Nors Žiežmariai yra prie pat autostrados Vilnius-Kaunas, beveik visada juos pravažiuodavau nesustojęs. Trumpam šmėsteli pakrašty gėlėmis pagarsėję šiltnamiai ir Žiežmarių kaip nebūta. Tiesa ta, kad Žiežmariai yra daug senesni nei autostrada ir kūrėsi jie tada, kai šio kelio juokiuose planuose dar nebuvo.
Pirmą kartą Žiežmariai paminėti istorijoje kalbant apie Strėvos mūšį. Netoli Žiežmarių 1348 m. vasario 2 d. XIV a. pab. XV a. istoriniuose šaltiniuose Žiežmariai minimi. Grafinėje medžiagoje Žiežmariai pirmą kartą užfiksuoti 1613 m. pirmame spausdintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje.
Kaip formavosi miestelis ir dvarų paveldas
Šioje vietoje kūrėsi valsčius ir dvaras, kurie laikui bėgant išsiplėtė iki miestelio. Žiežmariai susikūrė kaip dvarvietė, glaudusi įvairių tautų ir religijų gyventojus. XVIII a. Žiežmarių dvaro istorija glaudžiai susijusi su Romerių giminės istorija. XVI a. viduryje Žiežmariai buvo įtraukti į neprivilegijuotų miestų sąrašus, bet nuo 1567 m. 1780 m. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Romerių giminės istorija. XV-XVII a. aplink ją ir jos prieigas formavosi miestelio struktūra.
XIX a. viduryje Žiežmarių įvaizdžiui susiformuoti didelės įtakos turėjo italų architektas Cezaris Laurynas Anichinis. Jo suprojektuoti ir 1857-1858 m. pastatyti Žiežmarių dvaro rūmai vieninteliai išliko iki mūsų dienų. Logiška pradėti pažintį su Žiežmariais nuo Žiežmarių dvaro, kuris yra kitoje Strėvos pusėje. Gal koks kilometras nuo bažnyčios einant Vytauto gatve.
Tankiai pasodintos eglutės saugo dvaro teritoriją nuo pašalinių akių, bet tai ne vienintelė kliūtis. Tvora ir užrakinti vartai leidžia suprasti, kad pašaliniai čia nepageidaujami. Nepanašu, kad naujieji dvaro savininkai ketintų dvarą atverti lankytojams, todėl pasitenkinu fragmentišku rūmų vaizdu pro tvorą. Šioje vietoje XVIII a. stovėjo netgi dveji dvaro rūmai, o prie jų buvo įrengta oranžerija su augančiais figmedžiais.
Senasis Vilnius-Kaunas kelias ir miestelio ašis
O ir patys Žiežmariai, galima sakyti, prasidėjo nuo čia, kadangi senasis Vilnius-Kaunas kelias buvo tikra Žiežmarių gyvybės ašis. Pasižvalgius į gatvių pavadinimus galima pastebėti, kad gatvė link Vilniaus pavadinta Vilniaus vardu, gatvė link Kauno - Kauno vardu. Tai senasis Vilnius - Kaunas kelias, kuris pasislėpė po asfaltuotomis miesto gatvėmis. Jau XIX a. šis per Žiežmarius einantis kelias buvo išgrįstas akmenimis.
Miškeliuose pasakojama, jog grindinio švara rūpintis turėjo prie kelio gyvenantys namų savininkai, o už laiku nenuvalytą gatvę ar nepašalintas arklių išmatas dalintos baudos. Žiežmariai dar visai neseniai buvo nemažas miestelis abipus Vilnius-Kaunas kelio. Pastačius greitkelį, palikusį Žiežmarius nuošaly, ir sunykus ten gyvavusiai pramonei, miestelio gyvybė prigeso.
Istorinis centras ir urbanistika
Jei reikėtų įvardinti pagrindinę priežastį, dėl ko verta užsukti į Žiežmarius, tai būtų gana gerai išlikusi XVIII a. gatvių struktūra ir senieji pastatai. Laikas nestovi vietoje, tačiau vaikštant istorinio centro gatvėmis vis dar galima pajusti to laikotarpio miesto dvasią. Istorinis centras toks kompaktiškas, jog galima viską apžiūrėti net poros kilometrų nenuėjus.
Žiežmariai įdomūs tuo, kad juose ryški Lietuvos miesteliams būdinga užstatymo forma. Tankiausiai užstatyti kvartalai miesto centre. Dauguma namų dėl siaurų sklypų stovi galu į gatves. XVII a. pradžioje susiformavęs miestelio centras beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Pagrindinių kelių susikirtimo sankryžos šiaurės rytų kampe buvo suformuota kvadratinė turgaus aikštė. Visą pietinę jos kraštinę užėmė bažnyčios sklypas. Aikštės viduryje buvo įkurdinta miestelio rotušė.
