TurinysGrunto tyrimai ir pamatų projektasPamatų tipaiSurenkami juostiniai pamataiPlokštuminiai pamataiBetonas pamatamsBetono kiekio nustatymasPamatų šiltinimasPamatų montavimą galima suskirstyti į tris etapus - grunto tyrimas, projektavimas ir įrengimo darbai, iš kurių pagrindiniai yra pamato konstruktyvo statyba, hidroizoliacija ir apšiltinimas.
Pamatus įrengiantys meistrai turi išmanyti ne tik betonavimo darbus, bet ir inžinerinę geologiją, medžiagų atsparumą, statybinę mechaniką ir kitas sritis. Dviejų aukštų pastato (apie 200 kv. m) pamatų kaina apytikriai sudaro 10-20 proc. statinio konstruktyvo su stogu kainos, tačiau pamatų remontas, jeigu tokio prireiktų, gali kainuoti kaip pusė namo. Jeigu po namu suprojektuotas ir rūsys, pamatų įrengimas gali kainuoti iki 30 proc. statinio kainos. Todėl pamatų projektavimo ir visi įrengimo bei hidroizoliavimo darbai turi būti atlikti itin kruopščiai.
Grunto tyrimai ir pamatų projektas
Inžinerinius geologinius tyrinėjimus atlieka licencijuotos įmonės. Laboratoriniai tyrimai atliekami ypatingais atvejais, o praktiškai konkretaus sklypo grunto charakteristikos nustatomos dviem būdais - gręžiamas bandomasis 120 mm skersmens gręžinys ir šalia tos vietos atliekamas geotechninis (statinis) zondavimas. Šio metodo esmė ta, kad lėtu greičiu (2 m/s) gruntas spaudžiamas cilindrinių vamzdžių kolona su gale prijungtu specialiu zondu. Tyrimo rezultatai naudojami sekliųjų bei atskirų giliųjų pamatų pagrindą stipriui nustatyti.
Nuo 2021 metų sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.05.01:2017 pakeitimai, jog neypatingojo statinio sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre statytojas privalo pateikti kartu su prašymu patvirtinti statybos užbaigimą. Tad nuo 2021 metų rengiant visus naujos statybos, remonto projektus, taip pat kai keičiamos pamatų konstrukcijos, inžineriniai geologiniai tyrimai yra privalomi.
Gautus duomenis analizuoja pamatus projektuojantis konstruktorius ir nustato, kiek konkrečiame sklype, priklausomai nuo apkrovų, sumažės grunto tūris - t.y., kokios bus apkrovos. Tyrimai taip pat parodys, kokiame aukštyje yra gruntinis vanduo, ar reikia papildomo drenažo. Pagal šiuos duomenis parenkamas ekonomiškiausių pamatų tipas ir pradedami projektavimo darbai.
Statybos aikštelės grunto ištyrimas yra esminis - „Pamatai ir pagrindai“ vadovėlyje teigiama, kad visus grunto sluoksnius galima apibūdinti kaip silpnuosius arba stipriuosius, o pjūvius galima apibūdinti viena iš keturių sluoksniuoto grunto schemų. Silpniesiems gruntams priskiriami gruntai, kurie negali būti patikimu pagrindu projektuojamo pastato pamatams. Jei juos naudotumėme laikančiajam pagrindui, deformacijos viršytų leistinąsias, o pagrindo laikomoji galia būtų nepakankama.
Grunto sluoksnių schemos
- 1 schema: stiprus gruntas - pagrindas sudarytas iš storo sluoksnio stipriųjų gruntų, galimas minimalus pamato pado įgilinimas.
- 2 schema: silpnas gruntas - pagrindas gali būti giliau slūgnantis, dažnai tenka imtis priemonių nuosėdžių išlyginti ir pasiekti stiprųjį sluoksnį.
- 3 schema: pamatų tipo pasirinkimas priklauso nuo silpnojo sluoksnio storio; esant mažam, tikslas - pasiekti stiprųjį gruntą.
- 4 schema: pamatų tipų pasirinkimas priklauso nuo sluoksnių storio ir viršutinio stipriojo grunto pakankamumo.
Pamatų tipai skirstomi pagal įrengimo technologiją ir laikomosios galios apskaičiavimo metodus: seklieji pamatai, gilieji pamatai ir poliniai pamatai. Seklieji pamatai dažnai yra monolitiniai arba surenkami, o juostiniai pamatai dažnai suformuojami iš blokelių arba rostverko.
