cementiniai betonai, skiediniai ir silikatiniai betonai: skirtumai, savybės ir taikymas

Galbūt statybose dirbantys vyrukai prunkštelės, išvydę tokį klausimą, tačiau su mūrijimo technologijomis mažai ką turinčiam žmogui visos trys išvardintos medžiagos gali nuskambėti kaip sinonimai. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Cementas - miltelių pavidalo medžiagą, kuri, ją sumaišius su vandeniu, iš pradžių būna skysta/tiršta, o paskui sukietėja. Betonas yra cemento, vandens, taip pat ir smėlio bei žvyro mišinys, kuris būna gana skystos konsistencijos. O skiedinys - cemento, vandens, smėlio ir kalkakmenio (klinčių) mišinys, gerokai tirštesnis už betoną.

Serijiniai betoninių mišinių gamybos procesai STETTER linijose

Aut. UAB „Kauno gelžbetonis“ prekinio betono mišinius gamina automatinėmis STETTER firmos technologinėmis linijomis. Tai nuo C8/10 iki C40/50 stiprio klasių normaliojo betono mišiniai nepralaidūs vandeniui, atsparūs šalčio, karbonizacijos, chloridų ir sulfatų poveikiams. Aukštą ir stabilią betono mišinių kokybę, atitinkančią Lietuvos standartus, užtikrina šiuolaikiniai technologiniai sprendimai: labai tiksliai sveriami betono mišinio komponentai, gera išmaišymo kontrolė ir kt. Jų kokybė įvertinta kokybės atitikties sertifikatais.

  1. Bendrovė turi visas technines priemones ir galimybes statybos aikštelėms tiekti didelio asortimento betono mišinius ir bet kuriuo metų laiku greitai aptarnauti klientus.
  2. Gaminamus betono mišinius pristatome į statybvietę automobilinėmis 6-10 m3 betono maišyklėmis.
  3. Betono aplinkos poveikio klasės skirstomos į karbinizacijos sukeliamos korozijos (XC1-XC4), chloridų sukeliamos korozijos - jūros vandens (XS1-XS3) ir ne jūros vandens (XD1-XD3).

Betono šildymo ir šaldymo poveikio klasės (XF1-XF4), agresyvios cheminės aplinkos (XA1-XA3) bei dėvėjimo poveikį (Siūlome įsigyti C30/37 - C35/45 stiprio klasės betono, kurio pasklidimo klasė galima nuo SF1 iki SF2). Aplinkos poveikio klasės skirstomos į karbonizacijos sukeliamos korozijos (XC4) bei šildymo ir atšaldymo poveikį.

Statybose dažnai girdime terminus „cementas“, „betonas“ ir „skiedinys“, tačiau ne visi tiksliai žino, kuo jie skiriasi. Nors šios medžiagos yra glaudžiai susijusios, kiekviena jų turi savo paskirtį ir savybes. Cementas - tai smulkiai sumaltas rišiklis, kuris, sumaišytas su vandeniu, tampa tvirta mase, kuri sujungia kitas medžiagas. Vienas svarbiausių cemento privalumų yra jo universalumas ir tvirtumas. Cementas naudojamas įvairiems statybos darbams - nuo pamatų liejimo iki apdailos elementų gamybos. Tačiau renkantis cementą svarbu atsižvelgti ne tik į jo tipą, bet ir į kainos santykį su kokybe.

Skirtingų betono mišinių panaudojimo pavyzdžiai

Betonas - tai mišinys, sudarytas iš cemento, smėlio, žvyro ir vandens. Sumaišius šiuos komponentus, susidaro tvirta ir atspari struktūra, kuri laikui bėgant kietėja. Skiedinys yra mišinys, kurio pagrindą sudaro cementas, smėlis ir vanduo. Jis naudojamas sujungti plytas, blokus ar kitus statybinius elementus bei tinkuoti paviršius. Skirtingai nei betonas, skiedinyje nėra stambių užpildų, todėl jis pasižymi didesniuo plastiškumu ir geresniu sukibimu su paviršiais.

Jei statote pamatą, perdangą ar kitą itin apkrautą statinio dalį, naudokite betoną. Kai reikia sukurti tvirtą ryšį tarp plytų, blokelių ar kitų mūro elementų, būtina naudoti mūro skiedinį. Kiekviena medžiaga turi savo paskirtį, o netinkamai parinktas produktas gali lemti konstrukcijos silpnumą ar trumpesnį tarnavimo laiką.

Betonas ir išlyginamieji mišiniai pasirenkami pagal tai, kokį darbą reikia atlikti: suformuoti tvirtesnį pagrindą, išlyginti paviršių prieš dangos klojimą, užpildyti nelygumus ar paruošti sluoksnį tolesniems darbams. Jei reikia tik išlyginti paviršių prieš dangos klojimą, daugiau reikšmės turi mišinio pasiskirstymas, galutinis lygumas ir tinkamas sluoksnio storis. Prieš liejant mišinį reikia įvertinti, ar pagrindas stabilus, švarus ir tinkamai paruoštas. Dulkės, riebalai, seni dangų likučiai ar silpnai laikantys paviršiaus plotai gali trukdyti mišiniui sukibti.

Išlyginamojo sluoksnio liejimą verta planuoti tada, kai aišku, kokio lygumo reikia ir kokia danga bus klojama vėliau. Kuo plonesnė ar jautresnė galutinė danga, tuo svarbiau, kad pagrindas būtų paruoštas tiksliai. Išlyginamąjį sluoksnį verta planuoti pagal nelygumų gylį, patalpos paskirtį ir apkrovą, kurią paviršius turės atlaikyti. Tvirtesnio pagrindo reikia tada, kai paviršius turės atlaikyti didesnę apkrovą, o ne tik būti išlygintas prieš dangos klojimą. Per plonas sluoksnis gali nepaslėpti nelygumų, o per storas - pareikalauti daugiau mišinio, ilgesnio džiūvimo ir didesnės sąmatos. Darbo eigai įtakos turi mišinio paruošimo, paskirstymo ir stingimo laikas. Jei paviršių reikia greitai paruošti dangos klojimui ar kitai apdailai, svarbu įvertinti, kada bus galima vaikščioti, kloti dangą ar tęsti apdailą. Sąmatą verta skaičiuoti pagal dengiamą plotą, planuojamą sluoksnio storį, mišinio išeigą ir reikiamą pakuočių skaičių.

Infografika: cemento, betono ir skiedinio palyginimas
Logistikos schema: betono/mišinių pristatymas į statybvietę

tags: #1 #cementiniai #betonai #ir #skiediniai #silikatiniai