Šiame straipsnyje nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1259-480/2015 Kauno apygardos teisme dėl restruktūrizavimo laikotarpiu UAB „Stagro“ sumokėtų palūkanų pripažinimo neteisėtais ir restitucijos taikymo, taip pat susijusių kreditorių interesų apsaugos aspektų. Tekstas apima pagrindinius teismo sprendimo motyvus, fakto aplinkybes ir įstatyminį kontekstą, susijusį su Įmonių restruktūrizavimo įstatymu (ĮRĮ) bei Lietuvos bankroto reguliavimu.
Kas buvo nagrinėjama ir kuriuos asmenis byloje dalyvavo
Ieškovė - bankrutuojanti UAB „Stagro“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, pateikė ieškinį dėl Swedbank, AB (atsakovei) pripažinimo neteisėtomomis ir restitucijai pagrįstų mokėtų palūkanų. Trečiasis asmuo - V. R. (nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) - dalyvavo byloje kaip suinteresuotas asmuo. Byla nagrinėta atitinkamose teismo instancijose Kauno apygardos teisme 2011-2014 metų restruktūrizavimo laikotarpiu ir vėliau - bankroto proceso pradžioje.
Restruktūrizavimo laikotarpis ir mokėtos palūkanos
Ieškinyje nurodoma, kad restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2011 m. sausio 25 d., o nutartimi iškėlus bylą ji buvo nutraukta 2014 m. birželio 16 d. dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano laikotarpiu yra numatyta palūkanų mokėjimo tvarka, įskaitant 6 procentų fiksuotas palūkanas, ir kad šios palūkanos buvo mokamos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat iš ankstesnio laikotarpio, laikant jas pagal ĮRĮ nuostatas I etapo reikalavimų tenkinimuose.
Palūkanų skaičiavimas ir jų teisėtumas
Teismas konstatavo, kad palūkanos, kurios buvo mokamos restruktūrizavimo laikotarpiu, turėjo būti nustatytos restruktūrizavimo plane ir laikantis ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Bankas ir kreditoriai, įskaitant Swedbank, finansinius reikalavimus dengė pagal sutartis: Kreditavimo sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei Laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 3. Nagrinėjama byla išryškina, kad restruktūrizavimo plane palūkanos ir jų mokėjimo grafikas buvo numatyti, tačiau teismas nustatė, jog bankas neįvykdė proceso metu restruktūrizavimo plano įpareigojimų dėl palūkanų skaičiavimo ir pasibaigus restruktūrizavimo bylai pradėtas bankroto procesas.
Teisinis pagrindas ir įstatyminė bazė
Šioje byloje svarbiausias teisės aktas - Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ). Pagal ĮRĮ 13 straipsnį kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmuoju etapu be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, antruoju - likusieji reikalavimai palūkanomis ir delspiniais. Taip pat ĮRĮ 8 straipsnis apibrėžia palūkanų ir delspinigių skaičiavimo sustabdymą nuo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, išskyrus darbo užmokestį. FUSĮ (finansinio užtikrinimo susitarimai) nuostatos taip pat buvo keliamos į bylą - jos reguliuoja, kada palūkanos apskaičiuojamos ir kaip jos turi būti taikomos esant užtikrinimo sutarčių sąlygoms.
Kreditorių susirinkimų sprendimai ir teisėtumo patikra
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad teismai restruktūrizavimo bylose tikrina kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą procedūrinio pobūdžio požiūriu, ne į jų turinį. Teismai gali nagrinėti nutrūkimus dėl nutarimų teisėtumo tik tada, kai tai yra įstatymuose nurodytas ar akivaizdžiai pažeidžiami pažeidimai (pvz., CK 1.5 str.).
Bylos iškėrimo ir faktinės aplinkybės
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino 3 305 517,14 Lt finansinį reikalavimą, - jis sudarė pagrindinę skolą ir palūkanas, įskaitant delspinigius. 2012 m. vasario 17 d. nutartimi restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas laikotarpiui iki 2015 m. rugpjūčio. 2013 m. sausio 3 d. nutartimi patikslintas restruktūrizavimo planas. 2014 metų liepos-rugsėjo periodo metu restruktūrizavimo bylą Kauno apygardos teismas nutarė nutraukti ir 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Stagro“ bankroto bylą. 2015 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuriame Swedbank laikomas vertinamu kreditoriumi.
