Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip dauguma žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai - geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui.
Kokį šiltinimo sluoksnio storį pasirinkti ir ką rodo normatyvai
Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šiluminės energijos kiekis pastatų šildymui, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Tačiau neturi būti didesnis nei reikiamas, turi atitikti higienos normų pastatams bei pastato patalpų paskirties reikalavimus. Įstatymuose yra nustatyti reikalavimai sienų šiluminei varžai, nes didelė dalis šildymui naudojamos energijos prarandama per pastato atitvaras. Remiantis šiais reikalavimais parenkamas šiltinimo sluoksnio storis. Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, bei stogo 0,10 m2K/W, o jau nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, bei stogo 0,09 m2K/W, kad tenkintų Europos Sąjungos šalims keliamus reikalavimus naujų pastatų ir jų dalių statybai.
Tarkim, A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storiu, o jau mineraline vata (λ=0,039) sienas šiltinti reikėtų 42,9 cm storiu.
Kas svarbiau: sandarumas ar šiluminė varža?
Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Šilto oro tankis mažesnis, todėl kildamas „išbėga“ iš patalpų pro nesandarumus, o tuo tarpu šaltas oras užpildo jo paliktą erdvę. Pasiekti kuo geresnį sandarumą, reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėveles, kad nebūtų plyšių sandūrose. Taip pat užsandarinti langus ir durų montavimo siūles, izoliuoti sienų, grindų, įvairių konstrukcijų sandūras, užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadus, aplink rozetes ir jungiklius. Suteikus puikų sandarumą, bus sumažinti šilumos nuostoliai.
Kuo pastato atitvarų šiluminė varža geresnė, tuo ilgiau išsilaiko šiluma. Šiluminės varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) bei šiltinamo sluoksnio storio. Žinoma, svarbu pačios medžiagos sandarumas bei jos pritvirtinimas, šiuo metu viena sandariausių šiltinimo medžiagų yra poliuretano putos, jos puikiai prikimba prie įvairių paviršių. Išvada - negalima išskirti vieno esminio faktoriaus; svarbu tiek namo sandarumas, tiek efektyvus šiltinimo sluoksnis, siekiant šiltų namų ir mažesnių išlaidų šildymui.
Kokios pagrindinės namo vietos turi būti apšiltintos?
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė yra negyvenama ir nešildoma, svarbiausia šiltinti perdangą, esančią virš kambario. Jei palėpė yra šildoma, svarbu apšiltinti stogą. Kai apšiltintas stogas ar perdanga, šiltas oras kaupiasi name ir sukuria slėgį į kitas konstrukcijas bei bando „išeiti“ pro plyšius. Toliau svarbu patikrinti ar name yra oro tarpas, jei yra, patariama jį izoliuoti. Apšiltinus oro tarpą galima atlikti kitus šiltinimo darbus. Jei sienos, langai, durys pakankamai sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų. Sekantis žingsnis - pamatai ir grindys. Norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus. Gan sudėtinga renovuoti grindis ar pamatus, nes tokiu atveju grindis reikėtų išardyti apšiltinimui. Jei grindų danga gerai išsilaikiusi galima šiltinti elastingomis medžiagomis, kaip termoputa, išgręžiant skyles. Pamatų šiltinimui reikėtų atkasti gruntą.
Kokia suteikiama garantija medžiagoms ir darbams?
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 41 straipsnyje yra numatyta statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą, o garantiniai terminai numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, 6.698 straipsnyje: „Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų defektų.“
Aplinkos faktorių įtaka šiltinimo medžiagoms
Įvairios šiltinimo medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl ir aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai. Nors poliuretano putos pasižymi geromis hidroizoliacinėmis savybėmis, tačiau šios savybės didėja, didėjant tankiui, o esant dideliam šalčiui putų išsipūtimas lėtėja, todėl geriausia atlikti šiltinimo darbus iki +10 °C temperatūros. Atliekant šiltinimo darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas, kitaip gali suprastėti sukibimas su paviršiumi. Atmosferos slėgis ar aukšta temperatūra neturi jokio poveikio poliuretano putoms. Žinoma, atliekant darbus iš vidaus, galima šiltinti ir prie žemesnės temperatūros. Nei šaltis, nei karštis neturi jokios įtakos mineralinės vatos savybėms, tačiau reikia vengti lietaus ir sniego. Šiltinant reikia naudoti vėjo izoliaciją (laidžią vandens garams), kad nepatektų oro į mineralinę vatą ir mineralinės vatos sluoksnis išliktų vientisas. Šiltinant ekovata sausu būdu pripučiamas į karkasą, o šlapiu būdu ekovata sumaišyta su vandeniu ar klijais be formaldehidų pūčiama ant vertikalaus paviršiaus.
