2015-uosius metus Europos Taryba paskelbė Industrinio ir techninio paveldo metais, skatindama tyrinėti XIX a. pabaigos-XX a. pirmos pusės sociokultūrinius procesus ir vietinių bendruomenių raidą per pramonės objektų istoriją. Šiame kontekste Akmenės cemento gamykla iškyla kaip neatsiejama Lietuvos statybos paveldo dalis, kurios istorija prasideda XX a. pradžioje ir sukasi aplink norą vietoje atrasti tinkamas žaliavas bei kurti modernią cementinio gamybos pramonę.
Pradmenys ir pirmieji bandymai Lietuvoje
Tiksliai XX a. pradžioje, Pranas Jodelė - Kijevo politechnikos instituto profesorius - sujungė mineralinių žaliavų tyrimus, degimo eksperimentus ir statybinių medžiagų kurso darbus su viltimi į Lietuvą įvesti portlandcemento gamybą. Jis 1909 m. išleido pirmą lietuvišką kūrinį, susijusį su statybinių medžiagų tyrimais, o 1908-1913 m. vasaromis vykdė geologinius tyrinėjimus Lietuvoje ir vežė žaliavų pavyzdžius į Kijevą. Remiantis jo atradimais, buvo nuspręsta steigti cemento gamyklą Dzūkijoje, Merkio upės krantuose netoli Valkininkų, Dziegciorių kaime, kuri įsikūrė su pirmosiomis Šneiderio tipo krosnimomis ir įranga.
1913 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis cemento fabrikas. Jame buvo įrengtos svarbios infrastruktūrinės dalys: šachtinė krosnis, dumblinimo baseinas ir rutulinis malūnas. Tačiau pradinis startas sustojo dėl Pirmojo pasaulinio karo, kai P. Jodelė buvo pašauktas į tarnybą Rusijos karo pajėgose. Nepaisant sunkumų, tolimesnis Jodelės darbas su cemento gamybos modernizavimu Lietuvoje išliko vienu svarbiausių jo profesinės veiklos akcentų.
Perėjimas prie Lietuvos cemento sektoriaus
1928 m. Pranas Jodelė, jau būdamas Lietuvos universiteto rektoriumi, kreipė dėmesį į Lietuvos statybos pramonės klausimus ir skatino vietinę cemento gamybą, teigdamas, kad jei cementas būtų gaminamas Lietuvoje, jo vartojimas ir ekonominis poveikis išaugtų. Jis paminėjo, kad šiuo metu užsienyje įsigyjamas didelis kiekis cemento - apie penkis milijonus litų kasmet - ir kvietė kritiškai įvertinti galimybes kurti vietinę gamybą. Taip pradėta kryptingai ieškoti tinkamų žaliavų ir rinktis Kreidos mergelio klodus Dzūkijoje.
Nuo to laikotarpio plėtėsi žinių ir technologijų bazė: buvo gręžiamasi ieškoti kvarcinio smėlio, kreidos mergelio, klinčių klodų, vykdyti geologinius tyrimus ir laboratorinius tyrimus universitete. Už Žemės erdvės rėmų, bet tuo pačiu metu veikė Akmenės cemento gamykla - vieta, kur pradėta modernaus cemento gamybos kelionė Lietuvoje, o laikui bėgant ji tapo svarbia ekonomine ir socialine vieta Akmenės rajone.
Akmenės cemento gamykla: statybos pradžia, plėtra ir pagrindiniai etapai
1947 m. pradėta statyti Akmenės cemento gamykla, o 1952 m. rugsėjo 20 d. čia pradėjo suktis pirmoji klinkerio degimo krosnis. Po metų įrengta antroji krosnis, 1959 m. užbaigta trečioji, o 1961 m. - ketvirtoji cemento gamybos linija. 1996 m. šis keturių sukamųjų krosnių kompleksas buvo uždarytas kaip ekonomiškai neefektyvus. Taip įsirėžė keli svarbūs pokyčiai: pradėta modernizacija, keitimosi technologijos, siekiant išlaikyti gamybos pajėgumus ir konkurencingumą.
1952 m. įsteigta Akmenės cemento gamykla augo ir plėtėsi - 1976 m. ji buvo pertvarkyta į Cemento ir šiferio kombinata, vėliau - į Akmencementą, o 1983 m. veikė daugelis technologinių linijų, vadovavo kūrimosi ir gamybos plėtrai, dirbo apie 2200 darbuotojų, pagaminta milijoninės produkcijos apimtys. 1990-1993 m. ji veikė kaip valstybinė įmonė, nuo 1993 m. - akcinė bendrovė, o 1997 m. privatizuota. Perėjus į rinkos ekonomiką, įmonė išliko didžiausiu Lietuvos cemento gamintoju, o jos produkcija buvo orientuota į Lietuvos rinką su dideliu eksporto komponentu.
