Perdanga pradėta dėti gegužės 31 d. Pradžioje susikelti balkius turėjom pagalbininku, o vėliau dirbom su uošviu kelis savaitgalius. Darbų palengvinimui uošvis atvežė vežimėlį, balkiai sunkūs ir dideli, todėl susikrovus po keleta buvo tikrai lenva transportuoti. Balkiai buvo dedami kas ~ 54 cm, kad vėliau galima būtų įstatyti 56.5 cm vata. Balkų gale izoliavimui naudojom pergamina, ir viską apmurijau blokeliais. Monolitinio ziedo atsisakėm, tikiuosi laikas neparodys, jog tai buvo blogas sprendimas.
Sveiki, Norėjau pasitarti, planuoju pradėti statytis namą. Pradėjau domėtis ieškoti informacijos. Tačiau labai sunkiai sekasi pasispręsti vieno ar dviejų aukštų būtų geriau statyti. Kuris variantas pigesnis ir greitesnis? Žiūrineju projektus internete [url]
Vieno aukšto namas yra patogesnis naudoti, nes nėra laiptų! Tačiau erdvių atskyrimas man asmeniškai labiau patinka, kai yra du aukštai. Kitas dalykas, vieno aukšto namo stogą padaryti gražiai yra itin sudėtinga. Ir ne, vienšlaitis stogas labai labai retai kada gražiai padaromas. Bet jei estetika nėra svarbi (kam tada namą statyti...), tada galima nekreipti dėmesio. Bet viską reikėtų pradėti nuo analizės: koks yra sklypas, kokie jam apribojimai, (ploto užstatymo, orientacija pasaulio kryptimis), aplinka (medžiai, kiti pastatai, komunikacijos) ir tada žiūrėti ar vieno aukšto iš vis yra sprendimas. Tačiau kokiu atveju, kainos atžvilgiu vargu ar bus reikšmingas skirtumas, kuris statybų metu darytų didelę įtaką. P.S. jei namas senatvei - tada vieno aukšto. Jei dar iki senatvės toli, tai spėsit ir namą pakeisti.
2 aukštų namo kainą daug lemia perdanga, kuri turi būti pakankamai tvirta (1 aukšto name perdangos vaidmenį neretai atlieka tas pats stogas arba ji grynai simbolinė). Iš kitos pusės - vieno aukšto namo grindims reikalingas storas šiltinimo sluoksnis, todėl kai kur kompensuojama kitaip. Dėl 20 kv.m laiptinės - teiginiai yra gana platus. Laiptinė kaip atskira patalpa tikrai nėra būtina. Priešingai - laiptai puošia interjerą ir nereikia jų slėpti. Bendroj namo sąmatos kainoj laiptai tikrai nebus viršutinėj eilutėj. Tačiau prieš statydami 2 aukštų namą, pasitarkit su laiptų specialistais - architektai, kaip nebūtų gaila, apie laiptus galvoja mažai ir jiems palieka per mažai vietos. Bent jau dauguma architektų. Betoniniai laiptai TIKRAI nebus pigiausi, aišku, jei padaryti kokybiškai ir su pilna apdaila. Tačiau betoniniai (galbūt geriau sakyti - su betonine laikančia konstrukcija) laiptai bus stabilesni, juos galima naudoti ir statybų betu (plytelių klijėjai jums padėkos) ir, pritrūkus finansų, apdailą (medis ar kt.) galima daryti vėliau (nors ir nepatartina).
Dar dviaukščio namo pliusas (iš finansinės pusės) - išnaudojamos pastogės. Sienas žemiausioj vietoj padarius ~1,2-1,5 m aukščio, sudėjus stoglangius, gauname jaukias patalpas su pakankamai nedidelėm papildomom investicijom (pusė sienos aukščio), stogo juk vis tiek reikia. Ir kaip teisingai pastebėjo kolega - dviejų aukštų name tikrai geriau atskiriamos poilsio ir gyvenamoji erdvės. Tačiau vieno aukšto pliusas - paprastesnis statinys, todėl kartais logiškas kompromisas. Kita niuansa - vieno aukšto name gali kilti kaminų problemų trauka, todėl reiktų atidžiai planuoti kaminą.
Vieno aukšto namui gali būti žymiai pigiau, bet būtina nepamiršti stogo dydžio, perdangos įrengimo bei išorinių sienų plotų. 20 kv.m. laiptinės perdanga užima vietos, ją galima padaryti kaip dalį interjero ir netgi naudoti kaip dizaino elementą. Perdanga - tai horizontali namo konstrukcija, atitverianti du aukštus, išskiria kambarius, o jos skaičiavimai labai priklauso nuo apkrovų ir fondo. Groundwork: pamatai, grindų skydas, OSB plokštės (dažnai 22 mm), izoliacijos storis (min. 100 mm), loteliai 45×45 mm, gipso kartonas arba vidaus dailylentės, šiuolaikiniai sprendiniai sėkmingai mažina girgždėjimą.
