Klaipėdoje, 2022 m. rugpjūčio 17 d., kilęs gaisras kietųjų antrinių žaliavų rūšiavimo bazėje sukėlė ne tik materialinę, bet ir aplinkosauginę žalą. Klaipėdos apylinkės teismas š. m. kovo 5 d. nustatė, kad UAB „Virginijus ir ko“ laikė atliekas pažeisdama taršos leidimo bei gaisrinės saugos reikalavimus, ir priteisė 19 890,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ši byla iliustruoja, kaip aplinkos apsaugos pažeidimai gali pasireikšti ne tik neteisėtu atliekų tvarkymu ir gaisrine rizika, bet ir augančias teises reikalauti žalos atlyginimo teisminiu keliu.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus primena ir kitas atvejis - baudžiamoji byla Darjušo Zareckio, kurio įmonėmis vykdyta nelegali atliekų tvarkymo veikla, siejama su dideliu aplinkos sužalojimu miškų, žemės paviršiaus ir net gilesnių sluoksnių lygiu. Tyrimo duomenimis, apie 400 tonų pavojingų atliekų, įskaitant asbestinį šiferį bei cinką, išpiltas įvairiuose sklypuose, o žala gamtai gali siekti daugiau nei 100 mln. Eur; dėl šios veiklos gali būti pareikšti dideli kaltinimai ir paskirtos bausmės. Tyrimas rodo, kad neegzistuoja vien tik viena vienintelė šaknis problemos - ji gali kilti iš netinkamo atliekų tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nelegalių veiklų junginio.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) valdo žalos aplinkai apskaičiavimą ir teikia konsultacijas nuo taršos prevencijos iki atliekų tvarkymo reikalavimų. Departamentas aiškiai nurodo, kad žalos dydis yra sudėtingas ir remiasi griežtomis metodikomis bei pirminės aplinkos būklės, atkūrimo galimybių ir laikinojo laikotarpio įvertinimais. Jei pažeidėjas neprisitaria prie geranoriško žalą atlyginimo, civiliniai procesai tampa pagrindiniu mechanizmu siekiant kompensacijos. Taip pat Departamentas skatina teikti prašymus dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškinio CIVIL procese, jei nėra galimybės susitarti dėl atlygintinos žalos sumos.
Tyrimų duomenimis, dažnai aplinkosaugos teisinė atsakomybė įtraukiama per kelių veiksmų grandinę: įvykdžius pažeidimą, pareiškiama žala, ją įkainojama pagal griežtas metodikas, o prireikus - teismai priteisia pinigines sumas, kurios gali būti naudojamos tolesniems aplinkos apsaugos projektams, kraštovaizdžio atkūrimui, žuvų išteklių apsaugai ir ekosistemų gausinimui. Žalos dydžio skaičiavimas remiasi įstatymo nuostatomis ir dažnai leidžia kompensuoti dideles aplinkos žalą, įskaitant išlaidas atstatymui ir rekonstruavimui.
Per pirmąją šių metų pusmetį AAD inicijavo apie 60 pareiškimų teismams dėl teismo įsakymų išdavimo ir ieškinių dėl žalos gamtai ar aplinkai atlyginimo. Kasaciniuose procesuose tokių bylų skaičiai yra retesni, tačiau praktika rodo, kad teismai laikosi nuoseklumo ir siekia teisingo sprendimo, atsižvelgdami į žalos dydį ir jos poveikį ekosistemai. Dėl patarimų gyventojams ir įmonėms Departamentas rekomenduoja naudotis svetainės konsultacijomis ir gauti rašytines ar žodines konsultacijas, jei kyla klausimų dėl aplinkosaugos teisės aktų taikymo, taip pat žinių sklaidos iniciatyvų programose.