Išteisinantys įrodymai ir įmonės finansiniai skaičiavimai
Detalus skolos paskaiavimas parodė, jog restruktūrizavimo laikotarpiu bankas gavo dalį įsiskolinimų ir palūkanų, kai kurie mokėjimai buvo atlikti 2011-2014 m. laikotarpiu. Ieškovė teigė, kad jos mokėtos palūkanos buvo 305 440,71 Lt, tačiau teismas konstatavo, kad šią sumą įrodė tik dalinai ir kad dalis palūkanų buvo skaičiuojama pagal restruktūrizavimo laikotarpio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad AB Šiaulių bankas turi teisę į tam tikrą skolą ir palūkanas, o delspinigių dydis turi būti apskaičiuotas pagal sutartis ir jų nuostatas.
Delspinigių dydžio klausimai
Apeliacinis teismas sprendime išskyrė, kad delspinigių dydžio suma gali būti mažinama nepriklausomai nuo tolesnio restruktūrizavimo plano. Taip pat yra paminėta, kad delspinigių skaičiavimas turėtų būti ribojamas laikotarpiui iki bankroto bylos iškėlimo ir įsiteisėjusio nutarties bankroto bylose. Kreditorės „Hidrona“ argumentai dėl laikinosioms apsaugos priemonėms taikytino laikotarpio neatitikimo buvo svarstomi, kadangi teismas nustatė, jog užstato teisė buvo įteisinta ir laikytasi FUSĮ nuostatų.
Rezultatas ir teisinės išvados
Bylos esmė - ar palūkanos, susidariusios restruktūrizavimo laikotarpiu iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, gali būti laikomos neteisėtomis ir ar tuti restitucijos teisiniu pagrindu grąžinti ieškovės sumokėtą sumą. Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad restruktūrizavimo laikotarpio palūkanos turi būti įtrauktos į restruktūrizavimo plano vykdymo sąlygas bei jų mokėjimą apibrėžti planu. Teismai pabrėžė, kad kreditavimo sutartys gali būti pritaikytos laikantis įstatymų nuostatų ir restruktūrizavimo plane, todėl byloje buvo svarstoma, ar ieškovė gali reikalauti restitucijos už palūkanas, kurios buvo skaičiuojamos laikotarpiu, kai įmonė dar buvo restruktūrizavimo proceso metu.
Duomenų įtraukimai ir išvados praktikai
Ši byla išryškina, kad restruktūrizavimo laikotarpiu palūkanos gali būti numatytos plane ir jų mokėjimas turi būti pritaikytas pagal įstatymų nustatytas eiles. Teismai pabrėžia, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendimų teisėtumas ir jų turinys turi būti nagrinėjamas remiantis procedūriniais ir teisės principais, o ne išimtinai ekonominiais ar komerciniais kriterijais. Taip pat svarbu, kad kreditoriai būtų informuoti ir užtikrinti jų teisėtus interesus, kai vyksta restruktūrizavimo arba bankroto procesas.
| Kredito sutartis | Palūkanos (EUR) | Delspiniai (EUR) | |
|---|---|---|---|
| Kreditavimo sutartis Nr. 1 | 2 544 080,84 | 235 ? | 55 235,52 |
| Kreditavimo sutartis Nr. 2 | 579 002,99 | 70 078,53 | 10 521,33 |
| Kreditavimo sutartis Nr. 3 | 665 289,46 | 65 149,52 | 9 741,28 |
| Iš viso delin | 3 788 373,29 | 370 ? | 75 498,13 |
- Restruktūrizavimo planų patvirtinimo tvarka ir jų įtaka palūkanų mokėjimams.
- Palūkanų skaičiavimo teisinės koreliacijos su ĮRĮ ir FUSĮ nuostatomis.
- Kreditorių susirinkimų sprendimų kontrolė ir jų laikymosi įstatymams principai.