Ne paslaptis, kad įsirenginėjant namus, jų jaukumą kuria ne tik vidaus interjeras, bet ir išoriniai sprendimai, todėl ypatingą reikšmę įgauna pastato fasado apdaila. Deja,, gyvenant šalyje, kurioje nuolat keičiasi keturi metų laikai, fasado būklei įtakos turi nuolatinės šalnos, atodrėkiai, saulės kaitra bei neišvengiama oro tarša, tad laikui bėgant pirminė pastato išvaizda gali pakisti.
Fasado problemos: žalėjimas, pelėsiai ir plikso poveikis
„Verta paminėti, kad aplinkos pokyčiai įtakos turi tiek tinkuotiems, tiek mediniams paviršiams. Viena dažniausių problemų - fasado pažaliavimas, kuris ypač būdingas namams, stovintiems šešėlyje, uždaroje arba tankiai apsodintoje vietoje. Jį sukelia samanų ar dumblių sporos, kurios kartu su dulkėmis ir kitomis apnašomis padengia pastato sienas ir ne tik atrodo neestetiškai, bet ilgainiui gali pažeisti sienos paviršių.
„Didėjantis fasado įtrūkimų skaičius didina pelėsio atsiradimo galimybę. Jam prasiskverbus į gilesnius sienos sluoksnius ir pasiekus vidines patalpas, kyla grėsmė žmonių sveikatai. Deja, jei pastatą užklupo pelėsis, juo atsikratyti nėra taip paprasta - nuvalius pažeistas vietas, sienas svarbu padengti vandenį atstumiančiomis medžiagomis ir pasirūpinti, kad jos galėtų kvėpuoti, o padengtas sluoksnis netrukdytų išgaruoti viduje susikaupusiai drėgmei“, - pažymi G.
„O mediniai fasado paviršiai - itin natūrali ir viena iš labiausiai kintančių medžiagų. Kaip ir tinkuotiems paviršiams, šiems taip pat gresia pelėsio grėsmė, be to, sienos gali išblukti ar patamsėti nuo drėgmės. „Tinko trūkiai gali atsirasti dėl netinkamai parinkto tinko sluoksnio storio, per mažo sukibimo su tinkuojamu paviršiumi ar dėl per skystos konsistencijos tinko naudojimo.“
Profilaktika: plovimas, dezinfekcija ir dažų atsinaujinimas
„Žinoma, itin svarbi priemonė, padedanti apsaugoti namo fasadą - profilaktiškas jo plovimas, kurį geriausia atlikti bent kartą per metus - rudenį ar pavasarį. Pavyzdžiui, jei medinis namo fasadas jau pasidengė žaliuojančiais dumbliagrybiais, jo neužtenka tik perdažyti. Pirmiausia paviršių svarbu nuplauti aukšto slėgio vandens srove, tada padengti mikrobiocidiniu tirpalu, naikinančiu likusius dumbliagrybius, ir tik tada - fasadiniais dažais. Be to, svarbu nepamiršti, jog dažai laikui bėgant taip pat praranda savo apsaugines savybes, todėl fasadą geriausia kas 5-10 m.“
„Vienas iš itin praktiškų ir mažai priežiūros reikalaujančių fasado apdailos galimybių - fasado apdailos termoizoliacinės plokštės, kurios yra atsparios bet kokiam atmosferos poveikiui, atšiaurioms klimato sąlygoms ir pasižymi ilgaamžiškumu. Jos taip pat pasižymi ne tik praktiška apdailos funkcija, bet ir apšiltinimu“, - teigia G. Šiose plokštėse faktūrinis betonas yra sulietas su apšiltinimo sluoksniu, nenaudojant jokių papildomų jungimo priedų. Toks dviejų medžiagų sujungimas užtikrina stabilesnį medžiagų sukibimą ir medžiagos kokybę.
