Vargonai įrengti katalikų Šventojo Išganytojo vienuolyne Jeruzalės senamiestyje. Muzikantas Davidas Catalunya jais atliko liturginę giesmę Benedicamus Domino Flos Filius. Tyrėjai nustatė, kad kryžiuočiai vargonus atgabeno į Betliejų XI amžiuje. Vargonų buvimo vieta ilgą laiką buvo nežinoma, kol 1906 m. darbininkai, statę pranciškonų hospisą Betliejuje, juos aptiko sename kapinyne. 2019 m. tyrėjų komanda, vadovaujama D. Catalunyos, pradėjo vargonų atkūrimą. Vargonų meistras Winoldas van der Puttenas originalius vamzdžius įmontavo greta kopijų, pagamintų pagal istorines technologijas. Ant originalų iki šiol išlikusios meistrų paliktos gairės ir natų žymėjimai.
Nacionalinė vargonininkų asociacija, įgyvendindama savo švietėjiškus tikslus, tęsia projektą „Vargonai Lietuvos ateičiai“, kuris yra skirtas plačiau supažindinti visuomenę su Muzikos Instrumentų Karaliumi. Klausytojai yra kviečiami į artimiausią didelio pasisekimo sulaukusią demonstraciją „Pažinkite Instrumentų Karalių“, kuri įvyks šeštadienį, spalio 2 d. 16 val. Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Demonstraciją ves vargonininkai Vidas Pinkevičius ir Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. Pasak projekto organizatorių, projektu „Vargonai Lietuvos ateičiai“ siekiama supažindinti visuomenę, dvasininkus, ypač jaunimą, su vamzdiniais vargonais, o ypatingai su tais instrumentais, kurie yra jų gyvenamojoje teritorijoje, bažnyčioje; paskatinti susidomėjimą vertingais istoriniais vargonais, muzika; atkreipti bendruomenės, vietos verslininkų, dėmesį į prastoje ar avarinėje būklėje esančius instrumentus, paskatinti juos remti vargonų restauravimą; paskatinti bendruomenę, jei jų bažnyčioje dar nėra vamzdinių vargonų, juos įsigyti, vietos verslininkus paremti šias iniciatyvas. Renginio metu jaunimui suprantama kalba bus pristatomi vamzdiniai vargonai, aiškinamas jų veikimo principas, instrumentas apžiūrimas natūroje. Demonstracijos eigoje kiekvieną pasakojimą lydės specialiai parinkti kūriniai. Klausytojai turės retą progą iš arti apžiūrėti vargonų vamzdžius ir netgi jais sugroti visiems žinomas melodijas. Renginio kulminacija taps visame pasaulyje garsi legendinė J.S.Bacho tokata ir fuga d-moll, kuris neabejotinai yra pats populiariausias visų laikų vargonų kūrinys.
Istorinės kryptys: Kryžių ir rankų darbas Lietuvos vargonų pavelde
Anot Pinkevičių, šis projektas yra tiesiog būtinas vargonų meno išsaugojimui Lietuvoje, nes šiandien esanti situacija Lietuvos vargonų ir jų meno srityje yra gana sudėtinga. „Apie krizę vargonų srityje liudija daugelis ženklų, iš kurių patys ryškiausi yra šie: mažuose Lietuvos miesteliuose ir miestuose stovi daugybė puikių istorinių instrumentų, kurie daugeliu atvejų tiesiog dūlėja ir nyksta dėl tinkomos restauracijos ir priežiūros stokos“, - pasakoja vargonų ateitimi Lietuvoje susirūpinę ir tuo tikslu Nacionalinę vargonininkų asociaciją įkūrę vargonininkai. Pasak Pinkevičių, bažnyčių vargonininkai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. „Jie dažniausiai dirba be darbo sutarčių, socialinių garantijų, atostogų, pensijų ar stažo. Dėl to natūraliai mažėja jaunų žmonių, norinčių rinktis šią profesiją. Viena svarbiausių esamos situacijos priežasčių yra švietimo trūkumas“, - teigia iniciatoriai. „Tikime, kad šis projektas padės atgaivinti galbūt kai kur apmirusį kultūrinį gyvenimą, šviesti visuomenę, supažindins su jų gyvenamojoje teritorijoje esančiu vertingu instrumentu, o gal net paskatins ir pradėti groti. Ne paslaptis, kad dažnai vargonų būklė bažnyčiose būna apverktinos būklės, todėl šiuo projektu skatinama neapleisti šio vertingo instrumento“, - priduria atlikėjai.
Šeimyninio Pinkevičių dueto kelias ir jų įtaka
Šeimyninio Pinkevičių vargonų dueto narių muzikiniai keliai glaudžiai susiję - tiek Vidas, tiek Aušra studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2001-2003 m. - Rytų Mičigano universitete (JAV), kur abu įgijo Humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. drauge baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur apsigynė Muzikos menų daktaro laipsnius. Ypatinga dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės domėjimosi sritis - XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J. S. Bachas. V. Pinkevičius yra aktyvus vargonų ir improvizacijos meno propaguotojas. Vidas yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos prezidentas ir Vilniaus universiteto vargonininkas, o Aušra - asociacijos generalinė sekretorė. Abu Pinkevičiai taip pat dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Garsūs baroko vargonai ir jų technologijos
Iki XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo kuriami portatyvai ir pozityvai - nedideli ar vidutinio dydžio vargonai, kurie dažnai tarnaudavo kaip portretai foną papildantys instrumentai. XVIII a. Vilniaus Bernardinų bažnyčios vargonai laikomi vienais garsiausių baroko laikų meistrų darbų, o statybos paveikslą papildė įspūdingi akcentai: fasadą puošė drožiniai, dažnai paauksuoti ar nudažyti įvairiomis spalvomis. Tačiau laikui bėgant daugelis šių instrumentų buvo prarasti ar sužeisti, o likę fasadai tarsi liudija praeities meistrų pasiekimus.
