Maždaug prieš 360 milijonų metų, paleozoinės eros devono periode, šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos - dolomitai. Šis nuosėdinių uolienų tipas dominuoja Žagarės apylinkėse ir yra ypatingas savo susidarymo sąlygomis bei struktūra. Dolomitų sluoksniai Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere sudaro Žagarės dolomito atodangą - svarbų geologinį gamtos paveldo objektą Lietuvoje.
Žagarės dolomito atodanga yra apie 2,5-3,5 metrų aukščio ir apytiksliai 200 metrų ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX amžiaus. Ji driekiasi apie 50 metrų Švėtės krante ir aiškiai atskleidžia dolomitų su gipso priemaišomis sluoksniuotumą. Ši atodanga leidžia susipažinti su dolomito sandara ir geologine istorija, kuri svarbi ne tik mokslininkams, bet ir visiems gamtos mylėtojams.
Geologinė kilmė ir susiformavimas
Dolomitas - tai nuosėdinė uoliena, sudaryta iš mineralo dolomito. Jis susiformavo šiltos druskingos jūros dugne, kur organizmams vykdant geocheminius procesus susidarė šios uolienos. Maždaug prieš 13 000 metų, paskutinis ledynas, besitraukiantis iš Lietuvos, paliko nuosėdas - smėlį bei žvyrą, kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys. Todėl žalioji gamtos dalis, susiformavusi prieš šimtus milijonų metų, šiandien paslėpta nuo tiesioginės išorinės poveikio ir atsidūrusi nuo 0,3 iki 6 metrų gylyje.
Dolomito karjeras ir jo pramoninė svarba
Dolomito karjeras Žagarėje aktyviai veikė iki 1964 metų. Jame dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, daugiausia kalkių deginimui ir vėliau - kaip kelių statybos skalda. Dolomitų storis šiame telkinyje siekė vidutiniškai apie 10 metrų, o bendros jų atsargos sudarė apie 6,5 milijono tonų, iš jų 4,2 milijono tonų tinkamų kalkių gamybai ir 2,2 milijono tonų tinkamų keliams tiesti.
1960-aisiais dolomito karjeras buvo itin aktyvus - kasmet iškasama apie 20 tūkstančių tonų dolomitų keliams ir dar apie 15 tūkstančių tonų - kalkėms gaminti. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakojo, jog iškastą dolomitą pildavo į krosnis (vadinamas tepliais), kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4-5 paras, o paruoštas produktas vežtas į Joniškio geležinkelio stotį ir toliau vagonais dažniausiai išvežamas į Rusiją.
Žagarės dolomito atodangos ir jos apsauga
Žagarės dolomitinė atodanga nuo 1964 metų paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu, o 1985 metais jai suteiktas respublikinės reikšmės paminklo statusas. Tai užtikrina atodangos apsaugą ir galimybę ją tyrinėti ne tik moksliniu, bet ir edukaciniu bei turizmo tikslais.
Atodanga yra ne tik geologinė, bet ir kultūrinė vertybė - iš dolomito pastatyta Senosios Žagarės bažnyčia. Dėl tokių ryšių tarp gamtos ir žmogaus veiklos Žagarės atodanga yra svarbi Lietuvos kultūros ir istorijos dalis.
Turizmo plėtra ir lankytojų infrastruktūra
2012 metais pradėtas projektas, skirtas gerinti Žagarės dolomito atodangos lankytojų infrastruktūrą. Šio projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų takus, apžvalgos terasas, poilsio ir vaikų žaidimų aikšteles, automobilių stovėjimo aikštelę ir informacinius stendus. Tai praturtins turistų patirtį ir padės dar plačiau išnaudoti šio gamtos paveldo objekto potencialą.
Projektas yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o jo tikslas - skatinti gamtos ir kultūros objektų tvarų lankymą bei gerinti turizmo informacijos sklaidą Šiaulių regione.
Žagarės dolomito atodanga šiandien
Šiandien Žagarės dolomito atodanga yra mėgiama gamtos mylėtojų, mokslininkų ir turistų. Karjeras jau nebeeksploatuojamas nuo 1964 metų, tad gamta pamažu tvarkosi su buvusios pramoninės veiklos pėdsakais. Vietovė apaugusi įvairia augmenija, o dolomitiniai sluoksniai išlikę geros būklės ir leidžia stebėti geologines struktūras bei nuosėdinius procesus.
Geologinis gamtos paminklas saugo vieną seniausių Lietuvos uolienų, supažindina su uolos formavimosi ir žmogaus naudojimo istorija, taip pat prisideda prie regiono turizmo ir edukacijos plėtros.
