Venų varikozė (vadinama ir venų išsiplėtimu) yra pavojinga liga, kurios metu kojose gali susidaryti itin pavojingi kraujo krešuliai. Šie krešuliai, atitrūkę nuo venos sienelės, gali nukeliauti iki plaučių ir sukelti plaučių arterijų užsikišimą - emboliją. Ši liga pasireiškia ne tik sveikatos problemomis, bet ir estetiniais pakitimais apatinėse galūnėse.
Su viena ar kita šių ligų forma - nuo smulkių kapiliarų iki išsiplėtusių venų - susiduria apie pusė žmonijos, tačiau rimtesnio gydymo gali prireikti tik maždaug dešimčiai procentų, portalui „Delfi“ sakė žinomas kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas. „Tai - turbūt viena iš plačiausiai paplitusių ligų, kuri atsirado dėl to, kad kažkada mūsų protėviai nuo keturių kojų atsistojo ant dviejų ir mes galutinai turbūt dar neevoliucionavome“, - pasakojo gydytojas N. Bičkauskas.
Gydytojas N. Bičkauskas siūlo atsargiai vertinti teiginius, neva kuris nors iš gydymo būdų yra pats geriausias. Anot jo, gydymo būdo parinkimas priklauso nuo ligos pasireiškimo ir gydytojo profesionalumo. Tad su chirurgu N. Bičkusku kalbėjomės apie tai, ką reikia žinoti apie kojų venų operacijas ir kada jų gali prireikti.
Diagnostika ir gydymo principai
Anot pašnekovo, šiuo metu daugėja žmonių, kuriems diagnozuojama venų varikozė. Taip daugiausia yra ir dėl to, kad žmonės dabar labiau rūpinasi savo sveikata ir save stebi. Gydytojas pridūrė, kad yra keletas venų varikozės, kurią tiksliau būtų vadinti lėtiniu venų nepakankamumu, pasireiškimo būdų. „Vienas ir galbūt lengviausiai suprantamas yra tas, kuomet pažeidžiama magistralinė vena (pagrindinė vena kojose, esanti giliau). Paprastai pacientas to nemato, mato tik gydytojas, dirbdamas su ultragarsu. Tokiu atveju vožtuvai pradeda blogai funkcionuoti, ir, kuomet keičiame padėtį: stojamės ar sėdamės, kojoms tenka tarsi veninis smūgis. Taip prasideda uždegiminiai procesai: ima keistis oda, atsiranda sunkumas kojose. Tie atsirandantys mazgai, kuriuos mes jau matome, yra kaip kompensacinė organizmo funkcija. Organizmas, kaip duslintuvas mašinoje, bando tai amortizuoti“, - vaizdžiai paaiškino gydytojas.
Kreiptis į medikus reikėtų, kada jaučiamas diskomfortas, sunkumas kojose ar vizualiai matosi išsiplėtusios venos. Taip pat pasirodyti gydytojui reikėtų, jeigu su panašia problema buvo susidūrę broliai, seserys ar tėvai. Gydymas turi būti nuoseklus: jeigu pažeistas kamienas, pirma turi būti gydomas jis, tik po to mazgai ar smulkios venos. Antraip ne tik nebus išspręsta problema, bet pacientui dar ir gali būti pakenkta.
Pašnekovas akcentavo: venų ligos gydymo būdas turi būti parinktas tik po tyrimo ultragarsu, ne iš akies. „Bet kuri venų patologija, kokia ji būtų: ar kapiliarų, ar stambesnių venų, ar tik kliniškai pasireiškusi, turi būti tiriama ultragarsu. Tai privaloma. Tik pasižiūrėjus iš akies, to atlikti ir atsakyti į klausimą apie gydymo eigą negalima“, - atkreipė dėmesį gydytojas N. Bičkauskas.
Šiuolaikiniai gydymo metodai: klijai ir lazeris
Kojų venų operacijų nuolatos daugėja. Kaip rodo ikipandeminiai 2019 metų Valstybinės ligonių kasos duomenys (pandemija juos galėjo iškreipti), per nepilnus 10 metų tokių operacijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau kaip dukart. Ir, jeigu prieš dešimtmetį tik trečdalis kamieno operacijų buvo daroma lazeriu, dabar situacija pasikeitė ir tradicinės chirurginės operacijos daromos vis rečiau.
