Kai žmonės galvoja apie elektros saugą namuose, dažniausiai įsivaizduoja automatinius jungiklius ar RCD relę skydelyje. Bet tikroji apsaugos pradžia yra po žeme - įžeminimo kontūre. Per savo darbo metus esu matęs namų, kur „įžeminimas" buvo tiesiog viela, numesta į griovį, ir namų, kur po audros sudegė visa buitinė technika, nes nebuvo viršįtampių apsaugos.
Pagrindiniai komponentai ir jų vaidmuo
Paimkime paprastą pavyzdį. Jūsų skalbimo mašina turi metalinį korpusą. Viduje - elektros variklis, kurio laidų izoliacija po kelių metų gali pažeistis nuo vibracijos ar drėgmės. Kai izoliacija praleidžia - korpusas tampa gyvas. Paliečiate jį šlapiomis rankomis ir... gerai, jei turite įžeminimą ir RCD. Srovė nukeliauja į žemę, relė suveikia per 30 milisekundžių, jūs pajuntate tik lengvą „spyrį".
Automatiniai jungikliai nesuveiks - RCD ir automatai fiziškai negali tinkamai apsaugoti be veikiančios įžeminimo grandinės. Gaisro pavojus - nuotėkio srovė, neturinti kur nutekėti, kaitina laidus. Potencialų skirtumas - tarp skirtingų metalinių konstrukcijų (vamzdžių, radiatorių, prietaisų korpusų) atsiranda pavojinga įtampa.
Lietuvoje naudojamos žaibosaugos sistemos
Lietuvoje naudojamos trys pagrindinės sistemos. Tai populiariausia schema privačiuose namuose Lietuvoje. Naudojama, kai ESO tinklas neužtikrina patikimo nulio. Jei gyvenate kaime ir pastebite, kad apšvietimas kartais „mirga" ar prietaisai keistai veikia - gali būti, kad jūsų PEN laidininkas prastos būklės. Praktikoje privačiuose namuose TN-S sutinkama retai, nes ją turi užtikrinti ESO visame tinkle. Kontūro įrengimas prasideda nuo vietos parinkimo. Idealiausia - drėgnas, molingas dirvožemis, maždaug 2-4 metrai nuo pastato pamatų. Smėlingas gruntas - blogiau, nes jo savitoji varža aukštesnė. Elektrodų tarpusavio atstumas - ne mažiau nei elektrodo ilgis (pvz., jei elektrodas 3 m - atstumas tarp jų ≥ 3 m).
Jei tik liejate pamatus - turite puikią progą sutaupyti ir gauti patikimą sprendimą vienu metu. Cinkuota 10 mm plieno viela pravesta aplink visą namo perimetrą rostverke ir sujungta į uždarą kontūrą - tai viskas, ko reikia. Svarbu tik viena - tai reikia padaryti prieš užpilant betoną. Įrengus kontūrą, matuojama jo varža. Varžą matuoja sertifikuotas specialistas megaohmetru.
Jei varža per didelė - sprendimai yra: pridėti papildomų elektrodų, pagilinti esamus arba naudoti specialius varžą mažinančius mišinius (bentonitą). Paprasčiausias ir labiausiai išbandytas sprendimas. Žaibo priėmiklis (žaibolaidis) - strypinis, lyno arba tinklo tipo elementas ant stogo. Nuleidimo laidininkai - veda srovę nuo stogo iki žemės. Įžeminimo kontūras - nukreipia žaibo srovę į žemę.
Aktyvioji vs pasyvioji žaibosauga
Aktyvusis žaibolaidis generuoja vainikinius išlydžių impulsus, kurie „pritraukia" žaibo iškrovą anksčiau nei pasyvus strypas. Štai situacija, kurią matau dažnai: žmogus investavo į stogo žaibolaidžius, bet neturi SPD (viršįtampių apsaugos) skydelyje. Pirmosios audros metu žaibas trenkia ne į jo namą, o į elektros stulpą už 200 metrų. Viršįtampis atkeliauja per ESO tinklą tiesiai į skydelį ir sudegina šilumos siurblio valdiklį, televizorių bei Wi-Fi maršutizatorių. Minimali rekomendacija bet kuriam namui - bent II klasės SPD pagrindiniame skydelyje.
Cinkuotas plienas - ekonomiškiausias pasirinkimas, tinka daugumai objektų. Tarnavimo laikas 15-25 metai. Varis - ilgiaamžiškiausias (50+ metų), gražiai patamsėja laikui bėgant, nereikia priežiūros. Daugumai privačių namų cinkuotas plienas yra visiškai pakankamas. Potencialų išlyginimas - tai visų metalinių konstrukcijų pastato viduje (vandentiekio, šildymo vamzdžių, dujotiekio, kabelių ekranų) sujungimas į bendrą įžeminimo sistemą. PEŠ montaža ir prijungimai prie pagrindinio skydelio.
