Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo statybos techninis reglamentas (STR), iš esmės keičiantis vėdinamo fasado naudojimą. Pagal STR, vėdinamam fasadui sukurti nebeužtenka to, kad visi komponentai būtų sertifikuoti. Dabar jis turi būti tiekiamas kaip vieno gamintojo elementas ir turėti ETĮ arba NTĮ. Vėdinamas fasadas - tai sistema, kurią sudaro daugybė komponentų: siena, karkasas, karkaso apdailos ir izoliacinio sluoksnių mechaninio tvirtinimo elementai, termoizoliacinis bei vėjo izoliacinis sluoksniai, išorės apdaila. Pagal naująją tvarką, kuri galioja nuo 2022 m. pradžios, kai pastatų projektavimui ir statybai naudojama vėdinamo fasado sistema, ją turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo statybos produktas, rinkai pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis ETĮ (Europos techninis įvertinimas) ir paženklintas CE ženklu arba šis rinkinys turi turėti NTĮ (nacionalinis techninis įvertinimas).
Tačiau realybėje nėra gamintojų, kurie gamintų viską, nes statybos pramonė yra specializuota. „Tokių vėdinamų fasadų, kurie būtų sertifikuoti kaip vienas gaminys, Lietuvoje yra vos keletas. Pirmiausia dėl to, kad sertifikavimas pagal NTĮ arba ETĮ yra labai brangus, o antra - tiekėjams, gamintojams neįmanoma iš anksto atspėti, kokį fasadą architektas sugalvos, sukurs, ką reikia sertifikuoti, kad beliktų tik imti ir panaudoti.“ Architektas negali projektuoti fasado iš nesertifikuotų gaminių, o kadangi rinkoje sertifikuotų variantų yra vos keli, visa kūryba ir estetika atsirems į 2 spalvas, 2 plytelių dydžius. Tai lemia, kad visi fasado variantai turi būti sertifikuojami, o tai brangu ir laiko imli.
Aiškinamajame rašte Aplinkos ministerija teigia, kad „reikalavimas rengti NTĮ arba ETĮ neriboja vėdinamų fasadų architektūrinės kūrybinės laisvės daugiau nei pats fasado konstrukcijos sprendimas.“ Tačiau praktikoje pristatoma, kad architektas turi įvertinti, kiek tai riboja kūrybinį sprendimą. „Tokia situacija mus grąžina į sovietmetį, kai projektuoti buvo galima vos iš 2-3 medžiagų“, - pastebi Architektų rūmų vadovas.
Rinkoje vis dar yra situacijų, kai sertifikuoti variantai yra riboti, o tiekėjams sunku iš anksto numatyti, ką architektas sugalos. NTĮ kaina prasideda nuo 3,5 tūkst. eurų, ETĮ - nuo 5,5 tūkst. eurų, be to, bandymai ir skaičiavimai gali padidinti kainą iki 8-20 tūkst. eurų. Laiko sąnaudos skaičiuojamos mėnesiais. Sidabro linija - komplekto gamintojo techninis įvertinimas apima dešimtis ar daugiau galimų fasado apdailos ir konstrukcijų kombinacijų.
Dėl STR pasikeitimų statybų sektoriuje ima kilti klausimų: ar projektuotojai gali kurti saugius vėdinamus fasadus, ar reikia iš karto sertifikuoti komplektą. Viceministrė pabrėžia, kad būtina įvertinti visą komplekso veikimą kaip sistemos integralumą, o tiekėjai turi pateikti projekto dalį su skaičiavimais ir būti atsakingi už savo dalis. „Per 21 mėn. pagal sugriežtintą tvarką sertifikuota vos 1 sistema, todėl galimi esminiai iššūkiai“, - praneša Aplinkos ministerija.
Ventiliuojamų fasadų privalumai - atsparumas drėgmei, energinis efektyvumas, garso izoliacija ir estetinis patrauklumas. Oro tarpas tarp išorinės apdailos ir izoliacijos veikia kaip kamino efektas, užtikrinantis drėgmės pašalinimą ir kvėpavimą. Taip pat šios sistemos užtikrina apsaugą nuo saulės, sustiprina pastato sandarumą ir yra atsparios oro sąlygoms.
Vėdinamą fasadą sudaro dviejų sluoksnių sistema, kurioje oro tarpas neleidžia lietaus vandeniui prasiskverbti ir padeda išsivesti vandens garus iš vidaus į išorę. Oro tarpo plotis rekomenduojamas tarp 40-100 mm,Vakaruose dažnai 25-50 mm, priklausomai nuo konstrukcijos. Subtilus derinimas užtikrina efektyvią vėdinimą ir mažina užšalimo tiltus. Akmens vata dažnai laikoma geriausia termoizoliacijos medžiaga vėdinamajam fasadui dėl puikių termoizoliacinių, garso ir drėgmės atsparumo savybių.