Mediniai fasadai: termomediena kaip kompromisas tarp estetikos ir ilgaamžiškumo
„Be to, nerimaujantiems, kad betoninės plokštės nesuteiks norimo estetinio rezultato, verta žinoti, jog šis metodas leidžia rinktis įvairias tekstūras: nuo akmens ir plytelių, iki medžio raštų, o paviršius galima nudažyti norima spalva.“
„Tiesa, vienas svarbiausių pasirinkimų - medžiagų ir plokščių derinimas su išorės šiltinimu. Mūsų projektui fasado apdaila - medis. Tačiau sprendimai nepaprastai saugūs ir ilgaamžiai: termomediena - termiškai apdorotas, atsparesnis, stabilesnis medis, kuriam nereikia priežiūros ir dažymo. Na… su sąlyga, kad jums tinka pilkos spalvos lentutės, tokios kaip mediniai takeliai prie jūros ant smėlio.“
„Termomediena brangesnė nei paprasta, bet atmetus dažus ir priežiūrą grožis pasirodė to vertas. Vienas kolega, kaip ir daugelis forumuose, labai kritikavo tokį pasirinkimą (medienos apskritai), ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip atrodo poros metų medinis fasadas. Konkretus variantas - menų inkubatorius Valakampiuose. Buvau prigąsdintas, kad atrodo baisiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naudota ne šiaip mediena, o termomediena iš vienos man rekomenduotos įmonės. Teko važiuot į Vaidilutės gatvę. Ir ką, padoriai tas medis atrodo, kaip ir tikėtasi. Aišku, šviežiai apkaltas jis atrodė visai kitaip, rusvas, blizgantis. Dabar tiesiog matosi kaip blunka, ir liejasi į aplinką.“
Šiltinimas: putplastis vs vata
„Ryškiai vandens lentų galai gauna daugiau, nei reikėtų. Bet montavimo instrukcija nurodo palikti 20 cm nuo žemės, kad negautų lietaus vandens, ko čia nebuvo laikytasi. Po apžiūros likau prie nuomonės, kad mums toks fasadas tinka.“
„Bet.. Kita medalio pusė yra namo apšiltinimas. Tam reikalui pasirinkau pilkajį putplastį, dar vadinamą „Neoporą“, arba „NEPS“. Kodėl? Putplastis - hidrofobiška medžiaga, neįgerianti drėgmės (bet praleidanti garą). Ko nepasakysi apie vatą, kuri labai sunkiai garina drėgmę, ypač įkišta tarp dviejų plėvelių. O sušlapusi ji veikia labiau kaip šaldymo elementas. Vata montuojama į karkasą. Tai konstrukcija su daug elementų, daug mazgų, vietų suklysti. Žinant mūsų statybininkus norisi kuo paprastėsnės sistemos. Neoporas tiesiog klijuojasi ir prismeigiamas. Neoporo šilumos laidumas geresnis (mažiau laidus) nei vata. Kaina. Degumo klasė. Mineralinės vatos „A“, kai tuo tarpu putplasčio „E“ - tai reiškia, kad vata praktiškai nedegi, putplastis lydosi.“
„Garso izoliacija. Būdama minkšta medžiaga vata gerai slopina garsą. Ko nepasakysi apie putplastį. Montavimas ant nelygių paviršių. Sudėtingesnėse vietose vatą lengviau sudėti, nes ji tiesiog įspraudžiama. Pvz. pastogės kampuose.“
„Štai čia ir visas konfliktas: kaip norint medinio fasado naudoti putplastį apšiltinimui? Visi statybininkai, o greičiausiai ir architektai su konstruktoriais jums pasakys - nori vėdinamo fasado, naudok vatą. Bus karkasas, galėsi pritvirtinti fasadą. Bet aš nenoriu kompromituoti apšiltinimo sluoksnio dėl to, kad kažkas nesugalvojo kaip kabinti fasadą be karkaso. Pagrindinė problema: fasado pakabinimas. Pradžioje tiesiog nežinojau tam sprendimų. Konstruktorius pažadėjo ką nors sugalvoti. Montuoti putplastį kaip vatą į karkasą. Tarpus užpurškiant putomis. Prisukti medinius laikiklius varžtais per šiltinimo sluoksnį. Pirmojo problema: daug šalto medžio, nors ir prakeisto. Jis juda, ir stangrus putplastis gali likti su tarpais, nors putų ir bus daug supurkšta. Be to, medis geria drėgmę, kai putplastis