Ankstyvas pavasaris - sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi jų moka sulą iš medžių išgauti šiems nepakenkiant, todėl VMU miškininkai primena svarbiausias sulos rinkimo taisykles.
Kuriuos medžius rinkti ir kada
Išsirinkite brandų medį. Sula tekinama iš beržų ir klevų, tačiau tai daryti galima tikrai ne iš kiekvieno šių rūšių medžio. Siekiant apsaugoti miško ekosistemą, sulą leidžiama rinkti tik iš brandžių medžių. Tai medžiai, kurių skersmuo krūtinės aukštyje (maždaug 130 cm) yra ne mažesnis kaip 20 cm. Svarbi sąlyga - rinkitės medžius, kurie numatyti kirsti ne vėliau kaip po 5 metų. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Jei abejojate, ar sulai leisti išsirinkote tinkamą medį, visada galite kreiptis į VMU regioninio padalinio miškininkus.
Taigi, visų pirma, išsirinkite brandų, sveiką klevą ar beržą, augantį saulėtoje vietoje. Sula intensyviau teka šildant saulei, o šaltu oru gali kurį laiką ir visai netekėti.
Kaip tekti sulą - pokyčiai įrankiams ir vietai
Kaip išgręžti skylę? Skylutę lengviausia padaryti grąžtu. Taip pat su savimi turėkite žarnelę ar latakėlį, kurį įstatysite į skylutę. Ją gręžkite šiaurinėje kamieno pusėje, nukreipdami grąžtą šiek tiek į viršų. Kad būtų lengviau įstatyti žarnelę ar lataką toje vietoje, kurioje bus gręžiama skylė, galima, nepažeidžiant medžio luobo, nudrožti žievę. Skylutė, pro kurią bus tekinama sula turėtų būti ne platesnė kaip 2 cm ir negilesnė kaip 3 cm - nedidelio pieštuko dydžio. Miškininkai rekomenduoja skylę gręžti ne aukščiau kaip metras nuo žemės, antraip bus sunku į indą nutekinti sulą. Jei viename medyje gręšite daugiau nei vieną skylę, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Į skylutę įstatykite žarnelę ar latakėlį ir nukreipkite jį į indą. Prie žarnelės ar latakėlio galo pritvirtinkite švarų surinkimo indą taip, kad į jį nepatektų lietaus vanduo ar šiukšlės. Venkite rinkti sulą iš medžių, kurie auga palei kelius ar užterštame dirvožemyje.
Kada pradėti ir kada baigti bei kaip laikyti
Kada pradėti ir kada baigti? Iš klevų sulą galima pradėti leisti anksčiau - kai naktimis dar spusteli šaltukas, bet dieną oro temperatūra pakyla aukščiau nulio. Vėliau, kai vidutinė oro temperatūra naktį pakyla iki 5 laipsnių šilumos, sulą galima pradėti leisti ir iš beržų. Jei pro išgręžtą skylę sula visiškai nebėga, ją rinkti dar anksti arba neprasidėjęs vegetacijos laikotarpis - palaukite keletą dienų, kol saulė labiau įšildys žemę ir oro temperatūra pakils. Paprastai sula renkama kovo-balandžio mėnesiais. Jos tekėjimo procesas pasibaigia maždaug tada, kai pradeda sprogti medžių pumpurai. Ženklas, kad sula jau nebevartojama - ji pradeda balti, tampa drumzlina. Iš vieno medžio per sezoną galima prileisti maždaug 20-30 l sulos.
Baigus rinkti sulą, būtina tinkamai sutvarkyti medyje išgręžtas skyles. Tai paprasta padaryti nupjautu panašaus ilgio ir diametro kaip skylė sausu to paties medžio šakos gabaliuku - kaiščiu. Jis apsaugo medį nuo grybelinių infekcijų, kenkėjų ir puvinio formavimosi. Jei neužkimšite išgręžtos skylės arba jūsų pasirinktas medis bus pernelyg jaunas ir/ar plonas, jis ilgainiui gali nudžiūti. Sulą rekomenduojama laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 3 dienas. Ją taip pat galima šaldyti - užšaldžius sulą, jos savybės nepasikeičia.
Kuo naudinga sula ir ką turi žinoti vartotojas
Šiame gėrime gausu mineralų (kalio, kalcio, magnio, mangano, cinko), vitaminų (C, B grupės) ir amino rūgščių, kurios padeda valyti ir stiprinti organizmą. Taip pat sula papildo skysčių atsargas, o mineralinės medžiagos prisideda prie normalios nervų, raumenų ir medžiagų apykaitos veiklos. Nutirpus sniegui medžiai pradeda intensyviai ruoštis naujam sezonui - pumpurų sprogimui. Tokiu metu šaknimis ir kamienu brinkstančių pumpurų link kyla vanduo. Sula išgaunama naudojami beržai ir klevai. Beržo suloje yra apie 1-2 procentai cukraus, klevo suloje apie 2-4 procentus. Iš beržo galima išgauti daugiau sulos apie 100 litrų per kelias savaites, iš klevo prileidžiama mažiau.
