Visų jėgainių idėja buvo viena - degins atliekas, pigs šilumos energija. Skirtumas tarp jų vienas - skirtingi savininkai. Uostamiestyje ji priklauso Suomijos kapitalo įmonei „Fortum Klaipėda“. Baigiamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje 51 proc. akcijų priklauso valstybės kapitalo energetikos įmonių grupei UAB „Ignitis grupė“, o likusios - Suomijos valdomai bendrovei „Fortum Heat Lietuva“.
Tačiau atliekų deginimas žmonėms nepalengvino mokesčių naštos. Dar net pasunkino. Tuo jau įsitikino Klaipėdos gyventojai, kuriems 1 kilovatvalandės (kWh) kaina už suvartotą šilumą šoktelėjo maždaug 50 proc. O žiemą, kai superkama visa NŠG pasiūlyta šiluma, kaina išauga. Iš dalies pažadai tesėti: šių metų lapkritį klaipėdiečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokėjo 9,4 proc. Net 60 proc. Gyventojams šilumos kaina smarkiai šoktelėjo: spalį ji buvo 4,45 ct už 1 kWh, įskaičiavus 9 proc. „Lapkritį „Klaipėdos energija“ pasiūlė drastiškai mažesnę kainą, nors biokuras tiek neatpigo. Mums kilo įtarimas, bet pradžioje dar turime išsiaiškinti, kad gali būti, jog jie pasiūlė įskaitavę tik kintamąją dalį - kurą. Gali būti, kad pasinaudojo tam tikra spraga ir pastovią dedamąją nustatys tik po to.
Vartotojui tai reiškia, kad tokia šiluma vis dėlto nėra pigiausia. Kreipsimės į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kad išsiaiškintų, ar tai ne pažeidimas, ar neiškraipoomos konkurencijos sąlygos. Taryba gali nepripažinti sąnaudų, ir rizikos nusikels į kitą laikotarpį, atsilieps tiesiogiai vartotojui. Kitus nepriklausomus šilumos gamintojus irgi informuosime, kad negalima taip spekuliuoti. Kai bus gauta visa informacija, būtinai paviešinsime.
„Manome, kad kolega, nelaimėjęs šilumos aukciono, paprasčiausiai pasikarščiavo. Biokurą šilumai naudojantys gamintojai teigia, kad būtent jie yra priversti nelygiavertėmis sąlygomis konkuruoti su atliekas deginančia „Fortum Klaipėda“. Vargu ar galima kalbėti apie lygiavertės konkurencijos sąlygas, kai „Klaipėdos energija“ ir mieste veikiantys kiti gamintojai kurą šilumai gaminti perka „Baltpool“ biržoje, o „Fortum Klaipėda“ šilumą išgauna degindama atliekas, kurios ne tik jai nieko nekainuoja, bet už jas bendrovė netgi gauna pajamų - pernai gavo beveik 7,5 mln. Be to, bendrovė gauna ir VIAP pajamų už parduodamą pagamintą elektrą - pernai beveik 3,7 mln.“
„Pagal dabar esantį teisinį reglamentavimą, nepriklausomiems šilumos gamintojams, deginantiems biokurą, konkuravimo sąlygos su atliekų deginimo jėgainėmis nėra lygiavertės dėl to, kad tokie gamintojai turi nevienodas sąlygas kurui įsigyti. Kodėl „Fortum Klaipėda“ lapkritį aukcione pasiūlė vieną aukščiausių šilumos gamybos kainų, kuri, lyginant su spaliu, išaugo daugiau nei 50 proc. „Pažymėtina, kad kai kurie rinkos dalyviai parduoda ne tik specialiai gaminamą, bet ir atliekinę šilumą. Su jų kainomis taip pat reikia konkuruoti. Aukciono principas tam ir taikomas, kad gamintojai būtų priversti parduoti šilumą pačia mažiausia kaina.“
„Fortum Klaipėda“ teigė, kad sąžiningai konkuruoja su kitomis įmonėmis ir pateikė šių metų visų mėnesių statistiką: jų kainos dažnai buvo antra vieta Klaipėdos mieste. Tačiau įmonei tenka nemažos išlaidos: šlakas sudaro apie ketvirtadalį atliekų masės, dūmų valymo patikimumas, dūmų valymo sistemos medžiagos bei lojalūs darbuotojai, kurių mokymui tenka investuoti. Mokame taršos mokestį, kuris šiais metais sudarys apie 3 mln. eurų. Įmonei reikia turėti itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir investuoti į jų mokymus.
„Pagal Šilumos ūkio įstatymą, jeigu šilumos sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu pagrindinio šilumos tiekėjo apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas gali siūlyti kainas, kurios neviršija palyginamųjų sąnaudų. Taigi VERT vertinimu, jei šilumos gamintojo siūloma kaina neviršija šių sąnaudų - viskas teisėta.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras buvo sudaręs sutarčių su Fortum Klaipėda už kelių milijonų eurų. Tačiau Klaipėdos miesto gyventojai šiuo metu kyla klausimų dėl šilumos kainų perskirstymo ir sąnaudų struktūros. Minimos įmonės ir regionai generuoja didelius pardavimus bei gyventojų rinkas, o vienoje vietoje deginamos atliekos gali suteikti papildomų pajamų arba didinti išlaidas kitose rinkose.
