Švediją. Eksportavome per Klaipėdos uostą, kuris neužšąla, juo patogu naudotis visus metus. Tuomet atstumas iki Skandinavijos šalių atrodė labai didelis, o dabar tai jau nėra taip toli“, - prisimena p. Zarembos žodžius.

Plačios galimybės Vakarų šalyse. Kai 1998 m. pradėjo augti Lietuvos rinka ir horizonte pasirodė galimybė įstoti į ES bei išnaudoti būsimos narystės atveriamą didelę Europos rinką, „Akmenės cementas“ pradėjo naują, labai reikšmingą etapą. Įstojimas į ES stipriai pastūmė į priekį. Vien Lietuvai reikėjo per milijoną tonų cemento, šie skaičiai buvo artimi klestėjimo laikams sovietmečiu. „Tuo metu jau eksportavome cementą į Suomiją, Švediją, Latviją. Tačiau pasaulinėse rinkose pradėjus kilti anglių kainoms didėjo ir bendrovės kuro sąnaudos. Tokiu metu turėtos technologijos jau buvo išnaudojusios savo potencialą, o tolesnis sąnaudų augimas kėlė grėsmę bendrovės konkurencingumui.

Skaičiavome, svarstėme, važinėjome pas kolegas galvodami, kaip sumažinti kuro sąnaudas ir atsinaujinti. Daug variantų nebuvo. Tačiau galiausiai sveikas protas nugalėjo, padarėme metų pauzę. Per tą laiką suvažiavo įranga, ji pragulėjo nenaudojama visus metus. Galiausiai atnaujinome investicinį procesą, pradėjome montuoti gautus įrenginius. Dabar labai džiaugiamės savo sprendimu, nuo 2014 m. Nauja gamyba - sudėtingas procesas, įmonės darbuotojams teko mokytis iš naujo.

Ponas Zaremba pripažįsta, kad daug streso buvo visiems: „Su mumis dirbo kviestiniai specialistai iš Vakarų, užtrukome pusantrų metų, kol viską perpratome. Šiandien įmonės valdyba džiaugiasi, kad nauja technologija pasiteisino. Bent 50% kuro sąnaudų bus alternatyvios. Gamyklą galime vadinti inovatyvia. Šiuo metu deginamos tik naudotos padangos ir alternatyviu kuru keičiama vos 5% viso kuro.

Ponas Zaremba teigia, kad ne viskas priklauso nuo įmonės: „Kurui pakeisti alternatyviu reikalingas kietasis atgautasis kuras (KAK), kurį naudoja beveik visos cemento gamyklos, tačiau Lietuvoje jo nėra pagaminama pakankamai. Lietuvos rinkai - pirmenybė. „Akmenės cemento“ vadovas sakosi pirmiausia besiorientuojantis į Lietuvos rinką ir čionykščius klientus, kurie nuperka apie 70% visos įmonės produkcijos. Lietuvoje sunaudojama apie 850 000 t gamyklos cemento. Žinoma, įmonė dairosi ir į užsienio rinką: „Mums itin svarbios Skandinavijos šalys. Ten produkcijai keliami itin aukšti reikalavimai ir mes juos atitinkame, pati rinka ten itin stabili. Eksportuojame ir į Lenkiją, Baltarusiją. Esame dirbę ir su Rusija, tačiau ši rinka šiuo metu uždaryta visiems cemento gamintojams iš užsienio“.

Nors „Akmenės cementas“ yra vienintelis cemento gamintojas Lietuvoje, tai nereiškia, kad čia negalima gauti ir iš užsienio atvežtų produktų. Į Lietuvą importuoja skandinavai, lenkai, baltarusiai. Lietuviškojo cemento pasirinkimas Lietuvoje yra platesnis nei užsienietiškojo, o eksportas - panašiai konkurencingas. „Akmenės cementas“ prieš dešimt metų pristatė naują cemento rūšį, tinkančią nuotekų, vandenvalos projek­tams, uostams. Tam naudojamas šlakas, vežamas iš Ukrainos.

Dabar bendrovė didelį dėmesį skiria keliams. Pernai pradėtas gaminti specialus kelių rišiklis, naudojamas kelių tiesimui, jų pagrindui paruošti ir sutvirtinti. Tai cementas su specialiu gruntu ir chemikalais. Produktas buvo pagamintas pasitelkus Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkus, atlikus ne vieną bandymą. „Dėl sovietmečiu netinkamai nutiestų betoninių kelių Lietuvoje vis dar vyrauja nusistatymas prieš betoninius kelius. Tačiau turėtume pripažinti, kad šiuolaikiniai betoniniai keliai yra puikūs, tiesiami naudojant naujausias technologijas ir niekuo neprimena tų senovinių kelių.

Pasaulyje kasmet pagaminama apie 3,7 mlrd. t cemento. Daugiau nei 50% jo pagaminama ir sunaudojama Kinijoje, antra pagal dydį - Indijos rinka, po jos - JAV ir ES. Todėl, anot p. Zarembos, Lietuva, sunaudodama apie 1 mln. t, yra nereikšminga pasaulyje, bet labai reikšminga „Akmenės cementui“, kuris „namuose“ parduoda 70% savo produkcijos. Ir nors betoninių namų statoma mažiau, nes pasikeitė mada, p. Zarembas tvirtina dėl to neliūdintis: „Negalima tikėtis, kad viskas bus taip pat, kaip prieš 20-30 metų. Mes visus pokyčius priimame ir žiūrime į tai kaip į normalų reiškinį.“

„Akmenės cementas“ yra tarsi vienu siūlu surištas su betono, gelžbetonio konstrukcijų ir detalių gamintojais, cementas sudaro esminę šių specialistų gaminamos produkcijos dalį. „Kad ir kokie pokyčiai mūsų laukia, žiūrime į juos teigiamai. Išgyvenome daugybę etapų ir juos įveikėme, tad įveiksime ir dar laukiančius“, - šypsosi p. Zaremba.

tags: #cemento #eksportas #is #lietuvos