Vinilinė plokštelė - analoginės garso laikmenos ikona, kuriai atgimti padėjo nuosekli kolekcionavimo kultūra, nostalgija ir nauji leidiniai. Straipsnyje pristatoma Lino Adomaičio vinilinė plokštelė kaip dalis platesnės vinilo istorijos, jos kūrimosi proceso užkulisa bei lietuviškos plokštelių tradicijos paveldas.
Lino Adomaičio kelias į vinilinę plokštelę
Linas Adomaitis, kaip pats sako, dabar džiūgauja kaip mažas vaikas. Trečiadienio vakarą Linas Adomaitis pakvietė į jaukų vakarą „Ozo“ knygyne „Vaga“. Čia jis pristatė savo pirmąją kolekcinę vinilinę plokštelę ir surengė koncertą. Su styginių kvartetu, akordeonu ir gitara dainininkas atliko kelias dainas iš albumo „Laiko mašina“, kurio versiją nuo dabar pateikė ir vinile. Ant scenos jam talkino Dagna. Susidomėjusių čia buvo mina. Įsigyti plokštelės susirinko ir žinomi žmonės. Vinilinė plokštelė - sena Lino Adomaičio svajonė.
Per Kalėdas žmona Irmai padovanojo patefoną, kas paskubino jį išleisti ir savąją plokštelę. Pasak Lino, vaikystėje jis dažnai klausė patefono, tačiau atsiradus kompaktiniams diskams, patefonas liko antroje vietoje. Todėl dabar klausydamasis jo jaučia nostalgiją. „Šiandien aš intensyviai klausau vinilinių plokštelių. Renku savo kolekciją - Stevie Wonderio, Jamiroquai, „Red hot chilli peppers“ albumus. Išsitraukiau ir senas plokšteles, kurios man patiko paauglystėje. Užklumpa sentimentai.“
Vinilinė plokštelė muzikanui - prestižas. „Tai analoginė, ilgaamžiškiausia laikmena. Visai neseniai gavau 1972 metų Stevie Wonderio originalią plokštelę, kuri buvo net nepraplėšta. Tai reiškia, kad ji dar nebuvo praėjusi pro jokią skaitmeną, tiesiai iš juostų įrašytas garsas. Gurmanai, kurie vertina garso kokybę, supras“, - šypsosi jis. O patį patefono klausymą jis prilygina savotiškam ritualui: „Vinilo klausymas įpareigoja. Į muzikos klausymą tada žiūri visai kitaip - jo klausai kaip kažkokio reiškinio, ne kaip foninės muzikos. Kas 4-5 dainas turi apkeisti plokštelę. Tai - kaip ritualas.“
Gamybos procesas ir techninis įdirbis
Gamybos procesas atlikėjui užtruko pusę metų. Linas iš pradžių turėjo tris kartus perklausyti testinius vinilus. Taip buvo tikrinama, ar nėra kokių trukdžių, ar viskas kokybiškai įsirašė. Tačiau visos bandomosios plokštelės, pasak jo, buvo tobulos. „Parašiau plokštelę gaminusiems olandams, kad greičiau man siųstų originalus, nes negalėjau sulaukti“, - juokėsi jis. Ir klausydamasis jų, sako, buvo labai laimingas. „Jausmas rankose laikyti savo plokštelę yra fantastiškas. Jau beprotiškai laimingas jaučiausi, kai gavau pirmąsias testines plokšteles iš fabriko, be viršelio... „Pirmą kartą perklausiau visko su malonumu. Aš juk pirmą kartą mačiau savo muziką vinile! Apėmė net toks vaikiškas džiaugsmas.“
Kitas plokšteles jau klausiau kaip garso režisierius - įtempęs ausis, atsižvelgiau į technines detales. O gavęs originalą vakare su Irma pasidarėme skanios kavos ir perklausėme visą albumą iškart. Ir garsas buvo tobulas. Vinilas leidžia atkurti žymiai aukštesnę garso rezoliuciją.
Vinilo limitas ir ateities planai
Norintiems savo kolekciją papildyti ir Lino albumu, reiktų paskubėti - „Laiko mašinos“ vinilinių plokštelių atlikėjas išleido vos 500: „Daugiau netiražuosiu, kad po to jų nebūtų kokiuose blusturgiuose po 2 eurus. O ir būsimus savo albumus Linas žada leisti vinilinėse plokštelėse, kompaktiniuose diskuose jo dainos turbūt jau nebepasirodys.“ „Visi kiti mano albumai išeis vinilo formatu. Dėl kompaktų dar nesu apsisprendęs, ar jų leisiu daugiau. Galbūt. Bet dėl vinilo esu įsitikinęs 100 procentų.“
Skiriama Liudui Šalteniui. Kovo 8-ąją sukanka dvidešimt metų, kai netekome savo gyvenimą džiazo, roko ir estradinės muzikos populiarinimui skyrusio muzikologo Liudo Šaltenio. Pagerbiant populiarios knygos „Mūza su mikrofonu“ bei daugelio straipsnių autorių, vieną iš Birštono džiazo festivalio sumanytojų ir organizatorių, buvusį ansamblio „Nemuno žiburiai“ vadovą, įtraukta į archyvą nauja įžvalga apie lietuviškos vinilo kultūros šaknis.