Teismo praktikoje dažnai nagrinėjama žala kraštovaizdžiui, kai savininkai kertą medžius ar kitaip pažeidžia želdinių apsaugos taisykles. Vienoje apeliacinėje Klaipėdos apygardos teismo byloje nustatyta, kad dėl neteisėto užpylimo gruntu, kai dalis medžių nudžiūvo, o kita dalis buvo atstatyta pasodinus 223 naujus auginius, žalos atlyginimo reikalavimas buvo atmestas arba sumažintas iki 12 000 Eur, o galutinis sprendimas - iki atsodinimo vertės, kuri gali viršyti ieškinio sumą. Tokios bylos parodo, kad aplinkos atkūrimas gali tapti pagrindu atmesti žalą priteisimo reikalavimą, kai atstatymas yra įgyvendintas ir ekosistema beveik sugrąžinta į pradinę būklę.
Teisinė tvarka ir žalos apskaičiavimas
Aplinkos apsaugos departamentas ir teismai taiko Želdinių apsaugos ir Aplinkos apsaugos teisės aktus, siekdami užtikrinti teisėtumą ir atlyginti žalą. Žalos dydis nustatomas remiantis metodikomis, kurios atsižvelgia į pirminę aplinkos būklę, atkūrimo galimybes ir laiką. Dažnai, kai žala nėra atlyginama pagal administracinių nusižengimų protokolus ar geranoriško atlygėjimo tvarką, civiliniai procesai užima didžiausią vaidmenį. Žalos dydis gali būti didinamas arba mažinamas priklausomai nuo nagrinėjamų aplinkybių.
Žinomi įrodymai - tai taikomosios ekspertizės, kratos, liudytojų parodymai ir dokumentų analizė. Naujausiose bylose baudžiamoji atsakomybė gali būti susieta su aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimais, įskaitant taršą, atliekų tvarkymo nesilaikymą, licencijų trūkumą ir kt. Dėl šios priežasties gyventojai ir įmonės turėtų būti informuoti apie tinkamas procedūras, leidimus ir taršos prevencijos priemones.
Žala gamtai dažnai priskiriama prie sudėtingų objektų, o išieškojimo mechanizmai užtikrina kompensaciją. Pavyzdžiui, už be savivaldybės išduoto leidimo sunaikintą medį gali būti mokama nuo 3 iki 13 Eur už kiekvieno kamieno skersmens centimetros, o už žuvų išteklių žalą - nuo 1,5 iki 580 Eur už vienetą. Žala gali būti koreguojama priklausomai nuo aplinkybių. Surinktos lėšos naudojamos aplinkos apsaugos rėmimo programoms, kraštovaizdžio atkūrimui, gamtos išteklių atstatymui, žuvų išteklių gausinimui, edukacijai ir kt.
Kaip veikia teisinė praktika Lietuvos kontekste
Departamentas ir teismai skatino teismo įsakymų išdavimą bei ieškinių pateikimą dėl žalos gamtai atlyginimo. Teisminė praktika ženkliai stabilizavosi: 2019-2020 m. kasacinių skundų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepateikta. Žalų apskaičiavimas yra griežtai reglamentuotas, todėl įrodinėjimo problemų teismuose beveik nėra, o teismai vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Prieš pradedant žalos atlyginimo procesą, svarbu konsultuotis su aplinkos apsaugos institucijomis ir įvertinti galimybę geranoriško atlyginimo. Departamentas teikia rašytines, žodines ir asmenų konsultavimo paslaugas dėl aplinkos teisės aktų taikymo. Ši procedūra padeda išvengti ilgo teismo proceso ir užtikrinti efektyvią žalą kompensuojančią veiklą.
Praktiški patarimai gyventojams ir įmonėms
- Prieš imantis veiklos, kuri gali turėti įtakos aplinkai, reikia išsiaiškinti, kokie įstatymai ir leidimai taikomi konkrečiai veiklai (atliekų tvarkymas, kraštovaizdžio apsauga, taršos prevencija).
- Kreiptis į AAD konsultacijas dėl taikytinų teisės aktų ir tyrimų metodikų; užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų - taršos leidimų, atliekų tvarkymo ir kt.
- Jei pažeidimas įvykęs, skubiai informuoti skubiosios pagalbos tarnybas (112) ir surinkti įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus), kurie gali būti naudingi teismo procese.
- Jei nepavyksta iš anksto suderinti su teisinėmis institucijomis ir atlyginti žalą, būti pasiruošus teismo procesui dėl žalos atlyginimo.