Židinys namuose dažniausiai tampa pagrindiniu interjero akcentu ir namų jaukumo simboliu pagrindinėje gyvenamojo namo erdvėje, todėl jo apdaila labai svarbi interjere. Būtent židinys turėtų būti bendros erdvės dalis, ją papildyti ir atskleisti, o tam, kad židinys harmoningai įsilietų į interjerą, reikalinga graži ir tinkama apdaila: tam gali būti naudojamos tiek plytelės, tiek dirbtinis akmuo, gipsas ar kitos medžiagos. Šiandien išanalizuosime galimas židinių rūšis, kokia židinių apdaila geriausia, bei aktyvaus ir neaktyvaus židinio apdailos galimybes ir apdailos medžiagas.
Židinių rūšys
Židiniai gali būti montuojami įvairiose patalpose, jie gali būti funkcionalūs arba grynai dekoratyviniai, nuo to ir priklauso šių įrenginių rūšys. Dažniausiai funkcionalūs namų židiniai kūrenami malkomis. Toks židinys gali būti pagamintas iš tokių medžiagų kaip ugniai atsparios plytos ir keraminiai blokeliai. Portalai - tai išorinė židinio dalis, kuriai ir reikalinga apdaila. Norėdami pasirinkti tokio židinio apdailą, galite naudoti marmurą, granitą, plytas ar kitas medžiagas. Kitas židinių tipas yra dujinės instaliacijos. Šiuo atveju kaminas yra svarbus, tačiau jo veikimo procesas vyksta dujotiekio dėka. Būtent tokia židinių rūšis veikia tyliai ir labai greitai šildo kambarį. Toks židinys yra atsparesnis ugniai, nei kūrenamas malkomis. Elektriniai židiniai yra patys moderniausi ir naudoja tik elektros energiją. Nors tai nėra tikras židinys, tačiau viduje esanti liepsna, kuri labai panaši į tikrąją, nėra ugnis ir negeneruoja šilumos. Kitas įdomus židinio tipas yra ekologinis židinys. Kad prietaisas veiktų, reikalingi komponentai, kurie neišskiria anglies dioksido. Ši parinktis negali pati šildyti didelio kambario, tačiau kartu su kitais šildymo prietaisais ji gali padėti greitai pakelti kambario temperatūrą iki komfortiško lygio.
Apdailos subtilybės
Židinių apdaila yra viena iš svarbiausių procesų, norint šiuos įrenginius išnaudoti ne tik funkcionaliai, bet ir suteikti kambariui spalvų, paruošti jį pagal tam tikrą stilių ar idėją. Apdaila gali būti atliekama naudojant įvairias medžiagas, svarbiausia yra nuspręsti dėl tų variantų, kurie tinka konkrečiam atvejui. Būtent pats židinio konstrukcijos tipas geriausiai padeda nustatyti apdailos medžiagą. Neaktyvaus židinio apdailai gali būti naudojamos šios medžiagos: marmuro plytelės; dirbtinis akmuo; keramikinės plytelės; tekstūrinis tinkas; gipsas; mozaika; medžio elementai. Kalbant apie aktyvų židinį: keraminės plytelės; terakota ir klinkeris - savo sudėtimi panašios į ugniai atsparias raudonas plytas, iš kurių dažnai kliojami židiniai. Viršutinį keramikinių plytelių sluoksnį galima papildomai padengti glazūra, kuri suteiks vandeniui atsparių savybių. Keramikinės plytelės turi pranašumus: atsparumas dilimui ir didelis stiprumas; gebėjimas atlaikyti aukštą temperatūrą; atsparumas drėgmei ir šalčiui; ekologiškumas; priežiūros paprastumas; didžiulė spalvų ir tekstūrų įvairovė. Terakotos plytelių spalvų diapazonas dažnai artimiausias natūralioms medžiagoms. Plytelių klojimas yra gana paprastas ir nereikalauja specialių įrankių. Židinio apdaila natūraliu ir dirbtiniu akmeniu: natūralus akmuo yra brangus malonumas, ypač kalbant apie marmurą ar granitą; dirbtinis akmuo - užpildas iš natūralaus akmens, keramzito ar kito kieto komponento derinys.
