Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas yra natūralus vėdinimas, kai oras dėl temperatūrų ir slėgio skirtumo pats skverbiasi į patalpas ir pats iš jų pasišalina. Natūraliai ventiliacijai būtini vėdinimo kanalai ir angos grynam orui įtekėti. Įstačius sandarius langus ir duris, sumažėja galimybių šviežiam orui patekti į patalpas, o dalį dienos laikyti pravirus langus neracionalu, nes prarandama šiluma ir traukia skersvėjai. Šią problemą galima spręsti įrengiant reguliuojamo skerspjūvio vėdinimo angas, naudojant srovelinius ventiliatorius ar kitokias ventiliacijos sistemas. Bet šviežias oras vis tiek nepateks į namus, jei neturės pro kur pasišalinti. Traukai būtini ventiliacijos kanalai (kaminai), kurių skersmuo priklauso nuo vėdinamos patalpos dydžio, kamino aukščio ir kitų parametrų. Teisinga natūralaus vėdinimo schema būtų tokia: lauko oras pirmiausia patenka į miegamuosius, po to į gyvenamąjį kambarį, prieškambarius ar koridorius ir per virtuvę arba sanitarinius mazgus pasišalina išsinešdamas anglies dvideginį bei drėgmę. Tas pats oras iš pradžių vėdina mažiau užterštas patalpas, vėliau - labiau užterštas.
Natūralios traukos ventiliacija dažnai yra pagrindinė didelių šilumos energijos sąnaudų priežastis. Vietoje to, kad šildytumėme savo būstą ar darbo patalpas, mes šildome lauko orą ir kaimynines apylinkes. Rekuperacijos įrengimas efektyviausiai vėdina ir tuo pačiu taupo šilumos energiją mechaninė ventiliacija, o tiksliau - mechaninio oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia - nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam rekuperacinės sistemos funkcionavimui būtina, kad oro srautus būtų galima reguliuoti, priklausomai nuo poreikių. Taigi naujai statomiems arba renovuojamiems pastatams parengiami vėdinimo sistemos projektai, skaičiuojami oro srautai.
Techniniai reikalavimai klojant vamzdžius po žeme
Electrinių kabelių tranšėjos dažnai įrengiamos kartu su vėdinimo mazgais tam, kad užtikrintų nepertraukiamą energijos tiekimą. Tranšėjos kasimas elektros kabeliams turi atitikti LR STR normatyvus, o jų gylis dažnai svyruoja priklausomai nuo kabelių tipo ir naudojimo paskirties. Paprastai kabelių tranšėjos gylis yra 70-120 cm, tačiau gali skirtis. Tranšėja turi būti tiesi, su minimaliais posūkiais. Pagrindo paruošimas - įrenkamas 10-15 cm storio smėlio arba žvyro sluoksnis. Jei klojami keliai kabeliai, tarp jų laikomas minimalus 10 cm atstumas. Kabelio apsauga užtikrinama užberiama 10-15 cm storio smėlio ar žvyro sluoksniu. Virš apsauginio sluoksnio klojamas įspėjamasis juostos sluoksnis, nurodantis kabelio vietą, dažnai 30 cm aukščiau kabelio. Tranšėjos užpylimas atliekamas dirvožemiu ar kita tinkama biria medžiaga. Svarbu, kad dirvožemyje nėra aštrių akmenų ar kitų objektų, galinčių pažeisti kabelį.
Vėdinimo vamzdžiai po žeme neturi būti per daug arti vienas kito. Rekomenduojama laikytis minimaliausio atstumo tarp kabelių ir vėdinimo kanalų, kad būtų išvengta traukos ir vibracijų perdavimo. Tuo pačiu užtikrinama, kad vamzdynai būtų atsparūs mechaniniams pažeidimams ir prisitaikytų prie žemės skaidymo bei požeminio drėgmės režimo.