Bažnyčia ir religiniai paminklai
Pažintį su istoriniu Žiežmarių centru neįmanoma nepradėti nuo raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Vien jau todėl, kad dėmesį atkreipia asimetrija, mat aukštyn pakyla tik vienas iš dviejų jos bokštų. Rašoma, jog tarpukariu statant bažnyčią antrojo bokšto tiesiog nespėta pastatyti. Taip ir buvo palikta su vienu bokštu kaip koks vienaragis. Nuo statybos praėjo virš 100 metų, bet per tą laiką antras bokštas neiškilo.
Bažnyčios įspūdis ir veikla turėjo didelės įtakos Žiežmariečių dvasiniam gyvenimui ir švietimui. Bažnyčia 1672 m. seniūno J. Piaseckio rūpesčiu buvo atstatyta. 1922-1924 m. baigiama statyti (be vieno bokšto) Žiežmarių bažnyčia. Bažnyčia tapo Žiežmarių miestelio puošmena.
Kultūra, centras ir praeities funkcijos
Prieš pradedant pasivaikščiojimą po žydiškuosius Žiežmarius, siūlau užsukti į prie Strėvos istoriniame ligoninės pastate įsikūrusį kultūros centrą (Vytauto g. 13, Žiežmariai). Pastatas statytas XIX amžiaus pabaigoje. Pastato pirminė paskirtis - ligoninė. Tai caro laikais statytas pastatas, kurio pirminė paskirtis - ligoninė. Pastatas sienos raudonų plytų su akmeniniu cokoliu ir dviem frontalinėmis kolonomis.
Žiežmarių kultūros centro kiemelyje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai: koncertai, pasirodymai, plenerai, vasaros stovyklos. Gali pasisekti ten sutikti kultūros centro darbuotoją Aivarą Jonyką, kuris gali papasakoti apie Žiežmarių žydus. Jis kartais veda ekskursijas po miestelį - dėl šių paslaugų reikėtų susitarti iš anksto.
Žydų paveldas ir sinagoga
Žiežmariai nuo seno buvo daugiatautis miestas, tačiau prieš II-ąjį pasaulinį karą daugiausia čia gyveno žydai. Ypač centre, kur jie sudarė apie 80% gyventojų. Natūralu, kad žydai formavo senųjų Žiežmarių veidą, kurio pagrindinius bruožus galima matyti ir dabar. Vienas prie kito stovinčiuose namuose žydai teikė įvairias paslaugas, prekiavo, valgydino ir linksmino.
Medinė Žiežmarių sinagoga statyta XIX a., po 1918 metų gaisro - atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo virtusi getu, o po karo - grūdų sandėliu. Ilgai nenaudotas pastatas sulaukė dėmesio ir lėšų remontui tik 2016 metais. Sinagogos eksterjero darbai jau baigti, pagrindinė - buvusi vyrų maldos salė - irgi beveik sutvarkyta, tačiau prieškambariai ir antras aukštas (moterų maldos patalpa) vis dar remontuojami. Sinagogoje ir dabar jau vyksta koncertai, repeticijos, parodos ir kitokie renginiai, taigi, pataikius tinkamu metu, gali pavykti užsukti ir vidun.
Į pagrindinę - vyrų maldos salę su arkiniais langais galima patekti per pagrindinį ir per šoninį įėjimus. Laiptai, vedusius į moterų salę antrame aukšte, įrengti greta pagrindinio įėjimo. Nors daug apdailos detalių neišliko, restauratoriai rado autentiškų ornamentų, nustatė langų rėmų, atraminių kolonų spalvą. Virš buvusios bimos išliko medinė rozetė, o tarp langų esančią akliną sieną (čia stovėjo Toros spinta) puošia dvi palmetės - jos irgi atgaivintos restauratorių.
Ekonomika, amatai ir turgaus gyvenimas
Žiežmariai ilgą laiką buvo didžiausias regiono miestas, jame stovėjo rotušė, o turgaus aikštėje gyvenimas virte virė. Turgaus dienomis pro Žiežmarius net pravažiuoti būdavo sunku. Be įprasto turgaus buvo ir arklių turgus, į kurį pirkėjai ir pardavėjai atvažiuodavo iš visos Lietuvos.
Kai XIX a. dauguma parduotuvių ir dirbtuvėlių priklausė žydams. Pvz., 1897 metais iš 32 miestelio krautuvių net 30 buvo žydų (tuo metu jie sudarė apie 58 proc. visų gyventojų - 1628 iš 2795). Į turgų valstiečiai atveždavo savo ūkių derlių, medaus, sviesto, gyvulių, žvejybos laimikių ar namų dirbinių: drobių, medinių padargų, labai populiari Žiežmarių prekė buvo statinės. Žydai turguje supirkinėdavo grūdus ir perparduodavo juos Kaune, vietiniai kepėjai iš valstiečių pirko miltus.
| Laikotarpis | Svarbiausi faktai |
|---|---|
| XVI-XVII a. | Miestelio formavimasis, dvarai, bažnyčios vaidmuo |
| XIX a. | Aktyvi plėtra, dvaro rūmai, akmenimis grįstas kelias |
| XX a. pirmoji pusė | Didelis žydų bendruomenės indėlis, turgaus ir pramonės veikla |
| XX a. vid.-XXI a. | Sinagogos restauracija, kultūros renginiai, sumažėjęs tranzitas dėl autostrados |
Žydų gatvės paveldas ir gyvenamieji namai
Nuo kultūros centro pasivaikščiosime Vytauto, Kauno, Narimanto, Gėlių gatvėmis, kuriose kadaise gyveno Žiežmarių žydai. Kauno gatvės žydų namai. Pirmajame, sako, buvo žydų arbatinė. Narimanto (buv. Mokyklos g.) ir aplinkinėse gatvelėse dar išlikę apleistų, bet akį traukiančių autentiškų pastatų.