Vargonų vamzdžiai skirstomi pagal dydį ir medžiagą: nuo mažiausių, primenančių pieštuką, iki kelių metrų ilgio didžiųjų vamzdžių. Jie gali būti gaminami iš natūralių medžiagų: alavo ir švino lydinio vamzdžiai - skambūs ir tvirti, o išskirtinius bruožus nurodo įvairūs registrai, pavyzdžiui Salicional arba Undamaris (lot. „Marių bangos“).
Vargonų priežiūra yra tylus darbas, kurio būtinybę įrodo nuolatiniai derinimai, valymas ir oro sistemos patikra. Be šio nematomo darbo instrumentas greitai prarastų skambesį ir istorinę vertę, todėl meistrai dirba užkulisiuose.
Pažintis su William Casparini ir Vilniaus vargonų paveldosaugos kelias
XVII-XVIII a. iš vyresniųjų meistrų kylančios tradicijos „Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos“ nariai išliko iki šių dienų paveldo formuotojų. Casparas Casparini (galimai Eugenu Casparini) pasižymėjo kaip išmoningas ir idėjų kupinas meistras, kuris atsinešė naujus konstrukcijų sprendimus. Jo paveldėtos vargonų tradicijos ėjo pro Hansą Horacijų, Adamą Gottlobą, o vėliau tapo svarbia Lietuvos baroko vargonų istorijos dalimi. Jo darbai Latvijoje, Latvijoje ir Klaipėdoje įkvėpė vietos meistrus kurti naujus instrumentus ir rekonstruoti senovinius modelius. Išlikęs Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. paminklas iliustruoja šios mokyklos pasiekimus. Restauravimas 2000-2005 m. atskleidė autentiką: polichromija, barokiniai drožiniai, klaviatūros ir mechanika atkurti, o vargonų atgimimą lydėjo tarptautiniai seminarai ir švietėjiški projektai.
2008 m. spalį įvyko šių vargonų inauguracija, o tai patvirtino istorinių instrumentų atgimimo svarbą Europos kultūros paveldui. XX-XXI a. Baltijos regionuose kilo plataus masto iniciatyvos, siekiančios išsaugoti ir atgaivinti baroko vargonų paveldą, sujungiant mokslą, meną ir visuomeninį švietimą.
Vargonų jų pritaikymo miestų kultūroje ir švietime svarba
Vargonų paveldas nėra tik muzikos instrumentas; tai architektūros ir istorijos dalis. Vargonai dažnai įrengiami specifinėms erdvėms, idealiai prisitaikyti prie akustikos ir erdvės išdėstymo, todėl jų perkeliamumas ribotas. Tokie instrumentai dažnai tampa kultūros centrais, kurių aplinka siekia ir švietimo tikslus. Ypač svarbu, kad jaunimas suprastų vargonų veikimo principus, ir tai skatina kurti platesnius dialogus tarp bažnyčios, švietimo institucijų ir vietos verslininkų.
Istorijoje pasitaikydavo net ir nepaliaujamai sudėtingos konstrukcijos, pavyzdžiui vandens vargonai ar uolose išskobti instrumentai, kurie skamba dėl natūralių ertmių ar akustinių savybių. Šie kūriniai rodo, kad vargonai gali būti ir eksperimentiniai, ir atspindėti architektūrą bei gamtos sąlygas. Be to, dideli vargonai dažnai turi kelių šimtų registrų galimybes, leidžiančias imituoti orkestrą ar išgauti ypač platus skambesio spektras.
Tarp kultūros paveldo ir šiuolaikinio eksperimentavimo
Nauji instrumentų projektai vystomi remiantis šiuolaikinės muzikos poreikiais: tembrų įvairovė, elektroninės valdymo sistemos ir erdvinio garso sprendimai. Didžiausi ir tyliausi vargonai primena, kad muzikiniai instrumentai gali būti ir architektūros dalis, ir technologinis iššūkis, ir kultūros atminties saugykla. Vargonai išlieka gyva laboratorija: kartu su tradicijomis kuriami nauji instrumentai, kurie atitinka šiuolaikinę auditoriją ir nori būti pristatyti visuomenei.
| Instrumento tipas | Charakteristika | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Portatyvai | Nešiojamieji mažieji vargonai | XVII a. laikai |
| Pozityvai | Mažesni, skirti namų ir pavienių pritaikymų | LDK laikai |
| Didieji barokiniai | Kelia didelius vamzdžius, daugybė registrų | Vilniaus Bernardinų bažnyčia (istoriniai pavyzdžiai) |
Vargonų restauravimas reikalauja didelių investicijų ir profesionalų įgūdžių. 2000-2005 m. restauracijos patirtis Lietuvoje rodo, kad tokie projektai gali atkurti originalų skambesį ir išsaugoti istorinius bruožus, įskaitant polichromiją ir dumplių sistemą. Tokie darbai turi ekonominį ir kultūrinį atgarsį, įtraukiant švietimo programas, koncertus ir tarptautinius seminarus.