Rąstinių namų šiluminė varža
Rąstiniam namui galioja tokie patys STR reikalavimai dėl sienų šiluminės varžos, kaip ir paprastam namui. Jeigu siena yra sandari (be plyšių tarp rąstų), 20 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 1,87. Tai neatitinka STR, todėl ją papildomai reikėtų šiltinti. Tačiau vasarnamiams ir namams iki 80 kv.m ploto šie reikalavimai sienos varžai nėra taikomi ir tokius rąstinius namus galima statyti jų nešiltinant.
A++ energinio naudingumo klasė: reikalavimai ir praktika
Nuo 2021 metų įsigaliojo A++ reikalavimai naujai statomiems pastatams. Reikalavimai ženkliai griežtėjo: būtina didinti langų, sienų, stogų šiluminę varžą, dažnai - diegti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. A++ namuose gali būti sudėtinga pasiekti net su šilumos siurbliu ir baterijomis - kartais reikia papildomų sprendimų. Kiekvienas namas yra unikalus, todėl reikia atlikti skaičiavimus, ar konkretiame objekte galima pasiekti A++ klasę.
Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, įskaitant skirtingų namo elementų sudedamąją dalį. Šis skaičiavimas orientuojamas į A klasės namų sienos šiluminę varžą; langų įtraukti į skaičiavimą nereikia. A klasės namo patrauklumas - didesnė šiluminė varža mažesniems energijos nuostoliams.
Kada privaloma energinio naudingumo sertifikatas?
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato statybą arba rekonstrukciją, kai kaina viršija 25 procentus pastato vertės. Parduodant ar nuomojant pastatus, privaloma pateikti sertifikatą arba jo kopiją. Taip pat didesni nei 500 kv. m. patalpų pastatai privalo rodyti sertifikatą ar jo kopiją.
Langų ir durų svarba energetiniam efektyvumui
Langai yra vienas iš pagrindinių energinio efektyvumo veiksnių. Per nesandarius langus gali būti netenkama apie 35-40 proc. pastato šilumos. Svarbus kriterijus - šilumos perdavimo koeficientas Uw. Nuo 2019 m. vasario mėn. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ langų ir durų šilumos perdavimo koeficientams. Pasyviuose namuose langai su dviejų kamerų stiklo paketu ir šilumą atspindinčia danga turi būti iki 0,75 W/m2K. Tačiau realiai statybos praktikoje A++ reikalavimai gali būti dar sudėtingesni, todėl svarbu planuojant statybas įvertinti visus veiksnius ir atlikti išsamų skaičiavimą.
Vertinimas 2026 metais
2026 metais B klasės namai vis dar egzistuoja kaip senesni projektai ar rekonstrukcijos, bet nauji projektai turi atitikti A arba A+ (o dažnai - A++) reikalavimus. B klasės šiluminės varžos rodikliai yra R sienoms ne mažiau kaip 4,16 W/m²K, stogui - 6,25 W/m²K, grindims - 3,25 W/m²K, o langų ir durų - iki 1,3 W/m²K. Sertifikato klasė gali neatspindėti realių sandarumų ar įrenginių efektyvumo; svarbu įvertinti šilumos tiltelių sprendinius ir sandarumą. Ekspertai rekomenduoja investuoti į aukštesnę klasę, nes ji laikui bėgant atsiperka mažesnėmis šildymo sąskaitomis.
Termoviziniai patarimai ir praktiniai įžvalgos
Ekspertas pataria planuoti iš anksto - įtraukti energijos efektyvumo specialistą projekto etape, atlikti termovizijos tyrimą po pirmos žiemos, įvertinti šilumos nuostolius ir išspręsti trūkumus. Svarbu pasirinkti teisingas šiltinimo medžiagas ir technikas, kurios užtikrintų sandarumą be reikalo didinant sienų storį.
Gretutinės dalys: medžiagų įvairovė ir jų pasirinkimas
Šiuo metu rinkoje yra skirtingos šiltinimo medžiagos: poliuretano putos, mineralinė vata, ekovata ir kt. Kiekviena turi savų ypatybių - laidumas orui (kvėpavimas) ir vandens garų laidumas, šilumos laidumo koeficientų skirtumai, atsparumas drėgmei, degumo klasės. Svarbu įvertinti konstrukcijų pobūdį ir name naudojamų medžiagų atitikimą tikslams bei energetiniams reikalavimams. Norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą, būtina suderinti šiltinimą su vėdinimu ir oro sandarumų sprendimais, o ne tik didinti sluoksnio storį.
tags: #visumine #silumine #varza #kokie #normatyvai