Po sprendimo prie egzaminų įvertinimo pridėti po 10 taškų politikai pirštais rodo vieni į kitus. Socialdemokratai sako taiso konservatorių klaidas. Konservatoriai - teigia nuskriausti gabiausieji. Kol politikai ginčijasi, moksleiviai ir mokytojai metai iš metų susiduria su nežinia: kas šįkart keisis. Ką išties reikėtų keisti? - Kada, jūsų manymu, brandos egzaminai nebebus nacionalinis įvykis? - Jūs visiškai teisi - kasmet yra. Žinot, aš ne prognozuotojas į ateitį. Manau problema yra ta, kol mes nesusiimsim kaip brandi visuomenė. Nes dabar apie ką visos diskusijos, tai ieškom, kas kaltas. Kai tas persimeta į politinį lauką - tai konservatoriai kalti, tai socdemai. O iš tikrųjų turėtume matyti kaip suaugę žmonės, ne kaip vaikai badydami pirštais, kas ką ne taip padarė. O man kaip atrodo ir kai kalbamės su kitais švietimo kolegom, mes kosmetiškai remontuojam. Galvoju, mums visiems reikia pripažinti, kad turime problemą - kompleksinę, kad ji kaip vėžys plintanti į kitas sistemas ir turime kartu, drauge susėdę, surėmę pečiais nediskutuoti, o bent vieną rimtą ilgalaikį sprendimą priimti, kur visos partijos laikytųsi 15 metų.
Kokie pagrindiniai iššūkiai glūdi „į paveikslą“?
Jūs sakot, kad mes nesiimam pagrindų. Kur, jūsų manymu, yra tie pagrindai? Mes girdim apie skirtingas problemas - apie nuolat keičiamas programas, po to seka vadovėlių trūkumas, švietimo ministrai per kadenciją ne kartą pasikeičia. Tai skausminga, serganti sistema, kuriai reikia tvirto žmogaus, kuris nebijotų priimti nepopuliaraus sprendimo ir juos atlaikyti. O liga, sakau, šakojasi: trūksta žmogiškųjų išteklių, čia mes esam ne kažkokie išskirtiniai visame pasaulyje - visur trūksta mokytojų ir tų pačių, kaip mums trūksta. Didelė problema, nežinau, kodėl nepripažįstam ir nesugalvojam diferenciacijos, juk visur matom - didmiesčiai ir regionai. Didmiesčiai perpildyti, neša rezultatais visą šalį, o regionuose turbūt reikia visai kitokio ugdymo. Man kelia klausimų - turim tiek daug ekspertų, tiek daug kompetentingų žmonių, o tų programų paruošti nesugebam, kad derėtų, nebūtų perpildytos. Seniai sakau - Lietuvoje švietime nacionalinė problema visgi yra vertinimas - net kai vertinam mokyklas, vykdami stebėti pamokų. Visur yra pabrėžiama, kad nuo pamokos prasideda vertinimas - ten reikia koreguoti, tai nesistebiu, kad ir nacionaliniu lygiu su vertinimu turim problemų. Nenormalu, kai egzaminuose yra klaidų, nenormalu, kai sistema neveikia.
Premjeras kalbėdamas apie pridėtus taškus sakė, kad kitaip mokiniai būtų turėję vienintelę galimybę - stoti į profesinę mokyklą. O dabar jie nuo to išgelbėti. Jūs - ir dėstytojas. Visuomet sakoma, kad reikia kompleksinio požiūrio į ugdymą, o ne vien kosmetinių pataisų.
Vilnius ir Vytauto Didžiojo gimnazijos profilių apžvalga
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija siūlo mokiniams pasirinkti iš kelių profilių: Bendrojo ugdymo klasę ir Profilio klasę. Mokiniams suteikiama teisė ruoštis pagal Tarptautinio bakalaureato (IB) temas, dalyvaus programoje, kurioje didelis dėmesys skiriamas lietuvių ir anglų kalbų, matematikos, fizikos, istorijos bei menų mokymui. Tarptautinio bakalaureato diplomo programa yra įgyvendinama kaip svarbus pokytis gimnazijos gyvenime, kuris turėtų būti vienas iš svarbiausių švietimo proveržio veiksnių Lietuvoje.
Gimnazija diegia pamokos kokybės kriterijus, diferencijavimą nuo gabių vaikų iki mokinių, turinčių mokymosi sunkumų. Taip pat kuriama profilių sistema, orientuota į karjeros ugdymą ir tiriamąją veiklą, kuri padeda įtraukti mokinius į realų projektų ir olimpinių konkursų pasaulį. Studijoms planuojama papildomi konkursiniai balai už profilių pasirinkimus, o 9-10 klasėse bus integruojamos Tarptautinio bakalaureato temos.
