Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pirmadienį paskelbė nutarimą, kad nereikėjo leidimo griauti tarpukario laikų vilą Perkūno alėjoje, nes pastatas buvo neypatingasis ir neužfiksuotas Kultūros vertybių registre. Maža to, teismas mini apie 2018 m. Pernai spalio viduryje vilos griovimą pradėjo, bet nebaigė darbų rangovas UAB „Dauriusta“. Kilus pasipiktinimui bei įsitraukus kelioms institucijoms, darbai buvo pristabdyti, o bendrovė buvo traukiama administracinėn atsakomybėn dėl galimo savavališko griovimo bei dėl to, kad tam neturėjo teisės.
„Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad juridinio asmens UAB „Dauriusta“ veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, kadangi nėra subjektyviosios pusės elemento - tyčios, nes Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, kad minėto statinio, esančio Perkūno al. Tai reiškia, kad griovimo darbai buvo atliekami teisėtai: teismas išaiškino, kad namas, kurio adresas Perkūno al. 11, buvo neypatingas statinys, nepažymėtas Kultūros vertybių registre. Jis nėra atitinkamai pažymėtas žemėlapiuose.
Teismo motyvai apie statinio statusą ir leidimų reikšmę
Teismas aiškina Statybos įstatymą, dėl kurio buvo siekiama administracinėn atsakomybėn patraukti vilą griovusį rangovą. Įstatyme numatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą, statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla. Tačiau Statybos įstatyme numatyta ir tai, kad leidimas nugriauti atskirai stovintį neypatingąjį statinį nereikalingas. Iš byloje esančio Kultūros vertybių registro išrašo matyti, kad pastatas, esantis Perkūno al. 11, Kaune, yra neypatingasis ir neturi vertingų savybių. VTPSI atstovas Ramūnas Grigaitis paaiškino, kad aplinkybė, jog pastatas yra ypatingasis, yra nurodyta 2020 m. spalio 16 d. dviejų institucijų rašte ir ši informacija nėra vieša.
„Matyti, kad pastatas - gyvenamasis namas, esantis Perkūno al. 11, Kaune, nėra ypatingasis, todėl teismo vertinimu teisinė galimybė vykdyti griovimo darbus nebuvo ribojama“, - teigė teismas. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Savavališkos statybos klausimas civilinėje ir administracinėje teisėje
Teismas nagrinėjo dvi civilines bylas dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo bei dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus, pateikti statinio ekspertizės aktą, suderintą su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu. Civilinėje byloje sprendžiamas pats savavališkos statybos fakto buvimo/nebuvimo faktas ir nesprendžiamas klausimas dėl asmens, atlikusio savavališkos statybos darbus kaltės. Administraciniame teisese būtina nustatyti tyčią, tiesioginę, t.y. „Taigi aplinkybė, kad Teismas neįsiteisėjusiu nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylą, nenustatęs „Dauriusta“ tiesioginės ar netiesioginės tyčios griaunant kultūros paveldo statinį nereiškia, kad Teismas nutarimu sprendė ir vertino, ar statinys buvo griaunamas savavališkai ar ne savavališkai“.
Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant viešuosius registre pateiktus duomenis, patvirtina faktą, jog Perkūno al. 11 esantis namas nėra kultūros paveldo objektas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašte iškelti išvados dėl Perkūno al. statuso, o teismo Kauno rūmų nutartyje minėta suderinimo su KPD Kauno skyriaus vedėju Svaigedu Stoškumi dėl žemės sklypo Perkūno al. įtaka teismo vertinimui.
Kultūros paveldo registro ir atsakomybės už dokumentavimą tema
Nutartyje pažymėta, kad vilos savininkas Artūras Dankovskis, pasirašęs sutartį su „Dauriusta“ dėl griovimo darbų, turėjo pasirūpinti visais reikalingais leidimais. Įrodymai rodo, kad A. Dankovskis teikė visus dokumentus, įskaitant pastato griovimo aprašą, Nekilnojamojo turto registro išrašą ir išrašą iš Kultūros vertybių registro, kad įrodytų teisėtus veiksmus. Tvarkant tyrimą, teismas pastebėjo, kad spalio mėnesį į griovimo vietą atvyko VTPSI, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai bei policijos pareigūnai, o griovimo darbai buvo sustabdyti pagal VTPSI nurodymą.
Istorija apie peržiūrimas bylas ir įtariamųjų likimą
Be to, teisme nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų byla dėl to, kad vilos laikymas kultūros paveldo objektu galėtų būti tinkamas. A. Sausį KPD sudaryta komisija paskelbė, kad A. Dankovskio žinioje esantis namas turi būti išardytas ir atstatytas iš naujo, toks, koks buvo iki ekskavatoriaus prisilietimų. Komisija apskaičiavo griovimo žalą - apie 85 tūkst. eurų.
Teismo išvados dėl atsakomybės ir administracinių nusižengimų
Viena iš dvi civilinės bylos pradėjo tyrimą dėl savavališkos statybos fakto. Kitos bylos nagrinėjimas orientuotas į privalomų nurodymų panaikinimą ir įstatyminės atsakomybės taikymą. Svarbu pažymėti, kad teismo sprendimas ne tik nustato faktą dėl griovimo teisėtumo, bet ir pabrėžia, kad teismas išaiškino, jog „Dauriusta“ neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti sutartį ar stabdyti sutartinių įsipareigojimų, kai nėra viešųjų duomenų apie pastato ypatingumą ar draudimą griauti.
Taip pat pažymėta, kad teismai išnagrinėjo ir klausimus dėl civilinės bylos dėl savavališkos statybos akto ir dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus, įskaitant būtinybę suderinti statinio ekspertizės aktą su Kultūros paveldo departamentu. Nutarimo kopijų skundimo terminas - dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Teisminės veiklos skaidrumas
Aprašas apie pagrindines bylos kryptis ir poveikį teisiniam precedento formavimui
- Administracinė nusižengimo byla dėl savavališko griovimo nėra įrodymiškai pagrįsta tyčia: valstybės registrai patvirtina, kad pastatas nėra ypatingasis.
- Leidimų trūkumas neturi viršyti statybos teisėtumo ribų, kai nėra viešų duomenų apie ypatingo paveldo statusą.
- Teismas įpareigojo tyrimus tęsti, o kitos bylos intensyviai nagrinėja klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos ir galimų pažeidimų.
Be to, įvairiose bylose susiję asmenys susiję su įtariamųjų ir prokurorų veikla, įtariama, kad buvo susitikimų ir diskusijų apie bylų eigą, o kai kurios operacijos buvo atliktos kartu su FNTT ir STT. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pabrėžė prokuratūros skaidrumo svarbą ir nurodė atlikti tarnybinius patikrinimus dėl galimų korupcijos apraiškų. Teismas nutarė, kad būtina kruopščiai išnagrinėti visus įrodymus dėl teisingumo principų ir teisingo bylos vedimo.
Pranešama, kad tyrimų metu buvo fiksuotos asociacijos su kitomis didelėmis bylos: Ūkio banko, kredito unijų ir pan., kuriose galimai buvo padaryta didelė žala. Taip pat pažymėta, kad kai kurios bylos yra susijusios su tarptautiniais sandoriais ir įmokų srautais, kas kelia papildomų reikiamų įrodymų įgijimo poreikį.