Kadangi žiemos tampa vis šaltesnės, ši problema tampa vis labiau aktualesnė. Pastatų sienų apšiltinimas reikalingas tam, kad per nesandarumus sienose šiltas oras nepasišalintų iš patalpų. Sienų šiltinimas iš išorės bus naudingas tik tuomet, kai sienose nėra tuščio oro tarpo, nes per vidinę sienos dalį sušilęs oras kyla viršun ir per įvairius nesandarumus pastogėje šiluma išeina lauk. Per išorinę sienos dalį šilumos išeina nedaug. Apšiltinimas iš išorės turi ir pliusų, ir minusų. Sienos apsaugomos nuo nepalankaus išorės poveikio, atšalimo, todėl ant vidinių sienų paviršių nesusidaro kondensatas, taip sienos gali “kvėpuoti”. Nesandarios ir blogai apšiltintos sienos sukelia šilumos nuostolius, diskomfortą ir didesnes šildymo išlaidas.
Išorinio šiltinimo pasirinkimai ir jų niuansai
Vienas iš pagrindinių trūkumų apšiltinant sienas iš išorės yra tai, kad vadinamas rasos taškas pereina į apšiltinto sluoksnio vidų ir dėl to padidėja drėgmė. Dažniausiai pasitaikantis išorinės sienos šiltinimo būdas - naudojant putų polistirolą. Jo dėka pagerėja patalpų mikroklimatas, sumažinami apšildymo kaštai, nes taupoma šiluminė energija dėl geros šiluminės izoliacijos, taip pat nesumažėja patalpų tūris. Kitas populiarus variantas - šiltinimas akmens vata. Efektyvi ir greita sienų iš išorės šiltinimo termovata sistema. Įrengiame prie sienų karkasą, kur bus tvirtinamos apdailinės medžiagos. Po to lygiu sluoksniu užpurškiama termovata (rekomenduojama šiltinti 10 cm storio sluoksniu).
Tačiau išorinis apšiltinimas turi ir trūkumų: gali kilti rasos taško transformacijos problemos, o kai kuriais atvejais būtina įvertinti ir galimą konstrukcijos drėgmės pokyčius. Taip pat reikia įvertinti vizualinę fasado įvaizdį bei papildomus darbus, susijusius su fasado apdaila. Išorinis šiltinimas išlieka racionaliausias pasirinkimas daugeliui pastatų, nes sienos yra apsaugotos nuo nepalankaus išorės poveikio, o pastato konstrukcija išlieka ilgaamžė ir kvėpuojanti.
Vidaus šiltinimo alternatyvos ir jų trūkumai
Iš vidaus šiltinant sienas, išsaugoma išorinė pastato apdaila, tačiau prarandamas naudingas plotas. Taip pat gali padidėti laikančiosios konstrukcijos drėgmė: per šiltinimo medžiagas, kurios dažnai būna laidžios garams, vandens garai praeina ir pasilieka tarp šaltos sienos ir apšiltinimo. Dažnai žiemą, atšalus orams, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras. Pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą dažniausiai nespėja išdžiūti ir jose pasilieka drėgmė. Todėl apšiltintų sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja.
Vienas iš dažniausių vidaus šiltinimo būdų - putų polistirolo plokštės. Tačiau vidaus šiltinimas gali riboti erdvę ir kilti papildomų problemų su moisture movement. Taip pat plėvelių sprendimai, garų plėvelės, difuzinės plėvelės ir jų vietos įrengimas turi didelę reikšmę, kadangi netinkamai įrengta garų plėvelė gali paskatinti kondensaciją ir pelėsį.
Birios medžiagos, jų nauda ir rizikos
Lietuvoje plačiai siūlomi sienų oro tarpo užpildymo būdai. Birios medžiagos, tai vienas iš seniausių tradicinių būdų. Jį galima naudoti tik masyviose sienose ir tai gaunamas tik dalinis apšiltinimas. Daugelis birių medžiagų gerai sugeria drėgmę, todėl pridrėkusios nuo išorinės šlapių sienų dalies jos sukrenta ir priešingai, kad išlaikyti šilumą, pačios gali virsti šalčio laidininku. Ekovata - tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, kuri gali būti, kaip ir kitos birios medžiagos, apšiltinta su specialia pūtimo įranga arba rankiniu būdu. Teigiama, kad ekovata apšiltinus pastatų medines konstrukcijas, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų, pelijimo, o kilus gaisrus ši medžiaga apsunkina ugnies patekimą į vidų.