Profiliai ir jų turinys
Mokiniai gali pasirinkti Bendrojo ugdymo klasę arba Profilio klasę. Profilio klasėje išryškinamos kryptys: inžinerijos, biologijos/chemijos, istorijos/geografijos, matematikos/IT, anglų užsienio kalbos kryptys ir kt. Mokinių pažangą rodo informacijos apie 8 klasių dalykus, 8 kl. pirmojo pusmečio rezultatai ir 9-10 klasėse vykdomos nuorodos į profilius, konkursus ir olimpiadas. Taip pat akcentuojami įrodymai apie mokinio veiklą profilio pasirinkimuose - dalyvavimas konkurseose, olimpiadose, projektuose, stovyklose ar neformaliojo švietimo programose.
Gimnazijos vadovas pabrėžia Tarptautinio bakalaureato diplomo programos įgyvendinimą kaip didžiausią pasiekimą. Iki šiol akcentuojama, jog šios programos diegimas suteikia galimybes mokiniams mokytis nemokamai ir siekti platesnio tarptautiškumo. Ji taip pat skatina įtraukti konkrečias tarpdalykinės integracijos iniciatyvas, tokias kaip daugiau savivaldos ir sisteminį diferencijavimą, kad mokinys jaustųsi įtrauktas į švietimo procesą.
Ką apie pokyčius sako mokiniai ir mokytojai
Mokinių nuotaikos po taškų pridėjimo yra įvairios: dalis giria galimybes, kiti abejoja dėl to, ką tai reiškia jų ateities perspektyvoms. Tą patį kartoja ir mokytojai, teigiantys, kad reikia pripažinti kompleksinę problemą ir ieškoti vieningo ilgalaikio sprendimo. Į tai įtraukiamas ir įvaizdis apie profesinį mokslą: gali būti, kad ateityje atsiras didesnis dėmesys profesiniam mokslui ir verslo įgūdžiams, kad išliktų pusiausvyra tarp universiteto ruošimo ir profesinių karjerų poreikių.
R. Komičius, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, išskiria švietimo lyderystės pokyčius: pamokos kokybės kriterijai, rinkodaros kampanijos, diferencijavimas, profilių sistema ir tarptautinis ugdymas. Jo nuomone, švietimo proveržis slypi ne vien lopyme, bet drąsioje visos sistemos kitoje plokštumoje: perėjimas į tarptautinį, gebėjimas sujungti skirtingas sritis ir skatinti mokinius augti kaip asmenybes. Taip pat pabrėžiama DI revoliucija mokykloje: dirbtinis intelektas kaip pagalbinė priemonė mokytojams planuoti pamokas ir kurti vertinimo įrankius.
Pagrindiniai įrankiai ir ateities tikslai
Gimnazija siekia sukurti daugiau integracijos tarp disciplinų, stiprinti kognityvinius ryšius ir parengti mokinius marginalinių iššūkių atvejais. Taip pat įgyvendinami siekiai dėl Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo akreditacijos, papildomo dėmesio lingvistiniams įgūdžiams, matematikai, fizikai, istorijai ir menams bei įtraukti tarptautinių standartų reikalavimus į kasdienį ugdymą.
Kodėl Vytauto Didžiojo gimnazija gali būti Lietuvos švietimo pavyzdys?
Direktoriaus žvilgsniu, gimnazijos iniciatyvos rodo, kad mokykla gali tapti vadovavimo architektu: turint drąsią lyderystę, kuri nėra baimės kupina, bet keičia įprastus procesus, ir gebančią keistis kartu su mokiniais. Projekto sėkmė matoma ne tik pasiekimuose, bet ir mokinių ir bendruomenės nuostatose: ugdymas tampa tarptautiškesnis, įtraukiantis ir kasdienis, o ne privilegija tik išimtinėms grupėms.
Švietimo sektoriaus lyderystei būtina parodyti realias reformas: daugiau tarpdalykinės integracijos, daugiau savivaldos mokyklose, o mokinių ugdymas - prasmingas ir malonus. Tuo pat metu reikia drąsos įvesti ilgalaikius sprendimus, o ne ieškoti kaltininkų. Lietuvos švietimo kelias, regis, priklauso nuo vadovų, mokytojų ir mokinių bendros vizijos bei nuoseklaus įsipareigojimo pokyčiams.
Informuojame, kad nuo 2026 m. vasario 1 d. iki kovo 8 d. vyksta prašymų registracija į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas elektronine sistema. Mokiniams, siekiantiems įstoti į Vytauto Didžiojo gimnaziją, gali tekti pateikti informaciją apie laimėjimus olimpiadose ir konkursuose ar neformaliojo švietimo programų lankymą. Stodami į gimnaziją mokiniai gali pasirinkti iš įvairių profilių ir pateikti dokumentus elektroniniu būdu. Tarptautinio bakalaureato temas bus integruotos į mokymąsi, ir bus vertinamos pagal IB standartus.
Gimnazijos vadovas taip pat pabrėžia, kad vadovo darbas yra atsakingas ir reikalingas norint įgyvendinti pokyčius: tai turi būti ne tik prestižo klausimas, o realus įnašas į mokinių augimą ir bendruomenės gerovę. Mokyklos vizija yra sukurti erdvę, kurioje kiekvienas atranda vietą, kur augimas yra kasdienybė, o ne privilegija.