Pasak gydytojo N. Bičkausko, natūralu, kad dabar dažniausiai atliekamos endovaskulinės operacijos, o grynai chirurginės gali būti daromos tik esant techninėms problemoms, kai vena yra išsilanksčiusi ar trombuota. Edovaskulinių operacijų dabar padaroma apie 90 proc., jeigu chirurgas patyręs - ir iki 99 proc. Be to, vieno ir kito gydymo metu būna visiškai skirtingas traumatizavimo lygis. Pacientas endovaskulinio gydymo metu gydymo įstaigoje praleidžia ne daugiau kaip dvi valandas ir lieka darbingas.
„Lietuvoje yra du taikomi endovaskulinio gydymo būdai: lazerinis ir klijai. Yra ir radiodažnuminis, bet taikomas tik pavieniais atvejais. Kiekvienas turi savų panašumų ir savų minusų. Negalima pasakyti, kad klijai yra žymiai geresni už lazerį, nes tam tikrose situacijose jų negalima panaudoti“, - paaiškino pašnekovas, pridūręs, kad kai kuriems žmonėms klijai gali sukelti tam tikras alergines, uždegimines reakcijas ir techniškai jie ne visur tinka.
Kaip pasakojo gydytojas N. Bičkauskas, naudojami dviejų tipų klijai, sąlyginai vadinami amerikietiškais ir turkiškais. „Su amerikietiškais dedame po lašiuką venos viduje ir klijuojame, o turkiški yra skystesni, paliekami visoje venoje. Tokios procedūros principas - sulipdyti veną. Operacijos klijais privalumas yra tas, kad nereikalinga didesnė vietinė nejautra ir užtenka nuskausmintitik toje vietoje, kur įvedami kateteriai, o ne visą veną. Taip pacientui būna lengviau. Privalumas ir tas, kad dažniausiai nereikia dėvėti elastinių kojinių“, - sakė gydytojas N. Bičkauskas.
Operacija lazeriu Lietuvoje yra labiausiai paplitęs problemos sprendimo būdas. „Mes pradėjome nuo 900-inės bangos prieš 12-13 metų, o dabar naudojamos dvi bangos: 1470 ir 1940. Pastaroji banga yra naujesnė, šiek tiek švelnesnė“, - paaiškino gydytojas. Nepaisant pasirinkto gydymo būdo - klijų ar lazerio, - rezultatai po mėnesio būna vienodi. „Lazerio problema yra tik viena: mes jį galime pritaikyti ne absoliučiai visuose taškuose. Jis įkaista iki aukštos temperatūros, todėl turime apsaugoti aplinkinius audinius bei nervus. Lazeris padaro taip, kad sienelė pakaitinama ir susitraukia“, - patikslino gydytojas. Pirmieji lazeriai šviesolaidį, anot pašnekoo, įkaitindavo kaip lygintuvą. Šiuo metu naujausi lazeriai įkaista tik iki tokios temperatūros, kaip kavos puodukas. Saugiausi ir populiariausi šviesolaidžiai, kuriais perduodama energija, yra vadinamieji žiediniai arba daugiažiedžiai. Kiti, nors su jais atlikta daug ir sėkmingų operacijų, jau yra praeitis.
Gydymo klijais esmė ir privalumai
Operacijos bioklijais esmė - sunaikinti išsiplėtusias paviršines kojos venas, esant lėtiniam paviršinių venų kraujotakos nepakankamumui. Gydymas klijais - moderniausias išsiplėtusių venų gydymo būdas, kuomet ultragarso kontrolėje suleidžiamos venas susitraukti skatinančios medžiagos.