ne. Visa į konstrukciją patekusi drėgmė eis į medį - iš to judėjimas ir gal net puvimas. Trečiasis variantas, nors ir kažkiek logiškas, bet tokia saviveiklinė chaltūra. Per galus, pvz., gegnės neišlenda, kas tada? O be to, apačioje irgi kažkaip tvirtinti reikės. Atmestas pagrinde dėl to, kad nepatikrintas ir eksperimentinis. Pasirinktas variantas: antras. Tiesiog printvirtinti lentas ant standartiškai sumontuoto ir nuarmuoto putplasčio. Kodėl dar nuarmuoto? Nes putplastis bijo aplinkos poveikio ir reikia jį apsaugoti. Taip pat, tinkas yra savotiška apsauga nuo ugnies. Pasirodo priešgaisriniai reikalavimai draudžia montuoti degų fasadą (medį) and degaus apšiltinimo (putplasčio). Iš principo įsitikinti, kad atsiras armavimo/tinko sluoksnis tarp fasado iš šiltalo tai išspręs. Juk tinkuoti namai su gaisringumu problemų neturi?“
„Konstruktorius padarė konstruktyvą su vata. Prispaustas pateikė ir variantą su putplasčiu, bet akivaizdi chaltūra (tvirtinimas smeigėmis), padarytą iš mano parodyto varianto. Ok, konstruktorius man buvo reikalingas pagrinde dėl laikančių konstrukcijų, o ne dėl šiltinimo. Tiek to. Sprendimus radau du. Vieno jų Lietuvoje gauti negalima: Swisspor Vento. Lenkai turi swisspor filialus, netgi gamyklas, bet šio sprendimo nesiūlo. Artimiausias - Austrijoje. Kitą sprendimą užrodė statybų blogo komentaruose: BeziFix Therm BT. Skirtingai nuo Swisspor Vento šis sprendimas nenaudoja metalo tarp medinių elementų ir šiuos ankerius galima nusipirkti vietoje. Liūdna žinia - BeziFix ankeriai be proto brangūs. Taip, jie alia apsaugoti nuo metalo/mūro sąlyčio, bet man reikia pačio ilgiausio varianto 30cm apšiltinimui, ir šio 42cm ankerio vieneto kaina… beveik €6. Vienam brūsui pritvirtinti reikia apie 18 ankerių. Dėžutės (50vnt) kaina netoli €300 (beveik 1000 Lt). Skaičiuojant praktiškai, pasidaro labai aišku, kodėl mūsų namų arti 100% yra tinkuoti. Mano atveju po šiltinimo ir armavimo lieka tik vienas žingsnis - užtepti dekoratyvinį tinką.“
„Vietoj to, perkame brangią medieną, dar brangesnę tvirtinimo sistemą, pasidarome nei daug nei mažai šalčio tiltelių su ankeriais, ir visa tai dėl to, kad didesnė dalis pamačiusių pagalvotų, jog mano fasadas supuvo. Teko užmatyti labai panašaus koncepto namą Santariškėse. Taip pat su mediniu fasadu. Reikės prie progos paklausti kuo šiltinosi, greičiausiai vata. Namo stilius praktiškai identiškas - skandinaviškas minimalizmas su natūraliomis medžiagomis. Tiek stogas tiek fasadas ir netgi langai suplanuoti tokie pat. Kol kas ieškau pigesnio, bet ne mažiau efektyvaus sprendimo tvirtinimo sistemai (pigesnių ankerių).
Žaliuojančio fasado gydymas ir aptarnavimas
„Pilkos, žalios, rausvos apnašos ant namo sienų - tai ne šiaip prie fasado prilipę nešvarumai, o pelėsio arba dumbliagrybių kolonijos, kurios ilgainiui pažeidžia dekoratyvinį tinką. Vasara - pats tinkamiausias laikas pasirūpinti namo fasadu: nuplauti apnašas ir apsaugoti sienas nuo tolimesnio dumbliagrybių ir pelėsio veisimosi. Dažniausiai „žaliuoja“ šiaurinės arba nuolat šešėlyje esančios fasado sienos, taip pat plotai, kurie patiria didesnę drėgmės apkrovą. Pastatai, stovintys gamtos apsuptyje - šalia miško, parko, didesnių medžių ar krūmų, „pažaliuoja“ greičiau, kadangi jų fasadas apsineša žiedadulkėmis bei augalų sporomis. Edvardo Labakojo, Caparol techninio vadovo, nuomone, tokie pažaliavimai ilgainiui gali pažeisti fasadinį tinką. Dumbliagrybiai ir samanos įleidžia šaknis į tinko paviršių, per jas į fasadą patenka drėgmė.
