Jis 1857 m. kovo 25d. užpatentavo savo garso įrašymo aparatą Fonoautografą. Tai buvo pirmasis aparatas įrašęs žmogaus balsą. Fonoautografu įrašai būdamo įrašomi ant suodžiais padengto stiklo lakštų, arba suodžiais padengto popieriaus, apvynioto aplink medini cilindrą.
Tik 2008m. 1877 m. lapkričio 21d. Tomas Edisonas paskelbė išradęs prietaisą garso įrašymui ir atkūrimui, kurį pavadino fonografu. Fonografas pirmą kartą buvo viešai pademonstruotas 1877m. Prietaisas, užpatentuotas 1878m. vasario 19d., tapo vienu reikšmingiausiu Edisono išradimu, pelnęs jam ilgalaikę šlovę ir komercinę sėkmę.
Fonografas garsą įrašydavo į ant plieninio besisukančio cilindro užmautą aliuminio folijos cilindrą, prie popierinės membranos pritvirtintai adatai kilnojantis aukštyn žemyn ir paliekant ant folijos tam tikras žymes. Įrašytas garsas buvo atkuriamas tokiu pačiu principu. Tačiau plonos aliuminio folijos cilindras buvo visiškai netinkamas daugkartiniam naudojimui.
Tais pačiais metais verslininkas Gardiner G. Hubbard’as paprašė savo posūnio, telefono išradėjo Alexander Graham Bell (1847-1922), patobulinti T. Edisono išradimą. A. Belas, kartu su pusbroliu Chichester Bell (1848-1924) ir Charles Sumner Taineriu (1854-1940) iš Volta laboratorijos sukūrė patobulintą garso įrašymo būdą, išgraviruojant zig‑zag formos griovelį vaškiniame cilindre. Šie išradimai užpatentuoti 1886m.
1887 m. Tomui Edisonui atpirkus teisę į išradimą, buvo įsteigta Edison Phonograph Company, o Voltos laboratorija kartu tobulino garso cilindrą. Patobulintą fonografą Č. S. Teineris ir Č. Belas užpatentavo 1886m. Grafofono pavadinimu. 1888m. Jesse H. Lippincott įkūrė North American Phonograph Company, sujungus konkurentų patentus. Tačiau 1894 m. American Phonograph Company bankrutavo, o 1896 m. T. Edison įsteigė National Phonograph Company, galiausiai tapusią didžiausiu ir ilgiausiai gyvavusiu vardu rinkoje.
Pirmuoju „gudruoliu“ garso įrašymo istorijoj tapo Edward Easton, įkūręs Columbia Phonograph Company. Princeton Tai leido Columbia Phonograph Company ir (vėliau) Columbia Records susiformuoti kaip galingas dalininkas rinkoje kartu su Edison dukra. Emile Berliner (1851-1929) sukurė Gramofoną (gramofoną), kuris atkurdavo garsą per įrašą į plokštelei sukimais. Pirmą kartą Gramofonas viešai buvo pademonstruotas 1888 m. gegužės 16 d. Filadelfijoje.
Pirmieji gramofonai turėjo ruporą, kuris buvo interjero puošmena, o gėlės žiedo formos ruporai pradėti gaminti tik 1905 m. Iki tada naudoti žalvariniai ar nikeliuoti ruporai. 1909-1910 m. išleisti pirmieji gramofonai su paslėptais ruporais. Berlinerio įmonė 1893-1894 m. įregistravo „US Gramophone Company“; 1894 m. išleidus pirmąsias komercines plokšteles, gramofonas pradėtas pardavinėti kaip prietaisas muzikai ir balsui atkurti. 1895 m. įsteigta „National Gramophone Company“, o 1896 m. Eldridge Johnson pradėjo pardavinėti patobulintus gramofonus, mokėdamas licencijos mokestį Berlinerui.
Taip atsirado dvi pagrindinės Amerikos įmonės - Victor Talking Machine Company (Johnson) ir The Gramophone Company (Berlineras), kurios sudarė de facto oligopoliją JAV iki maždaug 1920 m. Tuo metu Europoje veikusios įmonės kovojo su vietinėmis firmomis, o patento teisės buvo nacionalinės. Istorijoje taip pat iškilo „Pathe Freres Phonograph“ (Paryžius), kuri 1905-1907 m. pradėjo platinti Edisono ir Columbia fonografus, o 1905-1906 m. įvedė Pathephone (gramofonų plokšteles, vadinamas „Pathe“ plokštelėmis). 1907 m. prancūzų įmonė patobulino membraną su safyro adatėle, kurią bandė naudoti plokštelių grojimui.
