Laikai, kuomet vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu galėjo būti šachtinis šulinys, jau praeityje. Vanduo iš šulinių ne visada saugus ir kokybiškas, per sausras dažnai jo trūksta. Jeigu tai vanduo iš gręžinio, o ne pajungimas prie centralizuotų tinklų, pirmiausia reikia savivaldybės administracijai pateikti prašymą projektavimo sąlygoms gręžinio įrengimui gauti. Prašymus, bent jau didžiosiose savivaldybėse, galima pateikti internetu, savivaldybės puslapyje susiradus prašymo formą. Skirtingose savivaldybėse yra skirtingi reikalavimai. Bet kuriuo atveju savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, turi pateikti pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau, jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno. Gavus leidimą gręžiniui įsirengti, ruošiamas jo projektas. Vandens išgavimo gręžinio projektus turi teisę rengti tik įmonės ar asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos leidimą žemės gelmėms tirti.
Gręžinys - gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai. Pageidautina, kad gręžinį būtų naudota specialūs praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Į gręžinį negali patekti paviršinis vanduo. Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. Baigęs rengti gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais.
Vandentiekio įrengimas ir pajungimas prie centralizuotų tinklų susideda iš dviejų etapų: lauko ir vidaus darbų. Lauko vandentiekio įrengimo darbai gali būti atlikti dviem būdais: atviruoju ir uždaruoju betranšėjiniu būdu. Atvirasis būdas reiškia kasamas tranšėjas, įrengiamas pagrindas po vamzdynais ir jiems montuojamas vamzdynas, kurį reikia įvairiai sujungti. Miestuose, miesteliuose, užstatytose vietovėse patogesnis kryptinis gręžimas, kai vamzdynai prastumiami po žeme be viršutinio žemės sluoksnio.
Prie lauko vandentiekio įrengimo darbų priskiriama ir vandentiekio vamzdžio kiaurymės į pastatą įrengimas. Naujos statybos pastatuose kiaurymė jau būna paruošta, o eksploatuojamuose ją reikia pragręžti per pastato pamatus ar sieną. Tai atsakingas darbas, kuriam reikalinga technika. Paprastai gręžinį rengiantys specialistai nurodo reikalingus siurblio parametrus ir namo savininkui pasiūlo keletą siurblių variantų. Deja, dažnai tai nebūna geriausias variantas, todėl svarbu pasirinkti patikimą tiekėją ir žinoti, jog tinkamas siurblys užtikrina stabilią vandens tiekimą.
Sausojoje struktūroje įrengiami siurbliai - lauke arba patalpose. Iš pavadinimo sprendžiame, kad sausai statomi siurbliai išgręžtoje vietoje veikia iki aukštų 8-9 m vertikalių paėmimo lygių. Tokie siurbliai reikalauja, kad oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +4º C. Panardinami siurbliai gali kilti vandens iš giliau nei 9 m - iki 100 m ar daugiau, o šio tipo siurbliai eksploatuojami pačiame gręžinio vandenyje. Vienas panardinamas siurblys gali aptarnauti kelias vietas ar keliasnamų grupes.
Siurblio variklio apsukų ir vandens slėgio pastovumo kontrolę vykdo slėgio relė ir hidroforas (turintis arba membraninį, arba diafragminį sandariklį) arba dažnio keitiklis. Dažniau naudojami variklį apsaugantys sausojo režimo relės (nuo sausos eigos) sprendimai. Slėgio relė įjungia/fiksuoja siurblio darbą, kai sistemos slėgis krenta iki nustatytos ribos (apie 0,5 bar). Kai slėgis pakyla virš viršutinės ribos (4,5-5 bar), relė išjungia siurblį. Elektroninės slėgio relės suteikia daugiau kontrolės ir patogumo, leidžia naudoti mažesnius hidroforus ir taupyti elektros energiją.
Vandentiekio vamzdynai gaminami iš įvairių medžiagų: plieno, ketaus, keramikos, vario ar plastiko. Daugiausia įrengiamų išorės vamzdynų Lietuvoje - PE ir PP vamzdžiai. PE skirstomi į HDPE (aukšto tankio) ir LDPE (žemo tankio) - pirmieji tvirti, antraisiais galima kasti net didelius plotus ir kurti magistralinius tinklus, jungtis atliekamos lengvai. LDPE yra plonesnių sienelių, naudojami tik mažesniems diametrams. PE jungtys - būtina naudoti tinkamas jungtis, kad užtikrintų sandarumą ir apsaugotų nuo užterštumo patekimo į gruntą.
Tuo pačiu gali būti taikomos dvisluoksnių vamzdžių sistemos - PE-X/AL/PE ar PE-AL-PE, kurioms būta papildomų aliuminio sluoksnių. Tokie vamzdžiai yra lengvesni, tvirti ir gali būti lankstūs, todėl sumontuoti paprasčiau. Tačiau lauko vamzdynams PE-X su aliuminio sluoksniu nerekomenduojama - dideli šaltų temperatūrų poveikiai gali sukelti išsijungimą. Vidaus sistemas dažnai sudaro modernūs daugiasluoksniai vamzdžiai (PEX, PE-AL-PE, PP-R, PP-RCT) su apsaugotomis jungtimis ir atitinkančiais standartus reikalavimus.
Vandentiekio vamzdžių pasirinkimas: ką žinoti
Vandentiekio vamzdžiai turi būti tinkami geriamajam vandeniui. Siūlomi variantai: cinkuoti plieniniai, variniai, PPR, PEX, PE, daugiasluoksniai (su aliuminiu arba be jo). Svarbiausia - žinoti, kad vienas vamzdis neatitinka visų uždavinių; karšto vandens sistemoms dažnai naudojami PP-R ar PPR vamzdžiai dėl aukštos temperatūros atsparumo. Variniai vamzdžiai turi puikų šilumos laidumą bei ilgą tarnavimo laiką, bet yra brangesni ir reikalauja specialaus darbo, tad dažnai renkasi PE ar PP sprendimus dėl kainos ir ilgaamžiškumo.