„Žiemą fasade esantis vanduo šąla į ledą ir plečiasi, todėl tinko paviršiuje atsiranda įtrūkių, jis pradeda byrėti. Pirmiausia reikia mechaniškai pašalinti samanas ir dumbliagrybių kolonijas. Efektyviausias būdas - nuplauti aukšto slėgio vandens srovėmis. Srovė turi būti stipri, tačiau be rotacijos funkcijos, kad fasadinis tinkas nebūtų pažeistas. Pašalinus apnašas ir sienoms nudžiūvus, fasadą reikia dezinfekuoti. Specialus mikrobiocidinis tirpalas Capatox dezinfekuoja fasadą ir sunaikina giliau į tinką įsiskverbusias dumbliagrybių šaknis, kurių nepavyko nuplauti aukšto slėgio vandens srovėmis. Capatox įtrinamas į fasadą šepečiais. Padengti reikia visą sieną, ne tik plotus, kur akivaizdžiai buvo susitelkusios dumbliagrybių kolonijos. Fasadiniai dažai taip pat turi būti atsparūs biologinei taršai. Žaliuojančius fasadus rekomenduojama dengti specialiais fasadiniais dažais Caparol ThermoSan NQG. Pagal nano technologiją pagaminti dažai atstumia purvą ir neleidžia žiedadulkėms prilipti prie fasado. Artimiausias lietus nuplauna nešvarumus, žiedadulkes bei augalų sporas nuo paviršiaus, todėl fasadas ilgai išlieka švarus. Dėl NQG 3 technologijos namo sienos ženkliai greičiau išdžiūsta po lietaus, todėl fasado paviršių veikia mažesnė drėgmės apkrova.“
Be to, Caparol siūlo nanotechnologijų dangas: Caparol ThermoSan NQG suteikia papildomą atsparumą taršai, o nano dangos atstumia žiedadulkes ir purvą. Tokiu būdu fasadas išlieka švaresnis ilgiau ir rečiau reikia giliau valyti.
Išvada: ką rinktis fasado apdailai ir kaip pasiruošti
Vasaros laikotarpiu, kai didesnė tikimybė užklupti intensyvias oro sąlygas ir biologinę taršą, yra protinga skirti dėmesio fasado plovimui, dezinfekavimui ir modernių atsparių dangų taikymui. Termomediena suteikia ilgaamžiškumo ir estetikos balansą, o tinko dangos ir modernios membraninės sistemos užtikrina saugumą nuo drėgmės ir ugnies. Svarbiausia - nuspręsti dėl šiltinimo medžiagos, atsižvelgiant į vietos sąlygas, kainą ir galimą ateities priežiūrą. Jei pasirinktas sprendimas - pilkasis putplastis, būtina užtikrinti tinkamą armavimo ir tinko sluoksnį, kad būtų išvengta šalčio tiltelių ir venutilių tarp fasado elementų.
Rinkinių įvairovė ir praktikos patarimai
- Reguliariai tikrinkite fasado būklę ir laikykitės profilaktinio plovimo grafiko.
- Kreipkitės į specialistus dėl saugios tvirtinimo sistemos ir įsitikinkite, kad pasirinkta medžiaga atitinka priešgaisrinius reikalavimus.
- Apsvarstykite termoizoliacines plokštes kaip vieną sprendimą tiek estetinės išvaizdos, tiek šilumos taupymo tikslais.
- Jei pasirenkate medinį fasadą, laikykitės patikrintų sprendimų (termomediena) ir nesirinkite pigiausio, jei jis nepalaiko ilgaamžiškumo.
tags: #www.sienos #issikisimas #fasade