Technologinės transformacijos ir modernizacija
Nuo 1998 metų įvyko sparčios transformacijos įmonėje. Eksportas į Vakarų Europą ėmė augti, pirmiausia į Suomiją ir Švediją, o per Klaipėdos uostą cementas pasiekė platesnes rinkas. Tačiau 2000-ųjų pradžioje augančios eksporto galimybės susidūrė su didėjančiomis kuro sąnaudomis dėl anglių kainų kilimo ir senų technologijų išnaudojimu. Todėl pradėta ilgalaikė modernizacija: 2007 m. pradėta diegti sausojo būdo klinkerio gamybos linija, o 2006-2007 m. laikotarpiu įgyvendinti svarbūs investiciniai projektai - pakeisti seną šlapią gamybos būdą sausuoju, įsidiegti alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo sistemas, įsigyta nauja įranga už maždaug 30 mln. eurų.
Šis pereinamasis laikotarpis leido sumažinti kuro sąnaudas ir pagerinti aplinkosaugos rodiklius. Nuo 2014 m. pradėta veikti nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, o 2014-2015 m. įdiegtos alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūros pamatavo galimybę pakeisti iki 80-90% iškastinio kuro alternatyviuoju. Taip Akmenės cemento gamykla tapo vienu iš inovatyviausių sektoriaus pavyzdžių Lietuvoje. Pasauliniu mastu cementas sudaro apie 3,7 mlrd. tonų per metus, o didžiausios rinkos - Kinija, Indija, JAV bei ES, tačiau Akmenės cementas Lietuvoje išlieka svarbiu rinkos dalyviu, eksportuodamas didžiąją dalį produkcijos.
Tvarumas, klimato kaita ir ateities vizijos
Šiuolaikinėje cemento pramonėje tvarumas ir aplinkosauga įgauna vis didesnę reikšmę. HeidelBERG Materials Lietuva Cementas, viena iš įmonių, dirbančių Lietuvoje, laikosi aukštų kokybės ir tvarumo standartų. Akmenės cemento gamykla skatina CO₂ emisijų mažinimą ir planuoja perėjimą prie klimatui neutralios gamybos per CCS (carbon capture and storage) technologijų diegimą, siekiant surinkti išmetamą CO₂ ir laikyti jį griežtoje saugojimo sistemoje. Konsorciumas CCS Baltic bus atsakingas už visos CCS vertės grandinės veikimą - nuo surinkimo iki laikymo po Šiaurės jūros dugnu.
Akmenės cementas taip pat investuoja į modernizavimą ir alternatyvius kurso šaltinius. 2014 m. įrengta sausojo būdo klinkerio linija, o 2006-2007 m. įdiegtos alternatyvaus kuro priėmimo ir dozavimo infrastruktūros, leidžiančios pakeisti didelę dalį iškastinio kuro. 2015-aisiais ir vėliau įmonė tikisi toliau didinti efektyvumą, plėsti eksporto kanalus ir siekti 2035 m. klimatui neutralaus gamintojo statuso, toliau investuodama į technologijas bei apsaugos principus.
Kenkinsite pirminio plėtros ir likutinio paveldėjimo įtaka Gyventojams ir regionui
Akmenės cemento gamykla turi didelį socialinį ir ekonominį poveikį vietinei bendruomenei. Nors laikui bėgant įmonė keitė savo struktūrą, ji išlaikė finansinį stabilumą, užtikrino vietos darbo vietas ir skatino regiono plėtrą per eksporto ir vietinės paklausos kombinaciją. Gyventojai dažnai pastebi, kad miestas tapo žalesnis, o gamyklos atspaudas mažėja kaip poveikis aplinkai dėl modernizacijos ir mažesnių emisijų. Akmenės tvenkiniai, kaip regiono dalis, liudija apie vietinių infrastruktūrų poveikį ir jų istoriją, susijusią su pramonės plėtra.
Tyrimai ir žinios: ką reiškia pramoninis paveldas
1960-1990-aisiais atlikti gręžiniai ir geologiniai tyrimai Lietuvoje padėjo nustatyti naujas žaliavas statybiniams poreikiams. Akmenės cemento gamykla tapo vienu iš pagrindinių monumentų, QE - socialinės kultūros kūrimo vieta, įrodžiančia, kaip techninis paveldas gali būti paverstas šiuolaikiniu atsinaujinančiu centru, įtraukti į vietos gyventojų kasdienybę ir ateitį.
- Pradiniai geologiniai tyrimai ir žaliavų paieška Lietuvoje;
- Pirmasis cemento fabrikas Valkininkuose 1913 m.;
- 1947-1952 m. statybos laikotarpis Akmenėje;
- Modernizacijos ir sausojo būdo technologijų diegimas nuo 2007 m.;
- CO₂ surinkimo ir saugojimo (CCS) projektų vystymas;
- Eksporto plėtra į Suomiją, Švediją, Latviją ir kt.;
- Akmenės cementas - didžiausias Lietuvos cemento gamintojas, teikiantis vietos rinkai apie 70% produkcijos.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos Akmenės cemento gamyklos istorijos bei jos įtaka regiono ekonomikai, aplinkai ir pramonei Lietuvoje. Taip pat išryškinama, kaip šis pramoninis paveldas gali būti atnaujinamas, išlikti aktualus ateities kartoms ir įtraukti visuomenę į tvarumo ir inovacijų kelią.
tags: #valkininku #cemento #fabrikas