Mineralinės vatos pirmasis plaušas buvo pagamintas dar anksčiau apie 1840 m. Anglijoje. 1870 m. ši medžiaga buvo užpatentuota ir pramoniniu būdu pradėta gaminti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1959 m. mineralinio plaušo gamyba pradėta ir Vilniaus silikatinių dirbinių kombinate. Atliekame šiltinimą su žinomų firmų mineraline vata, kaip Knauf, Isover, Paroc, Rockwool.
- Mineralinė vata gaminama vienu iš trijų būdų: išcentriniu, naudojant suspaustas dujas, naudojant suspaustą orą arba garą.
- Žaliavos, susmulkintos 20 - 70 mm dydžio gabaliukais, kraunamos į žemakrosnę ir išlydomos.
- Pati svarbiausia viso gamybos proceso dalis yra išlydytos žaliavos pluoštinimas - gaminant stiklo vatą ir akmens vatą jis šiek tiek skiriasi, todėl skiriasi ir savybės.
Vizualiai stiklo vata skiriasi nuo akmens vatos: stiklo vata yra minkštesnė, elastingesnė, lengvesnė nei akmens vata. Geriausias birios mineralinės vatos šiltinimo būdas, taip pat mechanizuotas. Panašiai atliekama, kaip ekovata sausuoju būdu.
Mineralinė vata yra nedegi medžiaga, kuri įkaitusi neišskiria toksinų, todėl ji naudojama kaip priešgaisrinė izoliacija. Mineralinė vata atitinka aukščiausius A1 ir A2 degumo klasės rodiklius pagal euroskalę, kur A1 yra aukščiausias rodmuo, o pats žemiausias yra F. Gaisro metu vata beveik neišskiria dūmų, dėl ko turi aukščiausią rodiklį S1.
Stiklo vata - tai viena populiariausių šiltinimo medžiagų, išgaunama kvarcinio smėlio ir stiklo sulydimo procese. Stiklo vata yra nedegi medžiaga, tačiau lydymosi temperatūra nėra aukšta ir siekia tik apie 700 laipsnių Celsijaus. Stiklo vata sugeria drėgmę ir vandens garus labiau už akmens vatą, todėl gali greičiau prarasti šilumos izoliacijos įpatumus.
Norint turėti efektyvią šilumos izoliaciją, izoliacinę medžiagą konstrukcijoje būtina apsaugoti nuo oro ir drėgmės srautų. Nuo išorinių veiksnių vatą būtina apsaugoti difuziškai laidžiomis medžiagomis, pvz., difuzinėmis membranomis (jos nepraleis vėjo ir vandens). Kevalai padengti armuota aliuminio folija, ant kurios užrašytas pavadinimas, skersmuo ir izoliacijos storis, su užklijuojama lipnia juostele-užlaida (per visą kevalo ilgį). Dėl sudėtyje esančio mažo chloridų kiekio sumažėja plieninių sistemos elementų korozijos rizika. Specialios įpjovos kevalo viduje dar labiau palengvina izoliacinio kevalo montavimą ant vamzdžio.
Kevalai yra lengvai montuojami ant įvairaus skersmens vamzdžių - pakanka tik praplėsti kevalą, uždėti ant vamzdžio, užspausti jį ir užsandarinti išilginę siūlę užklijuojant užlaidą su lipnia juostele. Kevalus galima montuoti, kai šildymo ar karšto vandens vamzdžių darbinė temperatūra neviršija +250 °C. Kevalai yra skirti naudojimui pastatų viduje. Tačiau galima montuoti ir išorėje, tik tuomet privaloma juos uždengti apsaugine plienine ar aliuminio skardos danga, apsaugančia nuo atmosferos poveikių (naudojant apsauginį užvalkalą nuo oro sąlygų).
Vamzdžių izoliacija: svarba ir praktiniai aspektai
Vamzdžių izoliacija naudojama šilumos nuostoliams mažinti, vamzdžiams apsaugoti nuo kondensato, šalčio ir temperatūros svyravimų. Ji reikalinga vandentiekio, šildymo, kanalizacijos ar kitose sistemose, kur svarbu išlaikyti stabilesnę temperatūrą ir apsaugoti vamzdžius nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio. Renkantis sprendimą vamzdžių izoliacijai reikia įvertinti vamzdžio skersmenį, izoliacijos storį, montavimo vietą, temperatūros režimą ir paskirtį.
Izoliuojant vamzdžius galima sumažinti šilumos praradimą, ypač ten, kur vamzdynai eina per nešildomas patalpas, rūsius, garažus ar technines zonas. Apsauga nuo kondensato svarbi šalto vandens vamzdžiams. Kai paviršius atšąla, ant jo gali kauptis drėgmė, kuri ilgainiui pažeidžia aplinkines konstrukcijas, skatina pelėsį ar koroziją. Šildymo vamzdžių izoliacija padeda išlaikyti šilumą sistemoje ir nukreipti ją ten, kur ji turi būti naudojama. Tai ypač svarbu katilinėse, techninėse patalpose, rūsiuose ar ilgesnėse vamzdyno atkarpose.
Šilumos vamzdžių izoliacija turi būti atspari temperatūrai ir tinkama konkrečiam vamzdyno tipui. Renkantis verta tikrinti gamintojo nurodytas temperatūros ribas, medžiagos tankį ir atsparumą suspaudimui. Kanalizacijos vamzdžių garso izoliacija padeda sumažinti triukšmą, kuris atsiranda tekant vandeniui per nuotekų vamzdžius. Tokiam darbui svarbu rinktis medžiagas, kurios ne tik apgaubia vamzdį, bet ir slopina garsą. Taip pat reikia užtikrinti, kad izoliacija būtų sumontuota tolygiai, be tarpų ir silpnų vietų.
Pirmiausia išmatuokite vamzdžio skersmenį ir pasirinkite tinkamo dydžio kevalą ar kitą izoliacinį sprendimą. Taip pat įvertinkite, kur vamzdis sumontuotas: šildomoje patalpoje, lauke, rūsyje, sienoje ar techninėje šachtoje. Drėgnesnėms ir šaltesnėms vietoms reikia atsparesnių medžiagų. Svarbu pasirūpinti ir sandariomis jungtimis, nes tarpai tarp izoliacijos dalių gali tapti vietomis, kur kaupiasi kondensatas arba prarandama šiluma. Jei sistema montuojama sunkiai pasiekiamoje vietoje, geriau rinktis patvaresnį sprendimą, kurio nereikėtų dažnai taisyti ar keisti. Prieš perkant verta patikrinti storį, paskirtį,montavimo patogumą ir suderinamumą su konkrečia sistema.