Pamatų tipai
Pamatus gali sudaryti gelžbetoniniai ir betoniniai seklieji pamatai ar jų variantai iš mūro. Seklieji pamatai būna monolitiniai arba surenkami. Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkami, o plokštuminiai pamatai - monolitiniai plokštuminiai pamatai, skirti silpniems grindims. Poliniai pamatai naudojami esant molingam gruntui arba kai reikia tam tikro grunto stabilumo.
Juostiniai pamatai įrengiami įvedant tranšėją, po to liejamas pamato padas ir formuojama hidroizoliacija. Plokštuminiai pamatai dažnai naudojami skydiniams namams ir silpniems gruntams - jie sujungia grindis su pamatu per visą plotą ir leidžia įrengti grindinio šildymo vamzdžius. Plokštuminis pamatas būdingas tuo, kad armatūra paskirstoma visame plotelyje, o pamatas yra visu pločiu įgruntą remiasi monolitiniu goleliu.
Gręžtiniai poliniai pamatai - populiarus pasirinkimas, kai projekte nėra numatytas rūsys. Gręžtiniai pamatai dažnai atkeliavę iš molingų gruntų, o jų poliai įgilinami iki 1,5 m ar daugiau, o rostverkas formuojamas iš tuščiavidurių blokelių arba gelžbetoninio žiedo. Poliai sujungti rostverku, o rostverko dugne montuojamos putų polistirolo plokštės, kad sumažintų kilsnumą ir užtikrintų šiluminį atotrūkį.
Stulpiniai pamatai - tinka, kai po namu yra storas supilto grunto sluoksnis ir kai gruntai yra aukštai gręžiami. Juostiniai pamatai taip pat turi savo vietą - jų padas turi būti įrengtas žemiau peršalimo gylio, o hidroizoliacija būtina prieš liejant betoną. Monolitiniai pamatai suteikia vientisą rėmą, o surenkami pamatai dažnai įgauna greitesnį įrengimo laiką ir pigesnę kainą, bet kartais reikalauja daugiau darbų dėl jų tvirtinimo.
Juostiniai pamatai
Juostiniai pamatai dažnai įrengiami monolitiniai arba surenkami. Monolitiniai pamatai užtikrina didelį tvirtumą, o juostiniai pamatai su rostverku reikalauja specialistų projektavimo, kad įsitikintumėte, jog pamato pagrindas turi pakankamai laikomąją galią. Tranšėjos kasamos iki projektinės altitudės; gruntui sutankinti naudojama geotekstilė (250-300 g/m²). Ant tranšėjos dugno klijuojamas polistirolo plokščių sluoksnis, formuojamas klojiniai ir liejamas betonas. Monolitiniai plokštuminiai pamatai įrengiami įvertinant grunto charakteristikas, o jų plokštės padeda išvengti šilumos tiltelių, ypač glaudžiai izoliuojant pamato plokštę su izoliacija.
Surenkami juostiniai pamatai
Iš blokelių surenkami pamatai gali būti juostiniai arba poliniai, o rostverkas dažnai formuojamas iš tuščiavidurių pamatinių blokelių. Surenkami juostiniai pamatai leidžia greičiau įrengti pamato perimetrinį rėmą ir sumontuoti juostinį pamato blokką su įtvirtinta armatūra. Tuščiaviduriai blokeliai tarnauja kaip klojiniai, o pilnaviduriai blokeliai - tinkami didesnėms apkrovoms ir rūsių sienoms.
ICF Thermo NEO blokeliai - lengvi, termoizoliaciniai, pagaminti iš neoporo EPS 200. Juose sienelės sujungtos plieniniais strypeliais, o ertmė užpildoma betonu. Tokie blokeliai leidžia kurti šiltus, sandarius pamatų laukus. ICF blokelių matmenys - 1 x 0,3 x 0,5 m. Iš jų galima formuoti lovio formos rostverką, o juos naudojant galima sumažinti šilumos nuostolius ir išvengti šilumos tiltelių.