1895 m. Edisonas išrado spyruoklinio variklio garso įrašymo prietaisą. Pirmieji komerciniai garso cilindrai buvo vaško, vadinti Brown Wax cylinders, su 2 minučių įrašu. 1902 m. pristatyti patobulinti Gold Moulded cilindrai, atkuriantys 160 aps./min. greičiu. 1905 m. išpopuliarėjus dvipusėms plokštelėms, cilindrai prarado populiarumą. 1908 m. pristatė Amberol cilindrus (4 min). 1912 m. Blue Amberol cilindrai (12 min).
Amberol, Blue Amberol ir kitų cilindrų laikui bėgant keitė plokštelių populiarumas, o 1906 m. nusistovėjo plokštelių dydžiai: 7, 10 ir 12 colių. 1905 m. buvo pradėta leisti dvipuses plokšteles (pirmiausia Zonophone ir Columbia), 1911 m. - Gramophone prekės ženklas. Grįžtant prie gramofonų plokštelių, „The Gramophone Company“ įsikūrė Didžiojoje Britanijoje (angl. The Gramophone Company), o „Deutsche Grammophon AG“ - Vokietijoje. Pagrindiniai plokštelių gamybos dariniai buvo šelako plokštelės (galutinai dominavo šelako deriniai iki 1950-ųjų).
1900-1901 m. visoje Europoje ir JAV susikūrė dvi didelės vinilinių plokštelių gigantai: Victor Talking Machine Company JAV ir The Gramophone Company Didžiojoje Britanijoje. Europoje patentų teisės tebeegzistavo nacionaliniu lygiu, todėl rinka buvo sudėtingai konkurencinga skirtingose šalyse. 1901 m. Emil Birnter ir kompanija pradėjo „His Master’s Voice“ ženklą Anglijoje; The Gramophone Company leido plokšteles su šiuo ženklu ir pasaulyje vadovavo įrašų sklaidai iki 1931 m. Lyginant su amerikiečiais, Europoje kol kas buvo ribota monopolija; skirtingose šalyse eksistuodavo skirtingi plokštelių leidėjai.
Netrukus įvyko žymūs batų prisirišimai: 1900-1904 m. plokštelių matmenys ir technologijos toliau tobulėjo. 1904 m. rudens laikotarpiu dauguma plokštelių buvo vienpusės; 1904 m. spalio mėn. pasirodė pirmosios dvipusės plokštelės. 1905 m. rugsėjo mėn. dvipusės Zonophone ir Columbia plokštelės pradėtos platinti Rusijoje. 1907 m. „Pathe Freres Phonograph“ pristatė membraną su safyro adatėle, efektyviai ilgesniam naudojimui. 1909-1910 m. pirmieji gramofonai su užslėptais ruporais. 1898-1900 m. The Gramophone Company plokštelių veikla Europoje plėtėsi į Angliją, Prancūziją, Rusiją, Vokietiją ir kt.
Vinilo iškilimas ir pirmosios grandys
Vienas iš kertinių įvykių - 1948 m. Columbia Records pristatė pirmąją LP plokštelę, kuri galėjo talpinti apie 22 minutes vienoje pusėje, žymiai išplečianti garso laiką palyginti su ankstesnėmis šelako plokštelėmis. Vėliau RCA atsakė kuriant ne dūžtančią plokštelę, 175 mm dydžio, grojimą 78 aps./min. dažniu, porą dešimtmečių populiariausiems muzikos automato grotuvams. 1963 m. į rinką įdiegta kasetė, leidžianti nešti muziką su savimi. 1978-1979 m. pasirodė kompaktiniai diskai (CD).