Dirbtinis akmuo ir natūralus akmuo
Dirbtinis akmuo gaunamas vibroliejimo metodu, todėl savo stiprumu ir atsparumu drėgmei nenusileidžia natūraliam akmeniui. Pagrindinė nauda akmens židinio pamušalas: atsparumas aukštai temperatūrai; ecologiškumas ir saugumas; prašmatnus išvaizda; patvarumas; dirbtinam akmeniui - paprastas montavimas ir apdorojimas, mažas svoris, kaina; natūraliam akmeniui - kiekvieno elemento unikalumas. Natūralaus akmens klojimo technologija primena plytelių montavimą: paviršius paruošiamas, klijai praskiesti, akmens dalys išdėstomos ir tvirtinamos specialiais karščiui atspariais klijais. Montuojant natūralų akmenį gali būti derinami spalvų atspalviai ir atsižvelgiama į akmens natūralumą. Jei pageidaujama, akmuo gali būti padengtas karščiui atspariu laku. Pliusai - išskirtinumas, ilgaamžiškumas, atsparumas laikui ir ugniai; trūkumai - didelė kaina ir masyvumas.
Plytų židinys
Tai plyta, iš kurios pastatytas židinys, todėl jo apdaila dažnai nereikalinga, o pats mūras tampa dizaino dalimi. Plytų mūras gali būti užbaigtas dekoratyviniu skiediniu arba paliktas natūralus. Siūlių lygumas, šlifavimas ar tam tikri tekstūravimo metodai reikalauja profesionalo. Plytų apdailai galima naudoti druskos rūgšties tirpalą norint pasiekti intensyvesnę spalvą. Taip pat galima naudoti keraminių plytų plastiko liejimą ar keraminį dekorą. Mūrijimas reikalauja laikytis siūlių lygių ir vadovautis šilumos atsparumo reikalavimais. Plytos gali būti apdorojamos skirtingai - matiniai bei dekoratyviniai variantai ir pan.
Porceliano keramika
Porceliano keramikos plytelės nėra natūrali medžiaga, bet jų sudėtis leidžia kopijuoti natūralų akmenį. Jos pasižymi mažu poringumu, atsparumu aukštai temperatūrai, drėgmei, šalčiui ir cheminiams poveikiams. Privalumai: didelė spalvų ir tekstūrų įvairovė; atsparumas ugniai ir šilumos šuoliams; ilgaamžiškumas. Trūkumai: didesnis svoris ir sunkesnis pjovimas. Montavimas gali būti ant klijų arba ant metalinio rėmo. Tarp plytų ir porceliano įrengiamas molio skiedinys, o siūlės užpildomos moliu, smėliu ir pigmentu. Po sumūrijimo židinį reikia kaitinti, kad molis susiformuotų į kietą sluoksnį.
Gipso tinkas
Gipso tinkas - paprasčiausias ir biudžetinis būdas baigti židinį. Tinkavimą galima atlikti norint suformuoti lygų ar reljefinį paviršių, sukurti akmens imitaciją ar atspaudus. Tinkavimą galima dažyti arba palikti natūralų; jį lengva keisti keičiant spalvą ar tekstūrą. Gipsas sveria nedaug, tačiau reikia pasirinkti tinkamą tinko kompoziciją, skirta aukštai temperatūrai. Tinkavimo darbus patartina patikėti specialistams, tačiau galima ir savarankiškai, jei žinote, kaip paruošti konstrukciją ir naudojamas sudėtines tinko kompozicijas.