Apdailos medžiagos ventiliuojamam fasadui turi atitikti specifinius atsparumo UV, krituliams ir vėjui reikalavimus. Pasirinkimai gali būti keraminiai, akmens masės, mediniai, plastikiniai dailylentinai ir kt. Svarbu, kad apdaila būtų ilgaamžė ir estetiška. Kalbant apie rinkinius, Kalzip sistema siūlo įvairias aliuminio fasadų galimybes, įskaitant FC, TF ir perforuotos plokščių sistemas, su platus spalvų ir paviršių pasirinkimu.
Ventiliuojamo fasado montavimas atliekamas ant laikiklių karkaso, kuris tvirtinamas prie šilumos izoliacijos. Karkaso elementai gaminami iš cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, medžio ar aliuminio. Tvirtinimo sprendimai dažnai naudojami pluoštinio cemento, HPL, akmens masės plytelių ar keramikos plokščių pritvirtinimui. SPS (SOUDAL PANEL SYSTEM) yra vienas iš sisteminių sprendimų klijuojamų plokščių fiksavimui be mechaninių tvirtinimo elementų.
Ventiliuojamo fasado priežiūra reikalauja reguliarų plokščių valymą, oro cirkuliacijos palaikymą ir atsakingą techninę priežiūrą. Apdailos plokščių valymas vyksta švelniu muilo tirpalu ir vandeniu, priklausomai nuo pasirinktos medžiagos. Kuo didesnis pastatas ir sudėtingesnis jo kontūras, tuo daugiau darbo valandų reikės įrengimo procesui, o tai didina kainą. Tačiau platus medžiagų pasirinkimas suteikia galimybių kurti išskirtinę, modernią fasadinę išvaizdą.
FF-PIR plokštės, kurių λD 0,022 W/mK, leidžia kurti itin ploną ir sandarią izoliaciją. Montavimas prasideda nuo sienos kampo, o antra eilė tęsiasi toje pačioje tvarkoje. Medinis karkasas tvirtinamas po FF-PIR plokštėmis. Ventiliuojamą fasadą galima įrengti tiek naujai statomiems, tiek renovuojamiems pastatams, netgi be gyventojų iškėlimų. Oro tarpas ir šilumos izoliacijos sluoksnių sandarumas užtikrina pastato energinį efektyvumą ir ilgaamžiškumą.
Kainos ir priežiūros niuansai: ventiliuojamo fasado įrengimo kaina Lietuvoje priklauso nuo pasirinktų medžiagų, namo tipo ir sudėtingumo - didesnis pastatas ir sudėtingesnė forma didina darbuotojų valandų skaičių. Priežiūros metu būtina tvarkyti apdailos plokščių paviršių, palaikyti oro cirkuliaciją ir periodiškai tikrinti tvirtinimus.
Kalbant apie tipus ir medžiagas
Ventiliuojamas fasadas gali būti šiltinamas akmens vata arba poliuretano putomis. Poliurethane putos užpildo tarpus ir užtikrina itin sandarų šiltinimo sluoksnį, o plokščių tvirtinimas vyksta per ilginančius varžtus per izoliacinę medžiagą. Išorės apdailai naudojamos medinės ar plastikinės dailylentės, fibrocemento, HPL, aliuminio kompozito, skalūno, keraminės, plieninės ar varinės plokštės, taip pat natūralus akmuo, keramika, terakotos plokštės ir kt.
Asortimento sprendimai apima Kalzip aliuminio fasadus su FC, TF ir perforuotomis plokštėmis, o montavimas užtikrinamas per įvairias laikiklio sistemas. Kalzip pasižymi universaliu spalvų ir paviršiaus pasirinkimu bei lengvu montavimu. Naudojamos ir plokštės su priešgaisrine danga FF-PIR FR, užtikrinančios didesnį atsparumą ugniai.
Taigi, vėdinamų fasadų pasirinkimas ir diegimas reikalauja ne tik estetinių sprendimų, bet ir atsakingo inžinerinio požiūrio į komplekto teisingą sertifikavimą ir tinkamą komponentų durch sertifikavimą. Kiekvienas mazgas, kampinis jungimas ar laikiklis turi būti tinkamai įrengtas, o tvirtinimo vietos ant pastato fasado pripažintos ir patikrintos.
Pasirinkimas tarp Aluminium karkaso, medinio karkaso ar kitų medžiagų priklauso nuo pastato pobūdžio, vietos klimato ir projekto tikslų. Aliuminio karkaso pranašumai - lengvumas, atsparumas korozijai ir platus komponentų pasirinkimas. Mediniai karkasai dažnai taikomi mažesniuose ar istoriniuose pastatuose, kur vertinamas natūralus estetinumas. Kiekvienas sprendimas turi savų trūkumų ir pranašumų, todėl būtina konsultuotis su ekspertais ir vadovautis STR reikalavimais.
tags: #vedinamo #fasado #technologine #kortele