Kiekvienas gali gerti sulą, tačiau pavyzdiniai naudingi patarimai: sula nepraranda savo ypatybių net ir konservuojama. Galima ją supilstyti į stiklainius ir laikyti šaldytuve. Klevo sirupas Lietuvoje nėra plačiai paplitęs, todėl daugiausia importuojamas iš Kanados. Klevo sirupas puikiai tinkamas tiek maisto ruošimui, tiek sveikatai, o viename litre reikia beveik 40 litrų sulos.
Specialūs patarimai ir praktiniai įspūdžiai
Ieškodami tinkamo beržo, ilgai netrukome, mat Vincas šią vietovę pažįsta gerai. 58-erių metų vyras sulą leidžia kiekvienais metais, o tą daryti jį dar vaikystėje išmoko tėvelis Vytautas. Norint sužinoti, ar jau laikas leisti sulą, Vincas sako, reikia tiesiog nulaužti smulkią šakelę ar peiliu šiek tiek įpjauti medžio kamieną - jei iš žaizdelės gausiai teka sula, pats laikas ją tekinti. Vincas ima dešimties milimetrų skersmens grąžtą ir berže maždaug vieno metro aukštyje nuo žemės paviršiaus gręžia skylutę, į ją įdeda dvylikos milimetrų skersmens vamzdelį. Prie vamzdelio stora virve rišdamas šešiasdešimtiems litrų maišą Vincas jį gerai pritvirtina ir prie beržo. Kodėl maišą? „Visada renkuosi maišą. Kad neprikristų vabaliukų, kad neprilytų“, - paaiškina ir dar pabrėžia, kad geriausia sulą tekinti iš šiaurinės pusės. Į mišką Vincas grįš po dienos, kad įvertintų, kokiu greičiu sula laša.
„Klevų sula labai gaivus gėrimas, tačiau ji netinkama rauginti. Jei sulą ruošiu rauginimui, į ją dedu razinų, citrinos, cukraus arba karamelinių saldainių. Į vakuotą - citrinos ir cukraus. Paklausus, kiek per žiemą išgeria sulos, vyras sako neskaičiuojantis. „Geriu ne vienas. Vaišinu kolegas, kaimynus, draugus, be to, ir šeima mėgsta sulą. Na, šiandien jau du litrus sulos išgėriau.“
Tai, kad sula - skanus, stiprinantis, gaivinantis ir naudingas gėrimas, Vincas laikė kaip įprastą ką tik gautą dovaną pavasariui. Juk nuo senų laikų žinoma, jog pavasarinėje beržo suloje yra obuolių rūgšties, sacharidų, organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies druskų ir daug kitų mineralinių medžiagų. Ji reguliuoja medžiagų apykaitą, bendrai stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Sula mažina reumato, radikulito, artrito simptomus, šalina iš organizmo akmenis, druskų sankaupas, šlakus ir toksinus, gerina medžiagų apykaitą.
Vis dėlto prieš traukiant į mišką tekinti šio unikalus gėrimo būtina žinoti sulos leidimo taisykles ir kaip tai daryti, kad būtų kuo mažiau pakenkta medžiui. Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidima, nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi.
Prikaupimo ir naudojimo praktika
Papildomai į vėlesnį laiką galima paminėti, kad iš metalo ir plastiko įrankių pasitelktos priemonės gali paveikti sulos skonį ir švara, todėl svarbu naudoti natūralias medžiagas ir švarias talpas. Klevo sirupas išlieka svarbus papildas, tačiau išskirtinė Lietuvos situacija - klevo sirupo poreikio mažiau, o šviežiai išgaunama sula vis dar dominuoja pavasario gėrimų tarpe.
- Pasiruošimas - pasirinkti brandų medį bei tinkamą išgręžimo vietą.
- Skylės gręžimas - dydžio, gilumo, atstumo laikymasis.
- Sula nutekėjimo surinkimas - į indą, su švariomis priemonėmis.
- Medžio užkalimas ir apsauga - kamštis, tepalas arba derva.
- Laikymas - šaldytuve iki 3 dienų ar užšaldymas.
Sula gali būti rauginta ir naudinga ruošiant žiemai. Taip pat sula naudinga mitybai dėl mineralų, vitaminų ir amino rūgščių, kurios padeda valyti ir stiprinti organizmą. Vietiniai miškininkai ir miško savininkai dalijasi patirtimi, kaip teisingai tekinti sula ir kaip išvengti žalos medžiui.