Po Antrojo pasaulinio karo vinilas atgijo kaip „ilgai grojančios“ plokštelės. 1948 m. Columbia pritaikė naują įrašymo technologiją ir padidino įrašų laiką iki apie 30 minučių. RCA pasiūlė tvirtą, neudužtančią plokštelę. Pirmieji LP plokštelės dydžiai buvo 12 colių, jų plokštelių kartais buvo iki 22 minučių per pusę; plokštelių viršeliai tapo meno kūriniais, o daugelis svarbiausių grafikų ir dizainerių įkvėpė žymias iliustracijas.
Britų veiksmai, bei žymūs viršeliai
1966 m. „The Beatles“ įtrauktas į Capitol Records, nupiešė įdomias istorijas apie „butcher cover“ - pirmasis įrašas 1966 m. Kanadoje ir JAV rinkose tapo vienu iš brangiausių ir retų kolekcionierių objektų. Originalus viršelis su šedevrine iliustracija tapo vertingu tiražu; įdomios istorijos apie „first state“ ir „second state“ viršelius aprašyta daugelio kolekcionierių literatūroje.
1960-aisiais kilo žymus Incidentas su Sex Pistols - 1977 m. „God Save the Queen“ pasitraukė iš oficialios rinkos dėl karalienės jubiliejaus konteksto. Singlas tapo pankų himnu, o jo išleidimo istorija perteikė kontraversiškumą. Discspyrėjas EMI išleido šį singlą kaip suvenyrą, o jo vertės istorija tapo prestižine kolekcionierių tema. Ši daina buvo vienas galingiausių roko žanro momentų, įėjo į roko mitus.
Vinilo kultūros renesansas ir šiandienė realybė
Nors skaitmeninės technologijos iš pradžių atėmė vinilą iš šviesos, pastaraisiais dešimtmečiais vinilinių plokštelių pardavimai įgauna naują šviesą. 2000-ųjų pradžioje įvyko atgimimas, o 2020-aisiais vinilas netgi aplenkė CD pardavimus kai kuriose rinkose. Ši vinilo renesanso kulminacija susietina su ilgesniu garso išsaugojimu ir ritualais - plokštelės laikymas, taip pat ir viršelių meno kūriniai, kurie dažnai įkeliami į namų interjerą. Analoginis garsas laikomas šiltesniu, platesniu spektru ir daugiau niuansų išlaiko įrašo pobūdį.
- Vinilas yra analoginis formatas, kuriuo įrašai sukuriami tiksliai, su tam tikromis niuansų niuansais.
- Vinilo grojimas užima ritualą: įsukti adatą, įdėti plokštelę į patefoną, klausytis nuosekliai ir iš tiesų patirti albumą iš pradžios iki pabaigos.
- Vinilinių plokštelių vertė priklauso nuo metų, šalies, pirmo leidimo statuso, viršelio menininkų ir kitų faktorių.
- Kolekcionavimas apima ne tik garsą, bet ir istoriją, pasakojimus ir sentimentą erityse.
Vinilo įrašų technika: nuo griovelių iki garsiakalbių
Procesas prasideda nuo įrašo analoginiu signalu, kuris veda pjovimo stakles su deimantiniu plunksnu, išraižančiu muzika ant laku padengto aliuminio disko. Plokštelės grioveliai ir plokščių dizainas sukuria unikalią garso trajektoriją, o grojimo metu plokštelė sukasi su tiksliai valdomu greičiu. Adatos kontaktas su grioveliais reguliuoja garso informacijos atkūrimą, perduodant jį per kasetines ir magnetinius dėklus į stiprintuvus, garsiakalbius ir pabaigoje į auditorijos ausis.
Kai garso lygis sustiprintas, garsiakalbiai pradeda skleisti garso bangas. Plokštelė su sunkiasvoriu įspūdžiu turi įtakos ir įtrauktims - būdingas spragsėjimas ir nedidelis ūžesys laikomi autentiška ir maloniąją detalę. Įvairios medžiagos, iš kurių gaminamos plokštelės, atlieka skirtingus vaidmenis - nuo šelako iki modernesnių plastikų, o tai lemia garso išsklaidymą ir ilgaamžiškumą. Vinilas gali būti pjaunamas kelių skirtingų metodų, priklausomai nuo media ir norimo ilgio.