Operacija atliekama vietinėje, bendrinėje nejautroje arba jų derinyje. Išpunktuojama paviršinės venos kamienas šlaunyje ar blauzdoje ultragarso kontrolėje, įvedamas kateteris per kurį bus suleidžiami bioklijai į veną. Jis fiksuojamas 3 cm žemiau safenofemorinės ar safenopoplitinės jungties. Po šio etapo yra atliekamas paviršinės venos kamieno užakinimas bioklijais (cianoakrilatas) nuo kirkšnies/pakinklio pozicijos (3 cm žemiau giliųjų-paviršinių venų jungties) iki venos punktavimo srities.
Bioklijai - itin švarūs, nesukeliantys alerginės reakcijos, prie žmogaus judesių prisitaikantys biologiniai klijai. Operacijos metu kateteriu į pažeistą veną įvedami šie specialūs klijai. Tokiu būdu vena yra užklijuojama ir joje nebeteka kraujas, kraujotaka vyksta šalia esančiose sveikose venose. Maždaug per 12 mėnesių bioklijai ir vena ištirpsta. Taip yra pašalinama savo funkcijos neatliekanti vena.
Minimaliai invazinės operacijos metu, kateteris įvedamas į veną per vieną dūrį, išvengiama šalutinio poveikio. Iš karto jaučiamas operacijos rezultatas: pranyksta kojų skausmai, tinimai, kuriuos sukeldavo venų varikozės pažeistos venos.
Gydytojas V. Zabulis mano, kad lazerinė chirurgija daugeliu atvejų yra pranašesnė už tradicinę dėl keleto priežasčių. Visų pirma operuojant venas lazeriu nereikia gilaus nuskausminimo. Dažniausiai taikoma tik vietinė nejautra, kai vaistai suleidžiami tik į koją, liaudiškai kalbant, operuojama vieta yra ˝užšaldoma˝. Po tokios operacijos žmogus iškart gali būti išleidžiamas į namus arba lieka stacionare tik vieną naktį. Šios operacijos yra mažiau traumatiškos, palyginti su tradiciniu chirurginiu būdu, taigi pacientas greičiau vėl tampa darbingu.
„Šis būdas tampa vis populiaresnis, nes jam nereikalinga narkozė, pjūviai, beveik nėra pooperacinio periodo, žmogui neskauda, jis gali iš karto vaikščioti. Labai svarbu ir tai, kad po procedūros nereikia dėvėti elastinių kojinių, tad šios operacijos gali būti atliekamos net vasarą“, - naujosios procedūros privalumus vardija A.Grinkevičius.
Pacientė Eglė Petrulėnė, kuri venų varikozę gydėsi lazeriu ir bioklijais, nedvejoja nė akimirkos: „Jeigu man reikės operaciją darytis dar po 10 metų, nes varikozė yra nepagydoma liga, tai neabejodama rinksiuosi tik procedūrą su bioklijais. Paprasčiau ir gydytojui, ir pacientui. Ir nereikia jokio nedarbingumo - gali atsistoti ir iš karto eiti į darbą, kaip aš ir dariau. O po lazerinės procedūros parą reikia pasilikti stebėjimui ligoninėje“.
Eglė priduria: „Paties gijimo taip pat nėra ką lyginti. Po lazerio dar kurį laiką jaučiau dilgčiojimą kojoje, o po klijų procedūros nebuvo jokių nemalonių pojūčių. Po lazerio lieka mažyčiai randai dūrio vietose, tačiau tai niekis palyginus su tuo, kad dar mėnesį reikia nešioti elastines kojines, kas tikrai nėra didelis malonumas. Be to, po procedūros bioklijais negėriau jokių kraują skystinančių vaistų, kuriuos teko naudoti po lazerinio metodo“.
Potencialios komplikacijos ir pacientų patirtys
Sveiki. Esu apie pora savaičių po abiejų kojų venų operacijos. Nešioju kojines. Kairės kojos apačia visiškai užšalusi ir nejautra. Skambinau operavusiam daktarui, sakė viskas normalu. Bet sakė, kad gali prireikti savaitės, mėnesio ar gal ir metų, kol atsistatys.