Betonas pamatams
Privatūs statiniai dažnai naudoja purų betoną, kuriuo lengviau manipuliuoti ant stalo, armuoti ir įdėti stambių riedulių. Skystas betonas dažnai naudojamas daugiabučiuose, kai reikia greitai užlieti didelius plotus su automatiniu betono siurbliu. Patogiausia į sigyti paruoštą betoną ir vežti į aikštelę. Betonui pamatams keliama klasė priklauso nuo projekto ir grunto. Svarbiausia - pasirinkti tinkamą betono markę, laikyti temperatūrą virš +5°C laikotarpiu, ir užtikrinti tinkamą įtvirtinimą bei vibraciją, kad nebūtų tuštumėlių.
Betono kiekio skaičiavimas pamatams priklauso nuo pamatų tipo: plokštuminiai pamatai reikalauja didesnio ploto ir daugiau betono, juostiniai pamatai - mažesniems plotams, o gręžtiniai - specifiniai, priklausomai nuo grunto ir rodomo rostverko. Statybos projektą parengia konstruktorius, kuris atsižvelgia gruntą, apkrovas ir pasirinkto pamatų tipo ypatybes. Svarbu suprasti, kad pamatai nėra tik izoliuotos konstrukcijos dalis - jie glaudžiai susiję su grunto savybėmis ir namo apkrovomis.
Grunto tipas, įšalo gylis, gruntinis vanduo ir drenažas vaidina lemiamą vaidmenį pasirenkant pamatų tipą. Plokštuminiai pamatai dažnai tinka silpniems gruntams, o gręžtiniai pamatai - molingiem gruntams su pakankamai gniuždymo atsparumu. Juostiniai pamatai dažniausiai naudojami, kai numatomas rūsys, o poliniai pamatai - kai gruntai yra sudėtingesni arba kai būtina sumažinti žemės darbus. Kiekviena pamato konstrukcija reikalauja kruopštaus geologinio tyrimo, projekto ir kokybiškos įrengimo.
| Pamatų tipas | Privalumai | Trūkumai | Kai tinka |
|---|---|---|---|
| Seklusis (juostinis monolitas) | Greitas įrengimas, tvirtas rėmas | Reikia kruopšta hidroizoliacija | Rūsiai, vidutinės apkrovos, geras gruntinis turtas |
| Plokštuminis | Gerai tinka silpnoms grindims, aukšta energijos taupymo potencialas | Rizika dėl šalčio tiltų, reikia tvirtos jungties su grunto šilumine apsauga | Skydiniai namai, silpni gruntai |
| Gręžtiniai (poliniai) | Mažos žemės darbų apimtys, tinka molingiems gruntams | Kaina ir sudėtingesni darbai, būtina apsaugoti nuo šalčio tiltų | Sudėtingos geologinės sąlygos, rūsiui nereikia |
Pastabai svarbu: visų pamatų tipų įrengimo eigoje būtina užtikrinti hidroizoliaciją, drenažą ir tinkamą šilumos izoliaciją. Rostverko montavimas, klojinių darbai, armatūros išdėstymas ir betono liejimas atliekami laikantis projekto ir technologijų reikalavimų. Ekspertai rekomenduoja patikimai įrengti hidroizoliaciją ir hidroizoliacines plėveles nuo viršaus į pamato plokštę, kad vanduo neprasiskverbtų į pamato vidų.
Pamatų ir pamatų tipų paaiškinimas: konstrukcijų inžinieriaus įžvalgos
Hidroizoliacija ir drenažas
Hidroizoliacija būtina hidroizoliacijoje drėgname ar molingame grunte. Rostverkas visada hidroizoliuojamas nuo aukščiau esančios sienos pusės. Pamato vidus užpildomas vandeniui laidžiu gruntu - tinka smėlis ir žvyras, o molis netinka dėl drėgmės įgėrimo. Drenažo sistema turi būti įrengta toliau nuo pamato sienų, o tranšėjos dugną galima padengti geotekstile ir užpildyti žvyro sluoksniu.
Hydroizoliacijos ir šiluminės apsaugos sprendimai plokštuminiams pamatiem
Plokštuminiai pamatai siūlo puikias šilumos izoliacines savybes - naudojami 200-300 mm storio EPS plokštės, kurios montuojamos ant žemės paviršiaus. Išorės plokštės sujungtos su cokolio siena; perimetru stiprinamas armatūrinis rėmas. Monolitinis gelžbetonio plokštuminis pamatas visiškai atskiria pamatą nuo grunto, taip sumažinant šilumos tiltelius. Drėgname sklype reikia įrengti papildomą drenažo sistemą ir hidroizoliaciją dar iki užkasimo.