Lietuvos švietimo sistema susiduria su reikšmingais iššūkiais, kurie kelia susirūpinimą tiek ekspertams, tiek visuomenei. Vienas iš svarbiausių klausimų - kokios krypties turėtų imtis švietimo sistema, siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą.
Švietimo pamatai braška: mokytojų vaidmuo ir lūkesčiai
Vilniaus universiteto profesorė, Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė pabrėžia, kad švietimo pamatai šiuo metu braška. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad mokytojų streikas dažnai supaprastinamas iki atlyginimų klausimo, nors problema yra kur kas gilesnė. „Ne dėl to mokytojai streikuoja“, - teigia profesorė V. Targamadzė. Ji pabrėžia, kad švietimas nėra tik privatus reikalas, ir ragina ugdyti „tarimosi ir susitarimo kultūrą“. Deja, pasak jos, mokytojai yra menkinami, o sprendimai dažnai „nuleidžiami iš viršaus“.
Profesorė V. Targamadzė mano, kad kiekvienas Švietimo ir mokslo ministerijos žingsnis turėtų būti viešas ir diskutuojamas su visais suinteresuotais asmenimis. Ji taip pat atkreipia dėmesį į etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo nesusipratimus. „Mes kalbame ne apie 20 eurų, kurie mokytojams pridėti ar ne. Kalbame apie žmones, kurie jaučiasi visiškai kraštiniais, su kuriais nesikalbama, o tik nuleidžiami sprendimai iš viršaus. Tai vadybos kultūros problema, žmogiškumo mūsų valstybėje stygius“, - įsitikinusi profesorė.
Ugdymo programų atnaujinimas ir ekspertų nuošalinimas
Seimo narys V. Juozapaitis mini atvejį, kai iš pareigų buvo atleistas Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro (UPC) vadovas, taip pat buvo atšaukti ugdymo programų atnaujinimo viešieji pirkimai. „Bet baisiausia, kad tie procesai ir liko šešėlyje. Ekspertai ir garbūs profesoriai lieka nuošalyje“, - apgailestauja parlamentaras. Jo įsitikinimu, kiekvienas ministerijos judesys privalo būti viešas ir diskutuojamas su interesų lauko žmonėmis.
Specialiųjų poreikių vaikų integracija ir mokytojų pasirengimas
Daugiau nei 340 tūkstančių mokytojų ir mokinių, neskaitant tėvų, sudaro švietimo bendruomenę. Kaip vyksta procesai mokyklose, pasakoja mokyklos vadovas, pavyzdžiu imdamas sunkumų turinčių vaikų integraciją į bendrą ugdymą. Nors specialiųjų poreikių vaikai ateina į bendrojo ugdymo mokyklas, jiems trūksta mokytojų padėjėjų ir finansavimo. „Mokytojai dažnai neparengti dirbti su tokiais vaikais, tad reikėtų ir mokytojų rengimo korekcijų“, - akivaizdu. Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius pabrėžia, kad mokyklose inicijuojami pokyčiai nepatremiami finansiškai. „Jeigu integruojame specialiųjų poreikių vaikus, turime skirti jiems žmogų, kuris padėtų, bet šiandien tam mokyklos neturi nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių“, - apgailestauja direktorius.
Vizijos ir nuoseklumo stoka švietimo sistemoje
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė Giedrė Kvieskienė teigiamai vertina pokyčių siekį švietime, nes sistema negali būti statiška. „Tačiau akivaizdu, kad nėra vizijos, nuoseklumo, ir tai patvirtins kiekvienos savivaldybės meras“, - konstatuoja profesorė G. Kvieskienė.
Mokytojų atlyginimai ir kompetencija
„Kalbame apie tai, kad vaikai - mūsų ateitis, svarbiausia, ką mes turime, bet mokytojams, kurie moko mūsų vaikus, skiriame mažai dėmesio“, - pastebi profesorė. Jos asmenine nuomone, mokytojo atlyginimas turėtų priklausyti nuo kompetencijos. „Jeigu mokytojas - kvalifikuotas, jam turėtume mokėti tinkamą atlyginimą, kuris turėtų siekti apie 1500 eurų į rankas. Tai tikrai įmanoma“, - neabejojo profesorė.
Mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui kompetencijų stiprinimas (VDU)
Apibendrinimas ir raginimas susitarti dėl švietimo politikos
„Turiu vilties, kad valstybės žmonės, Seimo nariai, atsakingi už sprendimus švietime, sustos ir susimąstys, kad reikia susitarti dėl švietimo politikos. Nesvarbu, kas kokiai partijai priklauso, turėtume susėsti ir susitarti dėl švietimo politikos. Nes gyvenant nuo rinkimų iki rinkimų menksta žmonių pasitikėjimas valstybe“, - pabrėžia profesorė V. Targamadzė. Ji ragina ieškoti bendrų sprendimų, kurie užtikrintų švietimo sistemos stabilumą ir kokybės augimą.
Vytautas Mockus ir verslo sąsajos
Vytautas Mockus yra įmonės IĮ "Ritvytas" vadovas. Įmonės buveinės registracijos adresas yra Tauragės r. sav., Mažonų sen., Sungailiškių k., Sungailiškių g. 18. Įmonės kodas 301171078, PVM mokėtojo kodas LT100003578613. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra 47.11.00, Nespecializuota mažmeninė prekyba daugiausia maisto produktais, gėrimais ar tabako gaminiais (47.11.00 - EVRK 2.1). Šiuo metu IĮ "Ritvytas", kuriai vadovauja Vytautas Mockus, dirbančių darbuotojų (apdraustųjų) neturi.