Kitas pacientas klausia: „Noriu jūsų paklausti, kodėl operavo jum abi kojas iškart?“
Vienas iš pacientų dalijasi patirtimi: „Operavausi kardiolitoje Kaune. O sakykit, gal žinot, ar po operacijos galima vairuoti? Po operacijos davė atmintinę, ką galima daryti, ko ne. Negalima, kad kelionė truktų ne ilgiau kaip 3-4 valandas, nekeičiant padėties judėjimo. Aš iš Kauno į Alytų grįžau su mašina.“
Kitas pacientas domisi: „Gal turite tą atmintinę? Gal turite tą atmintinę?“
Pacientas, kuriam gruodį bus atliekama lazerinė operacija, klausia: „Koks pooperacinis laikotarpis? Operuosiu Šiauliuose pas Mahomad Chamsin, įdomu, kiek gali skirti nedarbingumą, nes pas mane atsinaujinantis dalykas. Dar klausimas, ar labai skauda, kai bado tuos kateterius?“
Gydytojas V. Zabulis įspėjo: operacija negarantuoja, kad venų varikozė daugiau niekada nepasireikš, bet ne todėl, kad blogai būtų atlikta. Tiesiog kojoje yra be galo daug venų ir operuojamos ne visos jos iškart, o tik ta vieta, kur randama išsiplėtimo priežastis. Tačiau išoperavus vieną nesveiką veną po kurio laiko liga gali prasidėti ir kitoje, kuri anksčiau buvo sveika. „Kadangi veninis kraujas leidžiasi žemyn, o ne grįžta atgal į širdį, apatinėje kojos dalyje padidėja veninis slėgis. Jeigu matomi dideli veniniai mazgai, bet koks venos užkliudymas gali ją pradurti, pramušti ir tai sukelti labai didelę traumą, pavojingą ir paprastus žmones labai gąsdinantį kraujavimą, jau nekalbant apie žaizdų atsivėrimą ir krešulių susidarymą“, - pasakojo daktaras.
Kitas svarbus aspektas - kad Ligonių kasos kompensuoja operacijos kainą. Tačiau, deja, naudojama įranga skirtinga, klijai būna du kartus brangesni už lazerį, o kompensuojama kaina viena. Paklaustas, ar ir po operacijos gali tekti ir toliau dėvėti kompresines kojines, N. Bičkauskas atsakė, kad taip. Tačiau po su naujausiais lazeriais atliktos operacijos kojines pakaks dėvėti gerokai trumpiau.
„Kas labiausiai per dešimtmetį pasikeitė, kad dabar iškart po operacijos galima stotis nuo operacinio stalo ir eiti - tai geriausia profilaktika visų komplikacijų, tarp jų ir - giliųjų venų trombozės. Dėl to ir rekomenduojama operuoti vietinėje nejautroje. Neretai dabar po operacijos žmogus gali tą pačią dieną grįžti į darbą, nėra pririštas prie lovos, lieka aktyvus. Toks šių technologijų pliusas ir žmogui, ir valstybei“, - paaiškino gydytojas N. Bičkauskas.
„VenaSeal“ venų klijų gydymas „Vein Health“ medicinos klinikoje Melburne ir Sidnėjuje
Visgi net ir šis modernus gydymo būdas tinka ne absoliučiai visais atvejais. „Jeigu venų liga yra užleista ir po to tenka šalinti venų varikozės mazgus, paprastai skiriami kiti gydymo būdai, dažniausiai lazeris. Jeigu vena labai plati ir išsivingiavusi, taip pat siūlome klasikinį chirurginį būdą. Tai sprendžia tyrimą atlikęs gydytojas ir pacientui pasiūlomas jam tinkamiausias metodas“, - akcentuoja A.Grinkevičius.
„Niekada nereikia galvoti, kad kol dar neskauda, dar galite palaukti. Visada reikia pasitarti. Ir geriau be reikalo pasitarti, negu atvažiuoti užleistoje formoje, nes liga komplikuojasi trombozėmis, odos pakitimais iki opų atsivėrimo. Kuo liga mažiau pažengusi, tuo švelnesnį, šiuolaikiškesnį ir mažiau pavojingą gydymą galima jai pritaikyti“, - kvietė nedelsti ir pasirūpinti savo sveikata angiochirurgas A.Grinkevičius.
tags: #varikozes #gydymas #klijais #atsiliepimai