Tačiau vis dėlto pažangesnis būdas yra užpildyti sienų oro tarpus termoputomis. Ši technologija skirta tiek mūrinių, tiek medinių apmūrytų namų sienų šiltinimui. Vertinant visus tris galimus sienų šiltinimo būdus, jų pliusus ir minusus, galime teigti, kad išorinis apšiltinimas yra pats racionaliausias. Sienos apsaugomos nuo nepalankaus išorės poveikio, atšalimo, todėl ant vidinių sienų paviršių nesusidaro kondensatas, taip sienos gali “kvėpuoti”.
Kaip veikia modernūs šiltinimo sprendimai
Poliuretano putos purškiamos tiesiai ant sienų paviršiaus, kur jos išsiplečia ir užpildo net mažiausius plyšius bei nelygumus. Taip sukuriamas vientisas, sandarus izoliacijos sluoksnis, kuris efektyviai sulaiko šilumą ir neleidžia jai pasišalinti per konstrukcijas. Sienų šiltinimas poliuretano putomis tinka gyvenamiesiems, pramoniniams, administraciniams ir komerciniams pastatams.
Namas A++ mūrinis, bus fasadas dailylentės. Noriu padaryti sandarų namą. Sienos varža apie 8 ar 9 ar geras variantas šiltinti putomis ar termovata? Kaip geriau? Žiūrėti daugiau... Kokiomis medžiagomis apšiltinti namą iš lauko pusės? Ar vidaus sienas lyginant gipso kartonu reikia montuoti plėvelę? Ar įrenginėjant perdangą reikia naudoti ir garo plėvelę? Namo lauko siena - iš baltų plytų, viduje - dujų silikatas. Žiūrėti daugiau...
Kaip išsirinkti pagrindinę šiltinimo kryptį
- Geriausias ilgalaikis sprendimas dažnai yra išorinis apšiltinimas su vata arba putomis, nes šis variantas padeda apsaugoti sieną nuo išorės veiksnių ir išlaikyti konstrukcijos vientisumą.
- Vidaus šiltinimas gali būti naudinga laikiniems projektams ar nišoms, kai nėra galimybių ar finansų atlikti išorinius darbus, bet reikia atkreipti dėmesį į erdvės praradimą ir garso/-drėgmės valdymą.
- Biriosios medžiagos (ekovata, medžio plaušo vata, stiklo ar akmens vata) suteikia puikią šilumos ir garso izoliaciją ir dažnai taikomos šlapiuoju būdu užpildant sienų ertmes.
Apibendrinimas dėl pasirinkimo
Vertinant visus galimus sienų šiltinimo būdus, išorinis apšiltinimas dažnai laikomas racionaliausiu sprendimu: sienos apsaugomos nuo išorės poveikio, užkertamas kelias kondensacijai, o patalpos išlieka šiltos ir patogios. Reikia užtikrinti, kad būtų išvengta rasos taško perėjimo į apšiltinimo sluoksnį, o pasirinktos medžiagos - tarpusavyje suderintos ir tinkamai įrengtos.
Kokias medžiagas pasirinkti ir kaip jas montuoti
Poliuretano putos purškiamos tiesiai ant sienų paviršiaus, kur jos išsiplečia ir užpildo net mažiausius plyšius bei nelygumus. Taip sukuriamas vientisas, sandarus izoliacijos sluoksnis, kuris efektyviai sulaiko šilumą. Poliuretano šiltinimas tinka įvairių tipų pastatams: gyvenamiesiems, pramoniniams, administraciniams ir komerciniams.
