Vokietija bandys atrinkti įsilavinusius pabėgėlius: įtakos Lietuvos integracijai ir ateities perspektyvos

Pastaraisiais metais Europą sukrėtė precedento neturinti pabėgėlių krizė, privertusi Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ieškoti bendrų sprendimų, kaip suvaldyti migrantų srautus ir užtikrinti efektyvią integraciją. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, prisiėmė įsipareigojimus priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių, o tai iškėlė klausimus apie atrankos kriterijus ir integracijos strategijas. Šiame straipsnyje nagrinėjama Vokietijos patirtis ir požiūris į pabėgėlių atranką pagal išsilavinimą, siekiant įvertinti, kokią įtaką tai daro Lietuvos perspektyvai ir galimybėms sėkmingai integruoti atvykėlius.

ES pabėgėlių krizė ir Lietuvos įsipareigojimai

2015 metais, migrantų krizei pasiekus apogėjų Balkanuose, ES valstybės susitarė pasidalinti šią naštą. Lietuva įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius iš Graikijos ir Turkijos. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, Lietuva per mėnesį gali perkelti iki 30 žmonių, todėl šaliai sunku įvykdyti savo įsipareigojimus iki nustatyto termino. Vidaus reikalų ministras teigė, kad Lietuva teikia prioritetą šeimoms, turinčioms išsilavinimą ir kalbančioms rusų arba anglų kalbomis. Nors tai nėra oficialūs atrankos kriterijai, tačiau šalis stengiasi laikytis šių prioritetų, jei Graikija leidžia.

Pabėgėlių atrankos iššūkiai ir perspektyvos

Pabėgėlių atranka yra sudėtingas procesas, susijęs su daugybe iššūkių. Nėra šimtaprocentinės garantijos, kaip atskirti ekonominius migrantus nuo politinių pabėgėlių. Dideli migrantų srautai apsunkina atrankos procesą, o Graikija ir Italija, būdamos ES pasienio valstybėmis, susiduria su sunkumais filtruojant atvykstančius migrantus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad migrantai gali susikurti naują tapatybę jau persikėlę į ES šalį, todėl sudėtinga nustatyti tikrąją jų tapatybę.

Vokietija, viena iš pagrindinių pabėgėlių priėmimo šalių Europoje, susidūrė su dideliais iššūkiais integruojant atvykėlius. Šalis priėmė daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų, o kanclerės Angelos Merkel svetingumas atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Nors Vokietija negaili pinigų pabėgėlių integracijai, baiminamasi, kad didelis atvykėlių skaičius gali perkrauti šalies integravimo sistemą. Vokietijos pavyzdys rodo, kad sėkminga integracija reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir efektyvių programų, skirtų padėti pabėgėliams įsilieti į visuomenę ir darbo rinką.

Kaip Lietuvai gali sektis įsilieti į pabėgėlių integracijos patirtis

Lietuva, palyginti su Vokietija, priima gerokai mažesnį skaičių pabėgėlių. Tačiau net ir nedidelis atvykėlių skaičius kelia iššūkių, susijusių su integracija ir finansiniais ištekliais. Lietuvai skirta ES parama vienam pabėgėliui išlaikyti per metus nepakanka, todėl šalis turi prisidėti ir iš savo biudžeto. Migracijos ekspertas mano, kad reikia persvarstyti šalies integracijos politiką. Taip pat svarbu, kad pabėgėliai gautų objektyvią informaciją apie Lietuvą, kad jie žinotų apie šalies klimatą, kainas ir darbo užmokestį.

Prioritetas - išsilavinusios šeimos. Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, kad Lietuva pirmenybę teikia šeimoms, turinčioms išsilavinimą ir mokančioms rusų arba anglų kalbas. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į vienišus asmenis, kurie taip pat gali kelti mažiau grėsmės visuomenei. Į vienišų asmenų atranką reikėtų įtraukti ir darbdavius, atsižvelgiant į verslo sektoriaus poreikį darbo jėgai. Integracijos iššūkiai ir galimybės: socialinės apsaugos ir darbo ministrė pripažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva dėl lėšų trūkumo ir kliūčių, susijusių su darbo kodeksu. Vis dėlto Lietuva turi galimybių pasinaudoti pabėgėlių potencialu, ypač atsižvelgiant į demografines problemas ir darbo jėgos trūkumą.