Žaibosaugos klasifikavimas ir reguliavimas
Įrenginį reikia suderinti su STR 2.01.06:2009, reglamentuojančiu išorinę statinių apsaugą nuo žaibo, įžemintuvų varžas (ne didesnė kaip 10 omų), bei potinčių kontaktų pereinamosios varžos užtikrinimą. Aktyvioji, Faradėjaus, Franklino ir trosiniai žaibolaidžiai - skirtingos sistemos, kurios gali būti derinamos pagal pastato paskirtį, aplinkos sąlygas ir rizikos įvertinimą. Pasyvioji apsauga - įšorinei apsaugai nuo žaibo, dažnai kaip papildoma ar atskira sistema, naudojama kartu su aktyviąja.
Įrengimo ir priežiūros praktika
Gyvenamiesiems namams rekomenduojama vizualiai patikrinti visą sistemą kasmet, atlikti varžos matavimus kas 3-5 metus. Pramoniniams objektams - dažnesnė priežiūra: vizuali apžiūra kas 3 mėnesius, varžos matavimai kasmet. Darbas su įžeminimu ir žaibosauga reikalauja praktinės patirties su skirtingais gruntais, pastatų tipais ir ESO tinklo ypatumais. Įžeminimo kontūro įrengimas prasideda nuo vietos parinkimo ir dirvožemio įvertinimo iki varžos matavimų ir oficialių protokolų. Žaibosaugos sistemų montavimas - stogo žaibolaidžiai, nuleidimo laidininkai, potencialų išlyginimas. SPD - parenkame ir montuojame tinkamos klasės iškroviklius elektros skydelyje.
Paprastai įžeminimo kontūras turi būti sujungtas su pagrindine elektros įranga. Jei įvyko audra, svarbu patikrinti įžeminimą ir SPD. Tranšėja, elektrodų įsodinimas ir jų sujungimai reikalauja kvalifikuoto specialisto, nes neteisingai sujungtas įžeminimas gali būti pavojingesnis už jo nebuvimą.
Praktiniai patarimai ir patyrimai iš rinkos
Daugelis žmogaus klausimų kyla dėl kainų ir patikimumo. Viena kompanija siūlo aktyviną žaibolaidį, kita - paprastesnę versiją su mažesne kaina, bet galimai rizikingu elektroniniu skydu. Palyginti: 24 metrų stulpas kieme galėjo kainuoti apie 700 eurų, o aktyviosios sistemos - keli tūkstančiai eurų. Panašiai kaip ir šiuo metu, Lietuvoje dažnai skiriama prioritetą įžeminimo kontūrams ir pasyviems sprendimams, tuo pačiu atsižvelgiant į sklypo dydį ir augalijos aplinką.
Kalbose dažnai minimas Franklino stulpas - laikomas kol kas patikimiausia žaibosaugos dalis, tačiau kiekvieną atvejį sprendžia projektuotojas. Aktyvi žaibosauga turi didesnį apsaugos zonos lauką, bet reikalauja dalies elektroninės įrangos, o kartu gali kilti papildomų išlaidų ir priežiūros.
Žaibosaugos o svarbiausia - ne tik stogo žaibolaidis, bet ir visuma: įžeminimas, kontūras, nuleidimo laidininkai, SPD skydelis. Svarbu integruoti visus elementus, kad per grandinę būtų nukreipiama visą žaibo energiją į žemę be pavojų sukelti viršįtampius vidaus tinklams.
Kada ir kam tai svarbu?
Žaibosaugos sistemų privalumas akivaizdus: apsaugo nuo gaisrų, saugo asmenis, sumažina riziką sugadinti brangius įrenginius. Įvertinant žaibo pataikymo pasekmes, gali būti sunku tiksliai įvertinti atsipirkimo laiką, tačiau vidutinė įrengimo kaina namui svyruoja apie 2500-4800 litų, o tai dažnai tik 1-2 proc. namo sąmatinės vertės.
Šiuolaikinės Lietuvos praktikos rodo, kad giluminiai įžemintuvai ir cinkuotos medžiagos yra pakankami daugumai privačių namų. Varis suteikia ilgaamžiškumą, bet didėja kaina. Žaibosaugos projektavimas reikalauja atsižvelgti į pastato paskirtį, konstrukciją, vietą, stogo dangą ir kitus parametru.
Ką daryti dabar
- Įvertinkite, ar jūsų sklype yra teisingai įrengtas įžeminimo kontūras ir ar jo varža yra priimtina.
- Įsitikinkite, kad skydelis turi tinkamo lygio viršįtampių apsaugą (II klasės SPD ar daugiau).
- Pasikonsultuokite su kvalifikuotu elektriku dėl kontūro patikrinimo, varžos matavimo ir protokolų.
- Jei planuojate naują įrengimą, įvertinkite ir žaibosaugos sistemų kategorijų parinkimą bei derinimą su projektantu.
Jeigu reikia pagalbos ar papildomų paaiškinimų apie jūsų namo žaibosaugą, skambinkite ir mes atsakysime į visus Jums iškilusius klausimus.