Įvadas
ES teisės priemonėse numatyta, kad kiekvienoje šalyje turi būti sukurta nacionalinė kompensacijų sistema nukentėjusiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų. Tačiau ši tema šiame tekste bus apžvelgta kontekste, susijusiame su žalos atlyginimu perkančiųjų organizacijų veiksmų padarytai žalai viešuosiuose pirkimuose, kai žala kyla dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir susijusios teisės į žalos atlyginimą civiliniame procese.
Svarbu suvokti, kad žalos atlyginimas yra vienas iš priemonių tiekėjo teisiniams interesams ginti, kai perkančioji organizacija pažeidžia teisės normas pirkimų procedūrose, o dėl to tiekėjas netenka galimybės sudaryti pirkimo sutartį arba patiria realius nuostolius.
Kas yra žalos atlyginimas pirkimuose?
Žalos atlyginimas yra teisės gynimo priemonė, įtvirtinta VPĮ (Viešųjų pirkimų įstatymas) ir civilinėje teisėje, skirta kompensuoti tiekėjui patirtus nuostolius dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pirkimo procedūrų metu.
Nors ES teisėje egzistuoja dvipakopė sistema ir nacionalinės teisės aiškinimas turi būti suderintas su direktyvomis, Lietuvoje žalos atlyginimo institutas yra išplėtotas ir įprasmintas, siekiant užtikrinti veiksmingą tiekėjų teisių gynybą.
Teisinė sistema Lietuvoje: sąlygos ir įgyvendinimas
Lietuvoje perkančiųjų organizacijų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos - žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į teismų praktiką, ieškovas (tiekėjas) turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir ryšį tarp jų, o kaltė nėra būtina įrodinėti (keliamas priverstinis perkėlimas į prezumpciją). ESTT praktika palaiko šią nuostatą.
VPĮ 107 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas gali reikalauti either tiesioginių arba netiesioginių nuostolių atlyginimo, kai pažeidžiami VPĮ reikalavimai. Tuo pačiu laikui bėgant kasacinis teismas Lietuvoje perėmė dvipakopės žalos atlyginimo tvarkos modelį, kur teisiniai procesai vyksta etapais: pirmiausia ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, o vėliau - žalos atlyginimo bylą. Tačiau išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių tiekėjas negalėjo iš anksto nuginčyti sprendimo, gali būti kreipiamasi į teismą kartu dėl neteisėtumo pripažinimo ir nuostolių atlyginimo.
Kokia yra žala ir jos dydžio nustatymas?
Žala (CK 6.249 straipsnis) apima tiek tiesioginius nuostolius, tiek netiesioginius nuostolius. Tiesioginiai nuostoliai - išlaidos, susijusios su pasiūlymo parengimu ir dalyvavimu pirkimo procedūroje. Netiesioginės pajamos - negautos pajamos, kurios būtų buvusios įgyvendintos, jei būtų sudaryta pirkimo sutartis. Teismų praktikoje žalos dydis turi būti grindžiamas konkursiniame pasiūlyme nurodytomis kainomis ir realiai patirtomis išlaidomis bei galimomis prarastomis pajamomis.
VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas gali reikalauti arba tiesioginės, arba netiesioginės žalos atlyginimo; kai įmanoma, atlyginama ir netiesioginė žala kartu su visomis kitomis patirtais nuostoliais.
Nedidelės įžvalgos apie įrodinėjimą ir teisinius procesus
- Du pakopų žalos atlyginimo sistema: pirmiausia sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo (CPK 4231 str. 2 d. nuostatos, LAT praktika), vėliau - dėl žalos atlyginimo (CK ir VPĮ nuostatos).
- Gali būti taikomas tiek tiesioginis, tiek netiesioginis nuostolių atlyginimas, priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio ir jų finansinių padarinių.
- Kaltė nėra būtina sąlyga - šiuo atveju įrodoma žala ir priežastinis ryšys, o kaltė laikoma prezumpuota per CK nuostatas; ESTT laikosi panašios nuostatos.
- Jungtinės veiklos partneriai ar kiti ūkio subjektai gali turėti teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo atskirai, nepriklausomai nuo to, ar buvo inicijuota peržiūros procedūra.
Teisinis procesas ir praktiniai aspektai
Norint reikalauti žalos atlyginimo, reikia pradėti du atskirus teisini procesus vienas po kito: vieną dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo, kitą dėl žalos atlyginimo. Tačiau išimtiniais atvejais gali būti patenkintas vienas procesas, kai užtikrinama, kad tiekėjas įrodė objektyvius prielaidas dėl neteisėto sprendimo pobūdžio iš anksto neginusčius teismų sprendimo.
Nusprendus siekti žalos atlyginimo, tiekėjas turi įrodyti žalą ir jos kilmę iš perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, tuo tarpu kaltė dažnai nėra būtina įrodinėjimo sąlyga. Tokiu atveju teisių gynimo procesas neturėtų būti pasmerktas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo laikotarpio trukmės ar sudėtingumo.
Praktinė išvada
Žalos atlyginimas yra esminė tiekėjo teisinės gynybos priemonė, kurios tikslas - atkurti teisingumą ir užtikrinti konkurencingų bei teisėtų pirkimų aplinką. Lietuvoje ši sistema įgyvendinama per dvipakopę teismų praktiką, kuri leidžia tiekėjams prašyti kompensacijų už realiai patirtus nuostolius dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo procesuose. Nors įstatyminis pagrindas yra kompleksiškas, teismų praktika suteikia aiškias gaires dėl įrodinėjimo ir bylinėjimosi eigos, o teisinis reguliavimas laikosi direktyvų principų ir ES teisinės doktrinos nuostatų.
Verslo požiūris. Kas pirks vieną didžiausių Lietuvos įmonių
tags: #zalos #padarytos #transportuojant #mediena #atlyginimas