Kitas dažnas variantas - akmens vata su ventiliuojamu fasadu. Šiuo atveju plytų ar mūro sienos apšiltinamos akmens vata, o fasadas užbaigiamas sutvarkant vėdinimą ir apdailą. Vienas iš privalumų - gebėjimas derinti su skirtingomis apdailos dangomis nuo modernių plokščių iki tradicinių dailylenčių.
Norint užtikrinti aukštą sandarumą ir minimalų šilumos praradimą, rekomenduojama derinti šiltinimo medžiagas ir laikytis gamintojų nurodymų, taip pat naudoti garų barjeras ant vidaus sienos pusės, jei šiltinimas atliekamas iš vidaus. Sklandžiam darbui svarbu užkirsti kelią netinkamam medžiagų derinimui - difuzinės plėvelės, garų plėvelės ir vėjo izoliacijos plėvelės turi būti montuojamos pagal jų paskirtį ir kryptį.
Papildomi patarimai iš praktikos
- Šlapiuoju būdu atliekamas šiltinimas naudojant birias medžiagas (ekovata, medžio plaušo vata, stiklo arba akmens vata) yra vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti aukštą šilumos izoliacijos kokybę ir komfortą tiek renovuojamuose, tiek naujuose pastatuose.
- Prie šlapiuoju būdu šiltinant reikalingas garų barjeras ant vidaus sienos pusės, kad apsaugotumėte izoliaciją nuo drėgmės patekimo.
- Kenkėjų, pelėsių ir drėgmės problemos dažnai kyla dėl netinkamo oro tarpo užpildymo arba netinkamo plėvelių montavimo, todėl svarbu laikytis techninių rekomendacijų ir pasirinktų medžiagų derinių.
Turinys ir techninės detalės apie dažniausiai naudojamas medžiagas
Ekovata - biria celiuliozės vata, kuri gaminama iš perdirbtų popieriaus produktų, ekologiška ir efektyvi, suteikianti puikią šilumos ir garso izoliaciją. Medžio plaušo vata - natūrali izoliacija, puikiai oro praleidžianti, su geromis šilumos ir garso izoliacijos savybėmis. Stiklo vata - lengva ir efektyvi, užpildo ertmes. Akmens vata - atspari ugniai ir drėgmei, plačiai naudojama ten, kur reikia didesnio atsparumo liepsnai ir drėgmei. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į garų barjerą, įrangą ir apdailą po šiltinimo.
1. Garų barjeras: ant vidaus sienos pusės būtina sumontuoti garų barjerą. 2. Medžiagos paruošamos pagal gamintojo rekomendacijas - birios vatos mišiniai sumaišomi su vandeniu. 3. Šlapiuoju būdu izoliacija purškiama arba įpūčiama į sienos ertmes. 4. Po šiltinimo įrengiama apdaila, pvz., gipso kartono plokštės arba medžio plokštės.
Kiek laiko užtrunka šlapiuoju būdu atlikti šiltinimą? Priklausomai nuo pastato dydžio ir užpildymo storio, šis procesas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Šlapiuoju būdu atliekamas šiltinimas su ekovata, medžio plaušo vata, stiklo arba akmens vata yra puikus sprendimas tiek renovuojant, tiek statant naują namą. Tai ekologiškas ir efektyvus būdas, suteikiantis aukštą šilumos ir garso izoliaciją.
Jeigu turite klausimų ar norite pasikonsultuoti su specialistais, kreipkitės į profesionalus. Šioje srityje rekomenduojama derinti skirtingas medžiagas, atsižvelgiant į konkrečią namo konstrukciją, klimatines sąlygas ir biudžetą. Efektyviausias sprendimas dažnai yra išorinis šiltinimas kartu su tinkama fasado apdaila, bet kiekvienas atvejis turi savo ypatybes.
Galiausiai, tinkamai suprojektuotas ir įgyvendintas sienų šiltinimas lems didesnį komfortą šaltuoju metų laiku ir mažesnes išlaidas šildymui. Svarbu įvertinti ne tik medžiagų kainą, bet ir ilgalaikę jų naudą bei patikimumą.
tags: #www.sienu #siltinimas.lt