Perdangos konstrukcijos tipai ir jų ypatybės
Perdanga - horizontali konstrukcija, atitverianti du aukštus, dažnai siūloma kaip pagrindinė namo dalis. Pagrindinės perdangos dalys: grindų danga ant OSB plokštės, karkasas iš C24 stiprumo medienos sijos, 45×220-45×240 skerspjūvio sijos, 50 mm betono sluoksnis šildomoms grindims (jei taikoma), garso izoliacija, vatos sluoksnis 100 mm ar daugiau, (tarpai tarp sijų iki 600 mm). Tarpų užpildymas - svarbus, kad išvengti vibracijų ir girgždėjimo. Nokautiniai sprendimai laikančiajai sričiai - plieniniai profilai, tarpukontaktiniai klojimai, klijai, specialios sraigtinės vinys vietoje vinies, siekiant išvengti girgždėjimo. Perdanga turi atlaikyti lenkimo poveikį nuo apkrovų, gyventojų ir baldų. Tarpaukštinė perdanga dažnai medinė karkaso konstrukcija, o viršutinė perdanga - lubos, formuojamos stogo santvarų sijomis. Lietuvos praktikose dažnai naudojamos lentos, OSB plokštės, gipso kartonas, izoliacija turi būti integruota siekiant komforto garso ir šilumos atžvilgiu. Tarp sijų atstumas neturi viršyti 600 mm, o plieninės konstrukcijos - perdirbamos ir šalintų išteklių naudojimas yra svarbus akcentas.
- Rėminė karkaso perdanga: medinis karkasas, skaičiuojamas pagal apkrovas; naudoja plokštes ir tarpinius taškus laidams išvesti.
- Rūsio perdanga: gali būti betono arba medinė, skiria rūsį nuo viršutinio aukšto.
- Tarpaukštinės perdangos: dažnai iš medžio karkaso su OSB plokšte; užpildai - vata, kliūčių tarpai - loteliai.
- Viršutinio aukšto perdanga/pastogė: dažnai su stogo santvarų sijomis, užtikrinančiomis šilumos ir garso izoliaciją.
Medžiagos ir įrankiai, reikalingi perdangai įrengti
- OSB plokštė - 22 mm, impetuota, 600 mm tarpai; užtikrina tvirtumą ir lubų girgždėjimo mažinimą.
- Gipskartonis arba vidaus dailylentės - lubų apdaila; montuojama ant tarpinių tašelių (lotelių).
- Medinės sijos - C24 klasės, skerspjūviai 45×220 mm ar 45×240 mm; ilgiai pritaikomi pagal projekto poreikius.
- Izoliacija - minimaliai 100 mm storio, garso izoliacijai dažnai naudojama papildoma „plaukiojanti“ plokštė ar dviejų sluoksnių sistemų sprendimai.
- Klojimo papildomi elementai - klijai perdangai, vinys keičiančios įprastą vinį į sraigtinį bei specialūs laikikliai.
Gariniai ir akustiniai patarimai perdangai
Norint išvengti girgždėjimo, rekomenduojama naudoti plieninius arba medinius tvirtinimus vietoje vinų, o tarp sijų laikyti 600 mm ar mažesnį atstumą. Norint sumažinti vibračijas, būtina užtikrinti teisingą plokštumo išlyginimą ir naudoti klijus bei laikiklius. Akustinės perdangos gali būti papildomai sustiprintos su dviejų sluoksnių gipso kartono sistema arba papildoma garso izoliacija tarp grindų sluoksnių.
Praktiniai patarimai statant vieno aukšto namą
Prieš renkantis vieno arba dviejų aukštų sprendimą, atlikite sklypo analizę: sklypo dydis, kryptys, aplinka, medžiai, kiti pastatai, komunikacijos. Vieno aukšto namas gali būti ekonomiškesnis, bet reikia įvertinti pamato plotą ir stogo dydį. Taip pat svarbu įvertinti galimybes įrengti laiptus kaip dizaino dalį arba naudoti žemą laiptinę, jeigu laikotės 20 kv.m ribos. Tačiau laikykite mintyse, kad vieno aukšto stogo dizainas gali būti sudėtingesnis nei dviejų aukštų, todėl derinkite estetiką su funkcionalumu. Jei nusprendėte dėl mansardos - įvertinkite papildomas išlaidas ir pertvarų struktūras.
Perdanga dažnai tampa didžiausiu iššūkiu: išlaidos, atsakomybės, laikytojai, stogo konstrukcija ir architektų sprendimai turi būti subalansuoti. Į projektą įtraukti laiptų specialistai ar architektai padės užtikrinti efektyvų erdvės išnaudojimą ir tinkamą laiptų įrengimą. Dėmesys skiriamas ne tik kainai, bet ir funkcionalumui, ilgaamžiškumui bei patogumui kasdieniam naudojimui.
Mažųjų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos; maksimalūs perdangų sijų ilgiai priklauso nuo naudojamos medienos savybių ir apkrovų. Sienos ir perdangos derinimas turi užtikrinti tvirtumą bei šilumos ir garso izoliaciją. Patirtis rodo, kad šiuolaikiniai metodai efektyviau mažina girgždėjimą nei senos technologijos, todėl verta investuoti į modernias medžiagas ir sprendimus.
Jei įmanoma, naudokite išskiriant lubas, kad sumažintumėte vibracijas ir pagerintumėte garso izoliaciją. Pritvirtinimas su klijais, o ne su vinimis, ir sumažintas tarpas tarp sijų padeda išvengti girgždėjimo. Tarpas tarp sijų neturėtų viršyti 600 mm, o perdagos ilgių skaičiavimai turi būti atlikti pagal projektą ir apkrovų reikalavimus.