Lietuviško plokštelių paveldo kelias
Vinilinės plokštelės Lietuvoje atsirado ir plėtojosi įvairiais laikotarpiais. XIX-XX a. pradžioje įrašai buvo sklaidomi per užsienio gamintojų leidybą ir Lietuvoje vykdė skirtingų įrašų skleidimą. Pirmosios lietuviškos plokštelės įrašinėjamos ir leistos Maskvoje, Rygoje, Vilniuje - 9 dešimtmečiuose pasiekė ir Lietuvos studijas, kur kūrė įrašų galios ir techninių sąlygų sąlygas. Lietuvos plokštelių studijos grojo svarbų vaidmenį įrašų sklaidoje, pelnė unikalių garso formų išlaikymo puoselėtojų. Šiame kontekste ypatingas dėmesys tenka Vilniaus plokštelių studijai, kuri buvo įsteigta 1958 m. ir kurioje dirbo Vytautas Bičiūnas bei kiti pastarosios kartos profesionalai. Vien 9-ojo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje plokštelės Lietuvoje patyrė atgimimą - jautėsi noras grįžti prie analoginio garso ir iš naujo atrasti lietuviškąją muziką viniluose.
XXI amžiuje vinilo banga atgijo ir Lietuvoje: į sudėtingą rinką grįžo tiek vintage įrašai, tiek nauji leidiniai. Taip kilo ir knygynų bei specializuotų parduotuvių kaip „Vaga“ su lietuviškų plokštelių kolekcijomis. Nacionalinė vinilinė kultūra įgauna naują gyvybę per vietines iniciatyvas ir tarptautinę lietuviškos muzikos sklaidą.
Tiesioginiai pavyzdžiai iš lietuviškos vinilo scenos
„Melodija“ - sovietinės Maskvos įrašų įmonė, kuri leido daugybę plokštelių Lietuvoje iki 1990-ųjų, ir kuri turėjo įrašų gamyklas Vilniuje ir Rygoje. Vilniaus plokštelių studijoje padaryti įrašai nuo 1964 m. tobulėjo per „Melodijai“ priklausiusį Rygos gamyklos išleidimo procesą. Zinaida Nutautaitė-Indrikonienė, garso režisierė, buvo svarbi figūra, užtikrinusi plokštelių kokybę ir jų išleidimą. Lietuvoje plokštelės leidosi tiek užsienio, tiek vietos leidybos firmų, įrašų įvairovė įskaitė ir liaudies dainas bei džiazo įrašus.
Vinilinė plokštele formuojama lietuviškoji identiteto dalis - nuo ankstyvųjų įrašų iki šių dienų atgimimo. Tarp žymių Lietuvos atlikėjų, kurių darbai dabar leidžiami vinilo formatu, yra Jurgos Šeduikytės, Lino Adomaičio, Andriaus Mamontovo, Marijono Mikutavičiaus ir daugelio kitų kūrėjų darbai. Vinilai lietuvai suteikia galimybę iš naujo atrasti senas dainas ir praplėsti kolekciją namuose.
Kaip pasirinkti ir kur ieškoti senovinių plokštelių
Vinilinės plokštelės kainuoja įvairiai, Lietuvoje vidutiniškai nuo 5 iki 250 litų, priklausomai nuo leidimo, kokybės ir pirmo leidimo statuso. Patyrusių pardavėjų patirtis - klausytis plokštelės gyvybės, valyti pirma, ir leisti klientui patirti garso kokybę. Tiesa, nemažai plokštelių kreipiasi į kolekcionierių norus ir vertybes, todėl kainos gali būti didesnės už įprastas.
Vinilinės plokštelės yra laikomos kaip meno artefaktas, kuris pateikia ne tik garsą, bet ir istoriją. Vinilo klausymas yra ritualas, kurį žmonės kartais mėgsta patirti kartu su kavos ar arbatos puodeliu. Dauguma melomanų ieško pirmojo leidimo plokštelių, kurios dažnai pasiekia aukštas kainas tarptautinėse rinkose.
Vinilo kultūra skatina domėtis istorija, techninėmis detalėmis ir paveldu. Lietuvoje šios tradicijos dabar gyvos per vinilinių plokštelių leidimus ir katalogų papildymą, įskaitant lietuviškų kūrėjų darbus, kuriuos galima rasti ir knygynuose, ir specializuotose parduotuvėse.
Žymūs faktai ir įdomūs pavyzdžiai
- Vinilinių plokštelių saugojimas ir jų atkūrimas - specialios plovimo mašinos naudojimas prieš pardavimą.
- 1950-ųjų laikotarpio įrašų kokybė laikoma aukščiausia, po to sekė komerciniai optimizavimai, kurie paveikė garso kokybę.
- Lietuvoje plokštelių studijų istorija ir įrašų kokybė skaido tarptautinę sklaidą bei išlaiko lietuvišką identitetą.
Vinilis turi savo vietą šiuolaikinėje muzikos industrijoje: jis atgaivina sentimentą, skatina kokybiško garso entuziazmą ir skatina naują leidybos kultūrą Lietuvoje bei pasaulyje.
tags: #viniline #plokstele #vandenynai