Granitas yra labiausiai paplitęs pasaulyje vulkaninės kilmės uolienos tipas, kur raštas ir tekstūra gali būti sudaryti iš granulinio tipo, debesinių linijų, tiesių linijų ar maišyto tipo. Granitas labiausiai tikėtina, kad yra baltos, rožinės, ar pilkos spalvos, priklausomai nuo jo mineralogijos. Žodis „granitas“ kilęs iš lotynų kalbos (lot. „Granum“), kur reikšmė lietuviškai verčiant grūdų ar grūdėtas, o pati akmens struktūra turi didelį ar mažesnį grūdingumą. Terminas „granitinis“ tinkamas granitui ir grupei vulkaninės kilmės uolienų su panašiomis tekstūromis bei kilmė.
Šios uolienos daugiausia sudarytos iš mineralinių špatų, kvarco, žėručio ir kitų amfibolinių silikatinių mineralų, kur mineralizacija pasiskirsto tolygiai ir sudaro kelias vienodai vyraujančias spalvas, kuomet matomos tamsios bei šviesios granulės paviršiuje. Granitas yra visada labai masyvus, kietas ir tvirtas, tad nuo senų laikų plačiai naudojamas kaip statybinis akmuo. Granito sudėtis pateikiama diagramoje, o antroje nuotraukoje matomas realus vaizdas, kur kiekvienas akmens mineralas matomas aiškiai kaip atrodo ir kokią dalį akmens sudaro.
Sudėtis, kilmė ir tekstūra
Granitas yra magminė intruzinė uoliena, susidariusi kondensuojantis magmai giliai po paviršiumi. Jį daugiausia sudaro kvarcas arba lauko špatas, o mineralai dažnai pasiskirsto tolygiai, sudarydami matomas granules. Pagrindiniai granito mineralai yra kvarcas, feldšpatas ir muskovitas, o santykis lemia spalvų diapazoną bei tekstūrą. Granito tekstūra gali būti nuo vienalytės iki įvairiasluoksnės, o grūdėtumas gali svyruoti nuo smulkaus iki stambaus (5-10 mm).
Antroje nuotraukoje matoma reali struktūra: išvardyti mineralai užima skirtingas dalis, todėl granitas gali būti balta, pilka, rausva ar net tamsesnė spalva, priklausomai nuo tipo. Granito kietumas (6-7 pagal Moso skalę) ir atsparumas dilimui suteikia galimybes taikyti šią uolieną plačiausiai - nuo grindų iki lauko fasadų. Akmuo yra mažai porėtas, todėl atsparus vandens įsiskverbimui ir dėmėms.
Mineralai ir jų įvairovė
Granito pagrindiniai mineralai - kvarcas, kalio lauko špagatas ir plagioklazė - sudaro didžiąją dalį uolienos. Kvarco kiekis gali būti nuo 20 iki 50% (kartais iki 60%), o kalio feldšpatas dažnai dominuoja prieš plagioklazę. Apskritai granitinė uoliena gali būti apibūdinta kaip terpe, kurioje skirtingi mineralai sudaro įvairaus dydžio kristalų darinius. Tamsieji mineralai dažnai būna biotitas, amfibolis ar piroksenas, o tokie uolienų tipai vadinami biotito granitu, amfiboliu ar pirenu atitinkamai. Balta granito rūšis be tamsių mineralų vadinama balta uola.
Granito magma skverbiasi giliai į žemę ir atgyja kaip plutoninė intruzija, susidaranti kondensavus magmai. Daugelis granito sluoksnių susiformavo Prekambro laikais; seniausi sluoksniai siekia beveik 4 milijardus metų. Granitas yra vienas iš pagrindinių žemyninės plutos komponentų ir dažnai sukuriamas giliame žemės sluoksnyje.