Žemės darbams būtina pasirinkti tinkamus apsauginius kolonos ir kolonos vamzdžių variantus. Dažnai pasitaiko pigesnių PVC vamzdžių, kurių sudėtyje mažiau plastifikatorių - tai gali būti kenksminga ir pakenkti vandens kokybei. Patikimos įmonės naudoja kolonoms 127-324 mm skersmens ir į jas įmontuoja ne mažesnio nei 125 mm Ø plastikinius vamzdžius. Nuotekoms naudojami PVC ar PP vamzdžiai, o didesniems nuotekų tinklams vis dažniau kelia PP dvisieniai vamzdžiai. Vidaus nuotekoms naudojami PVC, PP ar mineralizuoti plastikai; svarbu įsitikinti, jog vamzdis atitinka LST EN ar ISO standartus.
Apsauga nuo užšalimo įrengiama įvairiais būdais: termoizoliacija, šildymo kabeliai, tinkama izoliacija aplink vamzdyną ir užtikrintas nuolydis (2 cm per 1 m). Minimalus klojimo gylys - 1,8 m. Į dangą įrengti šildantis kabeliai gali užkirsti kelią užšalimo problemoms, o izoliacija padeda išlaikyti šilumą ir apsaugoti nuo vėjo ar kritulių.
Jei sklypo savininkas lankosi tik retai, galima grąžinti vandenį atgal į gręžinį naudojant automatinį išleidimo vožtuvą. Tuo pat metu vandentiekio įrengimo projektavimas ir įgyvendinimas reikalauja griežtos teisinės koordinaacijos su savivaldybe, projektų derinimo, geodezinių nuotraukų užsakymo, hidraulinių bandymų ir dezinfekcijos. Patikimi santechnikos profesionalai Vilniuje ir Vilniaus rajone siūlo visapusišką paslaugų paketą: projektavimą, montavimą, testavimą ir priežiūrą.
Montavimo procesas lauke gali būti atliekamas atviruoju arba uždaruoju kryptiniu gręžimu. Atvirasis kelias - tranšėjų kasimas, o uždarasis kryptinis - vamzdžiai prastumiami po žeme be žemės sluoksnio ardymo. Puikiai parinkti vamzdžiai, tvirtinimai ir jungtys užtikrina ilgaamžiškumą ir minimalias avarijas ateityje. Po žemės darbų reikalinga atskirai parengti projektą, kuris bus perduotas vietovės administruojančiai įmonei.
Teoriniai ir praktiniai patarimai diegiant vandentiekio sistemas
- Rinktis tik tinkamas medžiagas - įsitikinkite, kad vamzdžiai ir jungtys yra skirti geriamam vandeniui ir atitinka LST EN/ISO standartus. Venkite pigesnių ir plonesnių sienelių vamzdžių su neaiškiomis garantijomis.
- Stebėkite sienelių storį - sienelės storis lemia atsparumą gruntiniam spaudimui.
- Atkreipkite dėmesį į spalvas - mėlyni vamzdžiai skirti geriamajam vandeniui, kitos spalvos dažnai rodo skirtingą paskirtį.
- Apsauga nuo užšalimo - naudokite izoliaciją, šildymo kabelius ar kitus apsaugos metodus, atsižvelgdami į klimato sąlygas.
- Teisiniai leidimai - pradėkite nuo prisijungimo sąlygų gavimo ir jų įgyvendinimo dokumentų.
- Pasirinkite patikimą rangovą - už gerą planą, ženkliai sumažės rizika susidurti su netinkamais sprendimais ar brangiais remonto darbais ateityje.
Priežiūra ir ilgaamžiškumas
Hidroforas - vienas svarbiausių vandentiekio sistemos elementų. Jo užduotis - pastovaus slėgio palaikymas, hidraulinio smūgio prevencija ir siurblio ilgaamžiškumo palaikymas. Slėgio relė valdo siurblio įjungimą/išjungimą pagal nustatytas vertes. Dažnio keitikliai suteikia dar daugiau tikslumo ir efektyvumo, ypač su mažesniais hidroforais. Vamzdžiai turi būti tinkami geriamajam vandeniui; tinkamai pasirinktos medžiagos užtikrina ilgaamžiškumą ir saugumą.
Pagal naudojamas medžiagas ir plėtrą Lietuvoje, dažnai pasirenkami PE vamzdžiai dėl ilgaamžiškumo ir lengvo montavimo; PE80/PE100 skirtumai lemia atsparumą slėgiams ir temperatūroms. Daugiasluoksniai vamzdžiai (PE-X/AL/PE ar PE-AL-PE) turi pranašumų dėl lankstumo ir mažesnio jungčių skaičiaus, tačiau gali būti problemiški lauko naudojimui dėl užšalimo rizikos. Vartotojams dažnai rekomenduojama rinktis modernias sistemas su tinkamomis jungtimis, laikantis standartų.
Įrengiant lauko vandentiekio vamzdynus būtina užtikrinti apsaugą nuo užšalimo ir laikytis STR įtvirtintų gylio reikalavimų: minimali klojimo gylis - 1,8 m nuo vamzdžio viršaus iki projektuojamo grunto paviršiaus; galima sumažinti priklausomai nuo sąlygų, bet reikia tinkamos apsaugos. Tuo pačiu, gruntiniai jaukiai dirbantys vamzdžiai turi būti patikimai sutvirtinti ir apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.
tags: #vandentiekio #vamzdziai #po #zeme