Regioniniai skirtumai ir galimos praktinės priemonės

Kai kurie regionai Lietuvoje pasiruošę priimti pabėgėlius. Visaginas ir Akmenės rajonas yra tarp jų. Apsvarstyti klausimai apie priėmimą derinami su vietos bendruomenėmis, verslu ir socialiniais partneriais. Pirmiausia reikia aiškumo ir atvirumo kalbant apie žmones, kuriuos į Lietuvą atneša karai, ir jų teises bei lengvatas. Pabėgėlius saugo tarptautinė teisė - 1951 metų konvencija, o prieglobsčio prašytojai gali būti skirtingai vertinami, kol nacionalinės institucijos priima sprendimą.

Švietimo ir mokymo srityje ES remia integraciją, finansuojant projektus ir veiklas, kuriais siekiama įtraukti migrantus į švietimo ir mokymo sistemas. Erasmus+ programa finansuoja projektus, skirtus migrantų integracijai, tarptautiniam bendradarbiavimui ir jaunimo mainams. Be to, Sporto programa skatina pabėgėlių integraciją per sportą, o Europos solidarumo korpusas siūlo savanorišką veiklą ir projektų kūrimą. Kūrybiškos Europos programa remia projektus, susijusius su socialine įtrauktimi, kultūrų dialogu ir priešpriešos skatinimu.

Paskutinės mintys apie visuomenės požiūrį ir mitų išardymą

Nors Lietuvoje egzistuoja baimės ir klaidingos nuostatos apie pabėgėlius, būtina garsiai kalbėti apie žmones už skaičių - jų istorijas, galimybes ir atsakomybę padėti. Žmonės, kurie bėga dėl karo ar persekiojimo, dažnai turi sunkų pasirinkimą ir rizikuoja savo gyvybe. Palyginti su Lietuva, skirtingose šalyse vykdoma reali integracija rodo kelias į sėkmę: reikia sklandžios, aiškios strategijos, investicijų į švietimą, kalbos mokymą ir bendruomenių įtrauktį. Islandijoje žmonės aktyviai siūlo prieglobstį Sirijos pabėgėliams - galbūt būtų verta pasimokyti iš tokių pavyzdžių ir stiprinti mūsų pačių pasiruošimą bei reagavimą į krizines situacijas.

Galiausiai svarbu sukurti realią, išskirtinai plataus spektro instituciją, kuri suprastų naujas realijas ir koordinuotų visus su migracine politika susijusius procesus. Migracijos ministerija ar panaši struktūra galėtų dirbti kartu su vietos bendruomenėmis, darbdaviais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti sklandų pabėgėlių integracijos procesą ir teisių apsaugą visoms šalies gyventojoms.

Tačiau kyla klausimas, ar Lietuva pasirengusi 158 migrantus priimti ar mokėti solidarumo įnašą didesnį nei 3 milijonus eurų. Vyriausybė sprendimą turi priimti artimiausiu metu, atsižvelgdama į ES Migracijos paktą ir nacionalines galimybes. Priešingai nei ankstesni laikai, šiandien Lietuva turi realiai įvertinti galimybes ir parengti strategiškai tvirtą planą, kuriame akcentuojamas ne tik skaičius, bet ir kokybė - išsilavinusių šeimų integracija ir darbuotojų įgūdžių plėtra.

Užbaigti įvaizdį apie pabėgėlius padeda įprasminti, kad migrantai nėra tik statistika. Migruojantys žmonės su savo istorijomis, gebėjimais ir noru įsilieti į naują kultūrą prisideda prie visuomenės įvairovės ir ekonomikos augimo, o tinkamai parengta įvaikinimo politika gali stiprinti Lietuvą kaip atvirą, atsakingą ir konkurencingą šalį.

tags: #vokieciai #bandys #atsijoti #issilavinusius #pabegelius