Fizinės savybės ir praktiškumas
Granitas yra labai atsparus dilimui, sienų ir grindų paviršių formavimui tinkamas dėl tvirtos struktūros ir atsparumo temperatūrai, rūgštims bei šarmams. Dėl mažo porėtumo paviršiai lengvai išlieka atsparūs dėmėms, o UV spinduliai nesugadina spalvos - granulės išlieka kuo ilgiau. Tačiau impregnavimas gali būti būtinas impregnuojant granito stalviršius, kadangi prireiks gydymo kas 12-24 mėnesius, kad išlaikytų atsparumą riebalams ir skysčiams.
Nenaudokite agresyvių cheminių valiklių, rūgštinių ar abrazyvinių šveitimo priemonių. Geriausia kasdien valyti šiltu vandeniu, švelniu indų plovikliu ir minkšta mikropluošto šluoste. Jei reikia, akmuo gali būti impregnuojamas specialiomis priemonėmis, kurios padeda išlaikyti paviršiaus grožį ir ilgaamžiškumą.
Išvaizda ir įvairovė
Granito spalvos svyruoja nuo baltos iki juodos, įskaitant raudonas, gelsvas, žalias ir kitas atspalvių variacijas. Dažnai galima sutikti baltos, rožinės ar pilkos spalvos granitą, priklausomai nuo mineralogijos. Tekstūra gali būti vienalytė arba rodyti skirtingas raudonas, žalias ar tamsėjančias gyslas. Grūdėtumas gali svyruoti nuo labai smulkaus iki stambaus; 5-10 mm grūdai laikomi stambiojo grandinės tipo granitui.
Granito įvairovė įvairiose šalyse lemia skirtingą raštą ir tekstūrą. Pavyzdžiui Kinijoje yra daugiau nei 100 natūralaus granito veislių, daugiausia Fujiane, Shandonge, Hubei ir kt. Granito paviršiai gali būti poliruoti, šlifuoti, šratuoti, sendinti, satinuoti ar deginti, leidžiant juos pritaikyti įvairiems dizaino poreikiams.
Panaudojimas ir praktinis taikymas
Granitas plačiai naudojamas statybiniuose darbuose, ypač grindims, palangėms, lauko ir vidaus paviršiams, plokštėms, kolonomoms, paminklams ir antkapiams. Jis tinka tiek vidaus interjerui, tiek išoriniams fasadams, židiniams, laiptams, sienoms ir kt. Granitas taip pat naudojamas kaip skulptūrų ir paminklų kūrimo medžiaga, o dėl savo atsparumo aplinkos sąlygoms - lauko įrenginiuose, kiemuose ir sodo elementuose.
Skirtingos granito struktūros - nuo vienspalvių iki gyslėtųjų ar taškuotų - suteikia galimybę pasirinkti unikalų sprendimą kiekvienam projektui. Granitas išlieka estetiškai patrauklus net po šimtmečių, išlaikydamas savo spalvą ir grožį.
Virtuvės stalviršiai
Kadangi granitas yra natūrali medžiaga, kiekviena plokštė yra unikali. Virtuvės stalviršiai iš granito pasižymi dideliu tvirtumu ir ilgaamžiškumu - jie atsparūs įbrėžimams, dėmėms ir karščiui, todėl puikiai tinka intensyviam naudojimui. Tačiau reikia rūpintis impregnavimu ir vengti sunkių chemikalų bei agresyvių šveitiklių.
Praktiški patarimai renkant granito plokštes
- Rinktis plokštes su tolygiai išsidėsčiusiais mineralais ir akmenų grūdėtaisiais dydžiais, kad pasiektumėte pageidaujamą spalvą ir raštą.
- Atsižvelgti į spalvų kontrastą su interjero dizainu ir aplinka.
- Pasirinkti paviršiaus apdirbimą (poliruotą, šlifuotą ar kitą) atsižvelgiant į naudojimo pobūdį.
- Dėmesingai planuoti impregnavimą ir reguliarią priežiūrą.
tags: #www.granitas #yra #magmines #intruzine