Žilvinas Kriaučiūnas: mediena, Afrikos kelionė ir pamokos apie maliariją

Daugiau kaip dešimtmetį Ž.Kriaučiūnas gyveno Afrikoje, buvo sugeltas ne vieno pavojingo uodo, bet vis tiek kovo pradžioje mirė nuo maliarijos. Nigerijos pasienio su Kamerūnu ligoninės išvados, kad 51 metų lietuvį pakirto maliarija, skamba dar fatališkiau žinant, kad ši gyvybei grėsminga, bet išgydoma liga, prieš kelerius metus pasiglemžė Ž.Kriaučiūno žmonos Jurgos gyvybę. Tąkart, kaip ir šį sykį, medikai jau negalėjo niekuo padėti, nors maliarija išgydoma palyginti lengvai. Svarbiausia - laiku ją diagnozuoti.

Afrikoje tai padaryti lengva ir savarankiškai, nes vaistinėse parduodami testai maliarijai nustatyti, o jei atsakymas teigiamas, nesunku gauti vaistų. Tiesa, Nigerijos pareigūnų išvada, kad Ž.Kriaučiūnas mirė nuo maliarijos - tik pirminė. Keliautojo artimieji jau girdėjo versijų, kad mirtina galėjo būti vidurių šiltinė ar sepsis. Ž.Kriaučiūnas ir jo bendrakeleivis Kęstutis Skiezgiris tiriami ir dėl koronaviruso. Tačiau kol nėra išsamių tyrimų atsakymo, laikomasi versijos, kad Ž.Kriaučiūną Nigerijoje pakirto maliarija.

Pakirto neįtikėtinai staigiai. Žilvino ir Jurgos Kriaučiūnų vienturtis sūnus Aras ketvirtadienį parskrido į Lietuvą rengtis tėvo, kurį laikė geriausiu draugu, laidotuvėms. 21 metų vaikinas metų pradžioje pradėjo tarptautinės politikos studijas Stirlingo universitete Škotijoje. Daugiau nuotraukų (14) Prieš septynerius metus Ž.Kriaučiūnas su žmona Jurga ir sūnumi Aru portalui lrytas.lt pasakojo, kuo jos paviliojo Afrika, į kurią jie išsikėlė gyventi.

Afrika - gyvenimo kelionė, ne iššūkis

Aras įdėmiai sekė tėvo kelionę per Afriką, į kurią Ž.Kriaučiūnas leidosi prieš mėnesį. Tėvas ir sūnus susiskambindavo kas antrą dieną. Paskutinį sykį jie kalbėjosi baigiantis praėjusiai savaitei. Ž.Kriaučiūnas sūnui pasiskundė, kad lyg ir buvo apsinuodijęs maistu, viduriavo, bet jau jaučiasi neblogai.

„Kai buvau šešiolikos, lygiai tas pat nutiko su mama. Viskas irgi labai greitai įvyko. Atrodė, kad viskas gerai, o po dienos jos nebeliko. Tėtis prieš tai jautėsi prasčiau, bet kai paskutinįsyk kalbėjomės, sakė, kad jau viskas normaliai, jokių problemų nėra. O paskui atsidūrė ligoninėje“, - Aras prisimena.

Patyręs keliautojas Audrius Sutkus teigė, kad per žmonos Jurgos laidotuves prieš penkerius metus Ž.Kriaučiūnas pasakojo, jog mirtis irgi buvo labai staigi. „Jurga su maliarija buvo uždelsusi savaitę ar daugiau. Žilva neberado, kas ją gydytų Gambijoje, tad nugabeno į Dakarą Senegale. Tenykštėje ligoninėje Jurga ir mirė. Kiek žinau, Žilvino situacija ta pati: temperatūros nebuvo, tad jis įtarė tik gripą. O uždelsus, padėti nebeįmanoma“, - pasakojo A.Sutkus.

Ž.Kriaučiūno namuose Gambijos sostinėje Bandžulyje A.Sutkus viešėjo keturis kartus ir visuomet buvo svetingai sutiktas: atlapaširdžio kelionių ir bekelių mėgėjo durys buvo atviros visiems bendraminčiams. Rengėsi kelerius metus, Darius Danusas - dar vienas patyręs bekelių meistras - su Ž.Kriaučiūnu viename automobilyje išmaišė kone pusę pasaulio. Jis taip pat viešėjo Žilvino namuose Bandžulyje. Todėl D.Danusui keista ir nesuvokiama, kaip Afrikos žinovas, kuris šį žemyną jau laikė savo namais, galėjo mirti nuo ligos, kurią ten lengva ir diagnozuoti, ir gydyti.

Maliarijos profilaktika ir kilmės kontekstai

Nors skiepų nuo maliarijos nėra, vykstant į šalis, kuriose gresia ši liga, rekomenduojama gerti vaistus jos profilaktikai bei naudoti apsaugą nuo uodų - įvairius juos atbaidančius repelentus. Tačiau patyrę keliautojai ir Afrikos žinovai šiuos vaistus vertina skeptiškai, nes neva susirgus maliarija, ją sunkiau gydyti. O skirtingų Afrikos šalių vaistinėse pilna vaistų maliarijai gydyti, pritaikytų konkrečios šalies specifikai.

Nors Ž.Kriaučiūnas puikiai žinojo, kas yra maliarija ir kaip nuo jos gydytis, nuo jos jis apsisaugoti nesugebėjo. „Tikrai žinau, kad tėtis ir Kęstas vežėsi vaistų nuo maliarijos. Tėtis būtų supratęs, jei kas negerai, ir pradėjęs juos gerti. Manau, kad jis ir gėrė vaistus nuo maliarijos, nes vienas Nigerijos gydytojas sakė, kad kai kuriuose organuose yra pažeidimų, kuriuos, kaip supratau, sukėlė tie vaistai“, - teigė A.Kriaučiūnas.