Ūkio ministerijos duomenimis ir Lietuvos įmonių apyvartomis, Baltijos šalyse „Fortum Klaipėda“ turi dominuojančią padėtį Klaipėdoje. Įvairios finansinės operacijos, dividendai ir kitokie mechanizmai rodo, kad rinkos dalyviai siekia užtikrinti savo ilgalaikes pajamas, kartais naudodamiesi valstybės paramos instrumentais ir kontraktine lankstumu.
Be Live: įmonė, prisidėjusi prie Lietuvos statybų per tvarų projektavimą
Baltic Engineers, kuris prieš keletą metų pasikeitė į Be Live, šiais laikais teikia integruotas statybos projektų ir statybos procesų valdymo paslaugas. Įmonė kuria pastato gyvenimo istoriją nuo idėjos iki rakto, diegia BIM procesus ir skaitmenines technologijas. Be Live įsigijo patirtį BIM, kurie leidžia sumažinti statybos išlaidas ir pagerinti kokybę. Duomenimis, š.m. trijų ketvirčių apyvarta siekė 1 896 023 Eur, palyginti su 2020 m. metų 1 930 169 Eur.
Tiek Be Live, tiek vadovas Darius Kvedaras akcentavo, kad įmonė laikosi inovacijų ir tvarumo krypties. „Continental“ gamykla Kaune, LEZ projektai, „Dovista“ gamykla, IKEA parduotuvės Lietuvoje ir Latvijoje - tai kai kurie iš jų. Partnerystės, kuriančios pridėtinę vertę klientams, leidžia įmonei plėstis ir pristatyti integruotas paslaugas nuo idėjos iki rakto.
Be Live projektai ir vizija
Pasak D. Kvėdaro, Europa ir pasaulis juda link tvarumo ir skaitmenizacijos, todėl Lietuva siekia būti lygiu žaidėju. Rocket Cluster - aktyvi platforma, jungiantis įmonių kompetencijas, leidžia įgyvendinti projektus nuo idėjos iki rakto, įskaitant gamybą ir statybą. Per pastaruosius metus Be Live įgyvendino daugiau nei 500 projektavimo ir statybų valdymo projektų. Ateities planai apima didelius užsakymus Kaune ir kitose Lietuvos vietovėse, įskaitant franchisingo principus bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Energetika, skalūnų dujos ir aplinkos poveikis
Skalūnų dujų gavyba Lietuvoje kelia diskusijas dėl aplinkos poveikio, monitoringo ir teisinių klausimų. Ekspertai teigia, kad cheminės medžiagos ir vanduo gali paveikti aplinką bei gyventojų sveikatą, o kai kurios šalis (pvz., Prancūzija) jau uždraudė hidraulinį ardymą dėl cheminių medžiagų pavojų. Literatūra ir tyrimai rodo poreikį griežtai reguliuoti naudojamas medžiagas, jų koncentracijas ir aplinkos apsaugos mechanizmus, bei skaidrius monitoringo įpareigojimus.
Lietuvoje svarstoma Žemės gelmių įstatymo pataisa, kuri leistų palikti kai kurias gręžinių proceso metu naudotas medžiagas į žemės gelmėse, o ne laikyti jas atliekomis. Kritikai įspėja apie galimas korupcijos ir aplinkos taršos rizikas, todėl siūloma aiškiai apibrėžti, kas laikoma atliekomis, kaip bus užtikrinamas monitoringo nepriklausomumas ir kokie finansavimo šaltiniai bus skirti aplinkos stebėsenai. Akademikai ir profesinės sąjungos ragina laikytis griežtos pozicijos prieš agresyvų plotų išnaudojimą be aiškių apsaugos priemonių.
Valstybės vaidmens klausimai: kodėl valstybė įsikabina į rinką?
Daug diskusijų kyla dėl valstybės kišimosi į energetikos ir atliekų deginimo rinkas, ar tai skatina konkurenciją ir ar nekyla interesų konfliktų. Pasirodo, kad valstybė įsiklauso į didžiųjų investicijų poreikius, tačiau svarbu išlaikyti skaidrumą, palyginti skirtingų šaltinių kainas ir užtikrinti teisingą kainų reguliavimą. Ekspertai siūlo siekti konkurencijos, skaidrumo ir reguliavimo priemonių, kurios užtikrintų sąžiningą rinkos žaidėjų elgesį bei teisingą kainų formavimą.
Tačiau abejonės dėl energetikos projektų dar labiau sustiprėja, kai lėšos skiriamos ne tik rinkos logikai, bet ir politiniams sprendimams. Tokios sąlygos gali paskatinti papildomą ribotumą bei sukelti neatitikimą tarp visuomenės poreikių ir rinkos dinamikos. Analitikai teigia, kad būtina atskirti valstybės paramą nuo veiklos finansavimo, aiškiai nustatyti paramos dydžius ir jų paskirtį, kad būtų užtikrintas realus konkurencijos lygis ir žala vartotojams būtų minimali.