Vinilo atkūrimo kokybė priklauso nuo daugelio komponentų: plokštelės padažo, laikymo sąlygų, adatos kokybės ir grojimo sistemos. Lygiai taip pat svarbu ranku dirbančių meistrų patirtis ir aistra - tokių žmogų kaip Dovilis, turinčių rankų darbo stakles ir gilų supratimą apie įrašus, jie kuria unikalų, netradiciškai grojantį vinilo pasaulį. Vinilų įrašų istorija - tai nuolatinis jų permąstymas ir atgimimas, atveriant naujas galimybes įrašyti ir skleisti muziką augančiai auditorijai.
Vinilo kultūros ateitis lietuvoje ir pasaulyje
Vilniuje Phono.shop - vieta, kur susitinka kolekcionieriai ir naujokai. Jie siūlo platų patefonų, plokštelių ir priedų asortimentą, taip pat skatina bendruomenės kūrimą: vinilo mugės, vakarėliai ir specialūs renginiai plokštelių parduotuvėse jungia žmones. Pasak pardavėjų, vinilo klausymas skatina lėtą ir sąmoningą muzikos patirtį, skirtingai nuo skaitmeninio srauto, kuris bėga greitai ir nekreipia dėmesio į albumo koncepciją. Žmonės renkasi vinilą dėl emocijos, žino, jog analoginis garsas suteikia gilų pojūtį, o viršeliai tampa meno kūriniais, apipavidalintais unikaliai.
Vinilo plokštelės yra ir istorinės lobiai: jų kainos laikui bėgant kyla, o kolekcionierių rinka pasižymi įtampa dėl pirmųjų leidimų, specialių viršelių ir retų išrašų. Lietuvoje kainos gali svyruoti nuo kelių iki kelių šimtų litų, tačiau kai kurios istorinės kopijos gali pasiekti dešimtis tūkstančių eurų. Tačiau vinilo kultūra nėra tik brangūs leidiniai: ji apima ir žinias, ir istoriją, ir bendruomeninę patirtį - tai gyvenimo būdas, kuriam būdingas ilgesys praeičiai, autentikos siekis ir meilė muzikai.
Kaip gaminamos vinilo plokštelės (su „Third Man Records“) | WIRED
Įžvalgos iš aktualių istorijų: garsiausios plokštelių istorijos
Bitlų istorija yra gili ir įsigilinusi į kolekcionavimo kultūrą. Pirmoji jų plokštelė įrašyta 1958 m. liepos 14 d. mažoje studijoje, vietoje perskaityti malonumai: du kūriniai - Badžio Holio dainos „That’ll Be The Day“ ir „In Spite Of All The Danger“. Daina buvo įrašyta gyvai, be reikiamų repeticijų. 1981 m. John Lennon pasiūlė plokštelę aukcionui, tačiau staigiai įvyko įvykis: 1980-ųjų gruodžio 8-ąją Johną pasitiko paskutinis koncertas, kuris galiausiai įgavo bereikšmį įvykį. Ta plokštelė vėliau buvo pripažinta viena iš brangiausių kolekcionierių plokštelių, su įvairiomis versijomis, įskaitant net prokuratūros ir policijos ataskaitas, ir ją galima rasti aukcionuose už labai dideles sumas.
Lygiai taip pat išsiskiria „Velvet Underground“ 1966 m. įrašas - acetatas, kuris turi kitokią dainų versiją, ir kuris buvo parduotas už nemažą sumą aukcionuose, nors originali plokštelė buvo retas daiktas. Ypač įdomus yra ir „Space Oddity“ singlas Davido Bowie, 1960-ųjų pabaigoje išleistas su spalvotais viršeliais - tai buvo eksperimentinis tiražas, kilo iš Philips olandų filialo. Ši plokštelė yra retas pavyzdys, kaip skirtingos rinkos gali įtraukti neįprastus ir inovatyvius sprendimus.
Šiandien vinilas yra daugiau nei didelė rinkodaros tendencija: tai kultūrinis proveržis, kurį palaiko tiek entuziastai, tiek profesionalai, o plokštelių kokybė siekia naujų aukštumų. Vinilo fiksuoja žmogaus prisiminimus, prisitaiko prie naujų formata, ir kartu su skaitmenine era sukuria naujas draugystes su garso pasauliu. Vinilas - tai ne tik garso įrašas; tai ritualas, prisiminimai, ir bendruomenė, kuri jungia kartas ir kultūras.
tags: #viniliniu #ploksteliu #istorija