Strateginės rekomendacijos ir įrangos pasirinkimas
Rekuperacijos sistemų kaina nėra tokia didelė, kad rizikuotume savo sveikata. Pilnaverčio vėdinimo trūkumas gali būti alergijų, astmos, pelėsių atsiradimo priežastimi. Kasdien suvalgome ir išgeriame apie 4 kg maisto ir vandens bei įkvepiame apie 25 000 litrų (15 kg) oro. 90 proc. šio oro sudaro patalpų oras. Tačiau dažnai maisto ir vandens kokybei keliame daug didesnius reikalavimus nei oro kokybei. Svarbu orientuotis į kokybiško oro tiekimą vėdinimo sistemų kontekste, ypač žiemą, kai sandariai uždaromi langai riboja šviežio oro patekimą.
Nauji statiniai dažnai būna itin sandarūs, todėl reikia užtikrinti reikiamą oro apykaitą ir drėgmės kontrolę. Rekuperatoriai atlieka šilumos atgavimą tiek į patalpas šviežiame ore, tiek padeda išvalyti ir filtruoti tiekiamą orą. Platus vėdinimo įrangos pasirinkimas siūlo rotacinius ir plokštelinius šilumokaičius, o jų efektyvumas, natūraliai, priklauso nuo lauko temperatūros. Rotaciniai šilumokaitiai dažnai išlaiko didesnį drėgmės balansą, kai tuo tarpu plokšteliniai gali pasižymėti didesniu šilumos grąžos procentu esant šaltam orui, bet reikalauja papildomo apsauginio užšalimo įrangos.
Rinkoje dominuoja Systemair įranga, kurią atstovauja įmonės filialai Lietuvoje. Systemair SAVE rekuperatoriai yra vieni populiariausių Europoje, pasižymi kompaktiškumu, tyliu veikimu ir EC tipo ventiliatorių varikliais. Šie varikliai užtikrina mažesnį energijos suvartojimą ir tylų veikimą. Rotaciniai rekuperatoriai gali pasiekti efektyvumą viršijantį 85 proc. net esant -20 °C. Plokšteliniai rekuperatoriai dažnai naudojami šaltyje, tačiau reikalauja papildomo šildytuvo. Renkantis įrangą, svarbu atsižvelgti į klimato zoną ir biudžetą.
Gyvenamųjų namų vėdinimo sistemos gali būti centralizuotos arba decentralizuotos. Decentralizuoti mini rekuperatoriai dažnai yra patraukūs dėl paprastesnio montavimo, tačiau turi didesnį triukšmo lygį ir mažesnį šilumos grąžinimo efektyvumą. Ortakio tipo - lankstūs ortakiai - yra antistatiniai, todėl nesikaupia dulkės. Rekuperatoriaus plokštelinis šilumokaitis pasižymi aukštesniu šilumos grąžinimo lygiu, bet šaltuoju metų laiku gali reikėti papildomo šildytuvo.
Projekto etapą verta pradėti konsultuojantis su patyrusiais specialistais, kurie gali parinkti optimalų sprendimą pagal pastato ypatybes ir gyventojų poreikius. Lietuvos kontekste svarbu užtikrinti tinkamą oro srautų balansą ir patalpų mikroklimatą, kad būtų išvengta pelėsio ir drėgmės kaupimosi.
Jei planuojate įrengti vėdinimo sistemą
- Įvertinkite pastato sandarumą ir žiemos oro srautus, kad parinkti tinkamą rekuperatoriaus galingumą.
- Rinkitės rekuperatorių, kurio šilumos atgavimas atitinka klimato sąlygas ir kurio efektyvumas yra patikimas realiomis sąlygomis.
- Apsvarstykite kavos ar beorakio įrangos derinimą su natūralaus vėdinimo sprendimais, jei reikia papildomos ventiliacijos.
- Užsisakykite projektą ir įvertinkite oro srautų balansą visiems patalpų naudojimo intensyvumo scenarijams.
Video įrašas apie vėdinimo įrangos pasirinkimą
Hermetiškas namų vėdinimas: kur išdėstyti ERV ištraukiamojo ir tiekiamo oro groteles (ŠVOK mokymai)
Tabela: orientaciniai oro srautai pagal patalpų tipą
| Patalpa | Tiekimo oro kiekis (m3/val) | Šalinamo oro kiekis (m3/val) |
|---|---|---|
| Miegamieji | 15 | 15 |
| Gyvenamasis kambarys | 20 | 20 |
| Virtuvė | 15 | 15 |
| Sanitariniai mazgai | 10 | 10 |