Vienas iš būdų apšiltinti būstą iš vidaus - naudoti polistireninį putplastį kitaip vadinamą putų polistirolą. Vidaus sienų apšiltinimą patogu atlikti, galima naudoti moderniausias technologijas, išsaugoma išorinė pastato apdaila. Polistireninio putplasčio plokštes patariama pirkti tiesiai iš gamintojo. Jums taip pat reikės klijų plokštėms priklijuoti, tvirtinimo elementų, armavimo tinklelio. Prieš klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, nuo sienų reikia kruopščiai nuvalyti visus nešvarumus, nuimti atšokusį tinką, išmontuoti elektrinius jungiklius. Sieną galima ir nuplauti, nes plokštės lips tik prie švarios sienos. Nereikia pamiršti ir garų izoliacijos. Tokią funkciją puikiai atlieka plėvelė ar folija.
Polistireninis putplastis ir klijavimas
Kai visu tuo jau pasirūpinta, galima klijuoti plokštes. Ant plokštės užpilama armavimo klijų, jie išlyginami ir plokštę galima klijuoti prie sienos. Klijams išdžiuvus, reikia pritvirtinti specialiais tvirtinimo elementais, pradėti nuo kraštų ir galiausiai sutvirtinti plokštės centrinę dalį. Vėliau nuo krašto dedamas armavimo tinklelis.
Vidaus sienų šiltinimas mineraline vata
Vidaus sienų mineralinės vatos plokštės turi priglusti prie vidinio šiltinamo paviršiaus, šios plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad nesutaptų dviejų mineralinės vatos izoliacijos sluoksnių siūlės arba nesusidarytų keturių kampų sandūros, jos turi pilnai užpildyti sienos karkasą, o tarp pačių plokščių neturi likti plyšių. Vėdinamų atitvarų plokštės iš mineralinės akmens vatos, naudojamos apsaugai nuo vėjo, turi perdengti visas universalių plokščių siūles ir glaudžiai prie jų priglusti. Projektuojant gyvenamųjų namų ar pastatų atitvaras ir parenkant mineralinės vatos storį, būtina laikytis STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų.
Xtratherm SAFE-R plokštės su gipskartonio apdaila
Koncentruotas technologinis sprendimas - moderni, ypatingai mazu šilumos laidumu pasižyminčios sienų šiltinimo, sujungtos su gipskartonio apdaila, sistema. Vienu šūviu nušaunami du zuikiai: gaunate ir šiltas, ir lygias sienas. Gaminys „Xtratherm SAFE-R plius Gipsas“ - tai 12,5 mm storio gipskartonio plokštė, iš vienos pusės apšiltinta fenolio dervų putų (PF) sluoksniu, kurio šilumos laidumo koeficientiento λ reikšmė itin maža - iki 0,021 W/(m·K) (net iki 0,020 W/(m·K) 100 mm storio plokštėms. PF sluoksnis gali būti 25-100 mm storio, pagal poreikį.
Gipskartoniu sustiprintos PF plokštės iš karto atlieka du tikslus: termoizoliacijos ir apdailos funkcijas. Tai reiškia, kad šios šiltinimo medžiagos nereikia niekuo papildomai uždengti. Senesnės statybos sienų kreivumo lygis įtakoja šiltinimo technologijos pasirinkimą. SAFE-R plokštės gali būti montuojamos ant karkaso arba klijuojamos prie pagrindo klijais, priklausomai nuo paviršiaus nelygumo.
Lygioms sienoms arba toms, kurių paviršiaus nukrypimo laipsnis mažesnis, gali būti naudojamas klijavimo metodas. Visi šiltinamos sienos paviršiai turi būti sausai švarūs ir be įtrūkimų, o šiltinimo plokštės turi būti tvirtinamos taip, kad viršūnės ir siūlės būtų tinkamai susiuvotos su varžų tvirtinimu.
Rinkimosi sprendimai ir praktiniai aspektai
Svarbu suprasti, kad šiltinant iš vidaus būtina laikytis techninių reikalavimų ir tinkamai išspręsti garų izoliaciją. Garų izoliaciją atlieka plėvelė ar folija, tačiau ją reikia įrengti atitinkamai, ypatingai kai įterpiamas šiltinimo sluoksnis. Ant plokštės užpilama armavimo klijų sluoksnis, po to uždedamas tinklelis. Prieš pradedant darbus, būtina įvertinti patalpų mikroklimato sąlygas, o griežtai laikytis iš anksto suplanuotos darbų sekos, kad nesusidarytų kondensatas.
Didžiausia iššūkis - kelių sluoksnių šiltinimo iš vidaus poveikis drėgmei ir sienos elastingumui. Priklausomai nuo šilumos poreikio ir murų paviršiaus kokybės, gali būti taikomi skirtingi sprendimai: klijavimas arba karkaso montavimas su PF plokštėmis. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad apšiltinus iš vidaus, patalpų oras gali būti šiltesnis 3-4 laipsniais, tačiau šilumos ekonomija priklauso nuo pagrindo izoliacinių savybių ir storio.
Projektavimo ir šaltojo klimato aspektai
Lietuvoje, kaip ir šiaurės šalyse, šis apšiltinimo metodas dažnai taikomas. Tačiau svarbu žinoti, kad senųjų namų sienos gali būti silpnos šilumos izoliacijos prasme, o plonesnis šiltinimo sluoksnis gali būti mažiau rizikingas negu per ilgesnį laiką įkvėpti didesnių kondensato problemų. Vilniaus Technikos universiteto tyrimai parodė, kad išorinių sienų šiluminė varža turėtų būti apie 1,2 m²·K/W, o šiltinant iš vidaus, rekomenduojamas plokštės storis gali būti apie 4 cm, tačiau pridėjus garų izoliaciją galima plėsti sprendimų spektrą.