Jei įėjimas - prie gatvės, neatskirtas gėlių darželiu ar tvorele, gali būti beveik tikri, kad čia gyveno žydai. Iš Gėlių gatvės išnyrame į buvusią turgaus aikštę: dabar šiek tiek išplėstą, bet labai charakteringą nedidelio miestelio architektūrai: keturkampė, į kurią susibėga svarbiausi miestelį kertantys keliai. Tolumoje geltonuoja namelis su kampiniu įėjimu ties Gėlių gatve, kairiau - išlikę mūriniai pastatai (Žaslių 14 ir 16), priklausę žydams.
Šiose ir kitose Žiežmarių gatvėse veikė trys žydams priklausę fotografijos salonai, limonado fabrikėlis, vilnos vėlyklos, odos ir balnų dirbtuvės, 6 restoranai ir smuklės, 5 visokių prekių parduotuvės, 5 įrankių parduotuvės. 1937 metais čia dirbo net 50 amatininkų žydų: 6 siuvėjai, 6 kepėjai, 6 kalviai, 5 batsiuviai, 5 mėsininkai, 4 dailidės, vienas dažytojas, 5 kepurininkai, vienas puodžius ir kiti.
Atmintys, kapinės ir skausmingos vietos
Senosios Žiežmarių žydų kapinės įsikūrusios Šermukšnių gatvėje. Jas surasti nesudėtinga, geriausia pasiekti per Žaslių gatvę. Paskutinė stotelė - dvi masinių žudynių vietos, į kurias būtų patogiau važiuoti automobiliu. Pirmąją Kaišiadorių apylinkių žydų žudynių vietą (koordinatės: 54.823900,24.460700) surasti nesudėtinga: kirtus magistralę ir pavažiavus apie 1.5 km Stasiūnų link bus rodyklė sukt dešinėn į miško keliuką. 1941 metų rugpjūčio 26 dieną čia buvo sušaudyta 1911 Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių žydų.
Tiems, kas pasiryžę aplankyti ir antrąją vietą (koordinatės: 54.812611, 24.474944), reikėtų pavažiuoti iki Bačkonių kaimo ir ten išvažiuoti į automagistralę Žiežmarių kryptimi. Likus maždaug kilometrui iki Žiežmarių ties rodykle į masinių žudynių vietą reikėtų pasukti į dešinę ir privažiavus vartus į privatų žvyro karjerą, palikti automobilį. Toliau teks keliauti pėsčiomis: pradžioje keliu, vėliau - miško takeliu. Jokių orientacijos ženklų nėra, išskyrus vieną juodą Dženerio stulpą, todėl verta naudotis navigacija.
Šiuolaikinis gyvenimas ir turizmo galimybės
Žiežmarių sinagoga naujai atvėrusi duris nuskambėjo ne tik per Lietuvą, bet ir už jos ribų. Atvėrusi savo vidų menui ir renginiams sinagoga tapo vienu iš Žiežmarių simbolių. Susižavėję sinagoga visai pamiršome Žalgirio gatvę, kuri seniau buvo vadinama… Žydų gatve.
Žiežmarių kultūros centre pastarąjį kartą aptikau dailės parodą žydų tematika. Pasirodo, tai - projektas, skirtas žydų kultūros metams paminėti, jį šią vasarą organizavo Ukmergės rajono Vlado Šlaito viešoji biblioteka, o jo metu vykusiame plenere menininkai pavaizdavo „Savaitę Ukmergės štetle“.
Chanukija jau Žiežmariuose
Žiežmariai gali pelnytai girtis turtinga istorija, patraukliu kraštovaizdžiu, patogia geografine padėtimi, autentišku išplanavimu, išlikusiais pastatais. Istorinius skaitinius mėgstantiems žmonėms linksmai parašyta knyga užgriebia miestiečių istorijas nuo seniausių laikų. Tikiuosi, kad šis foto pasakojimas paskatins ir jus kokią dieną išsukti iš kelio ir bent valandą (o gal kelias) skirti pažinčiai su šiuo miesteliu.
Jei norite gilintis toliau: Lukoševičius, O. „Kaip žiežmariečiai savivaldos norėjo ir kiti istoriški nutikimai“ yra gera pradžia, o Žiežmarių kultūros centras kartais veda ekskursijas - dėl šių paslaugų reikėtų susitarti iš anksto.
tags: #ziezmariai #parketu #kaimas