Ekipažų keliai ir jų iššūkiai

Ekipažų keliai išsiskyrė į kelias kryptis. Į Afriką su dar trimis bičiuliais lietuviais Ž.Kriaučiūnas išvyko vasario 14 d. Beveik mėnesį iki tol keliautojai Gambijoje tvarkė šalių vizas. „Jaučiuosi, kaip eržilas, kuris nori ištrūkti iš gardo“, - feisbuke užuodė Ž.Kriaučiūnas tuomet. Nors per Afriką jie ketino keliauti keturiese, dviejų ekipažų keliai išsiskyrė dar Gambijoje: Ž.Kriaučiūnas su K.Skiezgilu panoro važiuoti agresyviau ir greičiau, o Lietuvoje žinoma verslininkė, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ įkūrėja Marija Dubickienė su Vyčiu Požėla - lėtesni ir su atliktomis misijomis Lietuvoje.

Per mėnesį Ž.Kriaučiūnas ir K.Skiezgilas įveikė apie pusę kelio - pervažiavo Bisau Gvinėją, Gvinėją, Liberiją, Dramblio Kaulo Krantą, Ganą, Beniną, Nigeriją ir ieškojo galimybių patekti į Kamerūną, kurio sienos buvo uždarytos dėl karinių veiksmų šalyje. Paskutinį įrašą feisbuke Ž.Kriaučiūnas paskelbė kovo 3 dieną iš Lagoso, Lagoso valstijos, juokaudamas, kad norint įsigyti vietinę mobiliojo ryšio kortelę, tenka įveikti griežtesnę patikrą nei pasienyje. Vėliau ekipažas dingo iš viešosios erdvės ir tik iš K.Skiezgilo pasakojimų artimieji sužinojo, kad pasijutęs prastai, Žilvinas kreipėsi į privačią medicinos įstaigą Nigerijoje, tačiau dėl koronaviruso grėsmės keliautojai buvo išprašyti, nors medikai jų net neapžiūrėjo.

Ligoninės patirtis ir galutinės išvados

Valstybinės ligoninės Skubiosios pagalbos priėmimo skyriuje Ž.Kriaučiūnas ir K.Skiezgilas laukė pagalbos ne vieną valandą - prastai jautėsi ne tik Žilvinas: Kęstutis irgi buvo praradęs sąmonę. Realios pagalbos lietuviai sulaukė maždaug po dviejų parų. Kai medikai pagaliau Ž.Kriaučiūną apžiūrėjo, jam jau buvo per vėlu padėti. Kęstutį atgaivino, tačiau dar neleidžia iš ligoninės, kol nebus atlikti tyrimai dėl koronaviruso. Daugiau nuotraukų (14) Ž.Kriaučiūnas labai laukė žygio per Afriką ir vadino jį gyvenimo kelione. Ši baigėsi tragiškai.

Žilvino gyvenimas ir kelionė po Afriką paliko įspaudus ir skatino kitus keliautojus apgalvoti savo profilaktiką bei pasirengimą kelionėms į rizikingas zonas. Darius Danusas prisimena, kad Žilvinas buvo vienas iš tų, kurie į Afriką žvelgė kaip į gyvenimo tikslą, o ne kaip į trumpą nuotykį. „Jis tam rengėsi kelerius metus - planavo pervažiuoti visą Afriką. Visi žinojo, kad 2020 metais Žilva išvyksta į kelionę, bet ji baigėsi tragiškai“, - sakė D.Danusas.

Ką reikia žinoti keliaujant į fotografijas ir realias rizikas

Afrikoje maliarija dažnai diagnozuojama savarankiškai pagal simptomus ir testus, o testai lengvai prieinami vaistinėse. Jei testas teigiamas, gydymas gali būti pradėtas greičiau. Efektyvi profilaktika - vaistai bei uodų apsauga, tačiau skirtingų vietovių praktika skiriasi ir gali paveikti gydymo pasirinkimus. Svarbiausia - laiku diagnozuoti ir gauti tinkamą gydymą.

Ž.Kriaučiūnas buvo patyręs keliautojas, kuris tikėjo savo sprendimais ir suprato Afrikos rizikas, tačiau likimas kartais yra nepaskaičiuojamas. Jo suvokimas apie tai, kaip svarbu pasiruošti kelionėms, gali įkvėpti kitus keliautojus nepamiršti saugumo ir sveikatos priemonių keliaujant į endeminės rizikos šalis.

Aras Kriaučiūnas ir toliau tęsia savo studijas Stirlingo universitete Škotijoje, planuodamas karjerą tarptautinėje politikoje. Jo tėvas gyveno Gambijoje ir bandė sukurti gyvenamąją ir darbą dvigubą įvairovę, kurioje žmogus galėtų būti ir keliautojas, ir verslininkas. Živilė Kriaučiūnienė prisiminimais padeda suvokti, kaip fragmente gali pasireikšti šeimos istorija ir skirtingos gyvenimo kelionės.

Žilvino Kriaučiūno kelionė aiškiai įteisina svarbą - laiku diagnozuoti maliariją, tinkamai pasiruošti kelionėms į endemines zonas ir suvokti įvairias rizikas, susijusias su besivystančiomis regionais. Tai nėra tik istorija apie keliautoją, tai priminimas visiems keliautojams apie atsakomybę už savo sveikatą ir kitų saugumą kelionėse po pasaulį.

tags: #zilvinas #kriauciunas #mediena