Svarbu suprasti, kad kartais iš vidaus apšildyti galima tik tuo atveju, kai išorinių sienų apšiltinimas nėra galimas arba būtina sumažinti šilumos nuostolius bei atitikti higienos normas. Tačiau svarbiausia - renovacijos sprendimai turi būti priimami atsakingai, kad vienas žmogus nekiltų įtaka kitiems gyventojams, nes netinkamai įrengtas vidaus šiltinimas gali pakenkti laikomajai konstrukcijai ir sukelti didelių problemų ateityje.
Skaitmeniniai pavyzdžiai iliustruoja, kaip rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sluoksnių storio ir medžiagų. Pavyzdžiai iliustruoja, kad kondensatas gali susiformuoti, kai vandens garų išgarinimas nėra pakankamas, ir todėl būtina suplanuoti ventiliacinius kanalus bei papildomą ištraukiamą ventiliaciją vonioje ar virtuvėje.
Darbo eiga: žingsniai nuo paruošimo iki užbaigimo
Darbo eiga prasideda kruopščiu sienos paruošimu: švaros užtikrinimu, tinko atnaujinimu, elektrinių jungiklių išmontavimu ir pan. Sieną būtina nuplauti, kad plokštės lips tik prie švarios konstrukcijos. Toliau seka garų izoliacijos įrengimas. Po to klijuojamos plokštės, ant jų pilamas armavimo klijų sluoksnis ir uždedamas tinklelis. Pradėti klijavimo darbus reikėtų nuo kampų, o siūlės turi būti vertikalios, kad būtų išvengta šilumos tiltelių.
Svarbu vengti įtrūkimų, todėl plokščių paviršius turi būti gerai prispaustas prie sienos. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama įterpti medinių tašų ar metalinių profilių, kurie gali sukelti šilumos tiltelius. Po šiltinimo plokštėmis būtina uždėti papildomą apsaugą arba pagrindą, kuris užtikrintų tyrinėjimų atlikimą ir tolesnį apdailant.
Trūkumai ir rizikos: motivo įspėjimai
Jei apšiltinimo iš vidaus metu nebus tinkamai laikomasi technologijos, kyla rizika pasikeisti kambario mikroklimatu, atsirasti pelėsiai ar kondensatas, o laikančiosios konstrukcijos gali būti pažeistos. Dėl šios priežasties reikia sistemingai peržiūrėti pastato ventiliacinius kanalus ir reguliariai vėdinti patalpas. Konkrečiai, vonioje ir virtuvėje gali būti reikalinga papildoma ištraukiamoji ventiliacija.
Taip pat svarbu - neperdidinti izoliacijos sluoksnio. Ypač gilus šiltinimo sluoksnis gali pabloginti išorinės konstrukcijos elastingumą ir sukelti kondensaciją per sienos sandūras. Todėl optimalus sprendimas dažnai yra 4 cm storio šiltinimas su tinkamu garų izoliacijos užtikrinimu.
Naudojami standartai ir taisyklės
Projektuojant gyvenamųjų namų ar pastatų atitvaras ir parenkant mineralinės vatos storį, būtina laikytis STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų. Tokie reikalavimai užtikrina, kad vidaus šiltinimas nesukels neigiamos įtakos laikančiajai konstrukcijai bei išlaikys sveiką vidinę mikroklimatą.
Istorija, aktualumas ir praktiniai faktai
Senųjų sovietmečio daugiabučių namų gyventojai pasirinkdavo vidaus šiltinimą, kai išorinis fasadas buvo sunkiai renovuojamas. Daugiabučiai namai, statyti iki 1993 metų, kartais turi labai žemą šiluminę varžą, tad apšiltinimas iš vidaus gali būti vienintelė galimybė sumažinti šilumos nuostolius. Tačiau tokie pastatai reikalauja ypatingo dėmesio, nes neteisingas vidaus šiltinimas gali sukelti kondensaciją ir pelėsį, o tai gali pakenkti sienų konstrukcijai.
Lietuvoje šis metodas vis dar populiarus, ypač tarp individualių namų savininkų ir bendruomenių sodų gyventojų, norinčių pagerinti gyvenimo sąlygas bei sumažinti šildymo sąskaitas. Tačiau reikia atsiminti, kad didesnis šilumos izoliacijos sluoksnis ne visada būtinas, o tinkamas sprendimas priklauso nuo konkrečios sienos konstrukcijos ir oro sąlygų.
Šaltinis: tyrimai apie kapiliariai aktyvias medžiagas ir vandens garų judėjimą už šiltinimo sluoksnio - svarbus aspektas, kalbant apie kondensato valdymą ir sienų ilgaamžiškumą.
Naudingos santraukos rekomendacijos
1) Pasirinkite saugų plotį plokščių sluoksniui, atsižvelgiant į sienos tipą ir klimatą. 2) Užtikrinkite tinkamą garų izoliaciją, kad išvengtumėte kondensato. 3) Iš anksto suplanuokite ventiliaciją, ypač vonios ir virtuvės patalpose. 4) laikykitės STR standartų ir atlikite darbus etapais, kad išvengtumėte netikėtų problemų.
Izoliacijos montavimo vadovas: FOAMULAR® XPS izoliacija išorinių sienų ertmėms
tags: #vidaus #siltinimas #su #apdaila