Mediniai akcentai
Dekoruojant židinį galima naudoti medžio elementus kaip kontrastą arba papildomą akcentą. Medžio tonai puikiai derinami su natūralaus akmens plokštėmis, panelėmis ar mozaikomis. Mediena suteikia šilumos ir jaukumo nuotaiką, o kartu su akmeniu sukuria subalansuotą estetiką.
Kokybė ir pasirinkimo kriterijai
Pasirinkdamas medžiagas židinio apdailai, atkreipk dėmesį į šiuos kriterijus:
- atsparumas ugniai ir temperatūrai;
- atsparumas drėgmei ir cheminiams poveikiams;
- patvarumas ir senėjimo atsparumas;
- stilius bei interjero derinimas;
- svoris ir pagrindo stiprumas;
- kainos ir priežiūros reikalavimai;
- formos ir dydžio įvairovė.
Dekoratyvinė akmens plokštės suteikia židinio sienai prabangos įvaizdį, o plokštės ar panelės iš akmens gali kurti įvairius stilistikos sprendimus: nuo šiuolaikinio iki klasikinio. Nors natūralus akmuo suteikia unikalumą, jo kaina yra aukšta ir svoris didelis, todėl reikia atitinkamo pagrindo; dirbtinis akmuo pasižymi lengvesniu svoriu, dideliu pasirinkimu spalvų ir formų, dideliu atsparumu drėgmei ir temperatūrai, bei paprastesniu montavimu. Porceliano plytelės užtikrina itin ilgaamžę dangą, kuri lengvai išlaiko išvaizdą net esant intensyviam naudojimui.
Prie šios temos taip pat tiktų praktinis patarimas: prieš pradedant darbą iš anksto išdėstyti visus elementus ant grindų, parodyti jų formų ir dydžių komplektaciją, įsitikinti, kad viskas tarpusavyje dera. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad židinys būtų įrengtas ant saugaus pagrindo, o apdailos medžiagos atsparumas karščiui būtų įvertintas pagal konkrečias naudojimo sąlygas.
Praktiniai darbų etapai
- Įvertinti židinio konstrukcijos tipą ir parinkti tinkamiausią apdailos medžiagą.
- Suklijuoti paviršių, paruošti pagrindą, sumontuoti apdailos elementus (plytų mūras, akmens plokštės, mozaika ar kt.).
- Jei naudojama keraminių plytelių ar porceliano keramika, užpildyti siūles specialiu mišiniu ir išlyginti paviršius.
- Jei taikomas dirbtinis akmuo - įdiegti akmens plokštes ar paneles, užpildyti siūles molio skiediniu su smėliu, o po džiovinimo impregnuoti hidrofobine priemanga.
- Gipso tinkas - tepinėti ir formuoti norimą paviršiaus reljefą, palaukti kol džiūsta, dažyti arba impregnuoti.
- Baigiamasis etapas: patikrinti visą konstrukciją, įsitikinti, kad paviršiai atlaiko temperatūrą, ir atlikti galutinę valymą.
Kaip tinkuoti sieną? Žingsnis po žingsnio pradedantiesiems!
Papildomi patarimai
Norėdami židiniui sukurti harmoningą vaizdą, atkartokite akmens spalvų tonus ir tekstūras kitose kambario dalyse: sienų dažus, kilimus, užuolaidas ar baldų paviršius. Taip pat laikykite proporcijas: ant židinio sienos neturėtų būti per daug dekorų, o akmenų arba plytų faktūra turėtų būti vieninga.
Dekoratyvinė akmens plokštė ar mozaika gali būti naudojama kampiniams elementams ir koridoriams, o plokštės su plokštuminėmis formomis - moderniems interjerams. Nors natūralaus akmens kainos gali būti aukštos, dekoratyviniai akmenys leidžia sukurti įspūdingą įvaizdį už prieinamesnę kainą. Pagrindinis tikslas - sukurti židiniui nepriekaištingą išvaizdą ir užtikrinti saugumą kasdieniniam naudojimui.