Akivaizdu, kad „ožiukai“ ne visus vaikus aplanko vienodai dažnai. Isterijos - nors ir nemaloni - yra normali vaiko raidos dalis. Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti. Savarankiškumo apribojimas - pavyzdžiui, kai liepiama vaikui ramiai pasėdėti, arba daroma už jį tai, ką jis pats galėtų atlikti (pavyzdžiui, apsiauti batukus). Kai negauna to, ko nori (čia ir dabar).
Tokią taktiką linkę naudoti vaikai, kurių nevai pastebi, kai jie elgiasi netinkamai, ir užmiršta pagirti bei paskatinti už tinkamą elgesį. Žinome, kad dažnai situacijos, pavyzdžiui parduotuvėje, gali sukelti isterijas. Tačiau svarbu suvokti, kad tai yra dalis vaiko augimo etapo ir turi būti atsakyta supratingai ir dalykiškai.
Verta suprasti vaikų isterijų priežastis ir kokios jos gali būti
Vaiko pyktis dažnai kyla iš baimės dėl nesuprantamų poreikių, poreikio būti priimtam ir turėti galimybę rinktis. Vaikui, kuris daug juda, nenustygsta vietoje ir kurio energija gali būti išreikšta per kratomus veiksmus ar rėkimą, gali būti sunku išreikšti jausmus kitaip. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip suaugusieji reaguoja į šiuos jausmus, nes vaikas dažnai kopijuoja mūsų elgesį.
Agresija nėra vien tik blogas elgesys: ji yra susijusi su baime, nepasitikėjimu aplinka ir poreikiu jaustis saugiai. Tėvai turėtų prisiminti, kad bausmės ar smurtas tik sustiprina agresiją ar autoagresiją, o teigiamas, aiškus ribų nustatymas ir šilta, bet tvirta laikysena padeda vaikui jaustis saugiam.
Kaip elgtis kai vaikas griūna ant grindų ir rėkia
Kai vaikas pradeda isteriją viešoje vietoje ar parduotuvėje, svarbiausia - išlikti ramiai. Nevertėtų kreipti į jį dėmesio kai šaukia ar mėto daiktus, nes tai gali būti manipuliacija, siekiant įgyti dėmesio. Jei vaikas nusiramina trumpam, galima bandyti pradėti dialogą. Jei kyla klausimas, kaip pradėti kalbą, psichologai rekomenduoja palaukti, kol vaikas bent šiek tiek nurims, tada paimti už rankos ar paliesti pečių, parodyti, kad klausote ir suprantate jo jausmus, o vėliau - paaiškinti, kaip situaciją spręsime.
Isterijoms geriausia suteikti galimybę vaikui išreikšti savo jausmus ir tuo pačiu neprarasti kontrolės. Jeigu vaikas reikalauja dėmesio, galima pasiūlyti paprastus, trumpus pasirinkimus: „Tu nori pultelio ar žaidimo?“ vietoj vieno universalaus „Ateik“ ar „Daryk tai“. Tai skatina savarankiškumą ir mažina įtampą.
Praktiniai patarimai tėvams
- Neignoruokite vaiko jausmų, bet nustatykite ribas. Leiskite jam išreikšti pyktį saugiai, bet ne trukdyti kitiems ar sau. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Suprantu, kad pyksti, bet negali man spardyti. Gal pabandysime paploti ar papurtyti ranką?“
- Jei vaikas nevengia išlipti iš ribų ir elgiasi agresyviai, svarbu nieko nekaltinti ir nebausti tuo metu. Po įniršio skirkite laiko ramiai pasikalbėti, aptarti, kaip kitaip galima būtų išreikšti pyktį (pvz., piešimas, lipdymas, fizinis aktyvumas).
- Kai vaikas pyksta, nereikia atsikirsti ar pykti atgal. Ramiai išklausykite, pamaitinkite, apkabinkite, jeigu reikia, ir tada paaiškinkite, kaip galima elgtis kitąkart.
- Pasveikinus pykčio situaciją, reikia pagirti už savivaldą ir elgesio korekciją. Svarbu nepavadinti „geru“ ar „šaunu“ - vaikai kartais ignoruoja tokius įvertinimus; vietoj to gali būti veiksmų pripažinimas: „Dėka tavo susitelkimo, pavyko nusiraminti.“
- Jei situacija pasikartoja viešoje vietoje, galima įtraukti užimtą veiklą ar veiklas, kurios padeda išlieti energiją: meninės ar sportinės veiklos.
- Svarbu išvengti viešo gėdinimo. Jei priekaištiai ateina iš kitų žmonių, atsitraukite nuo jų ir neleiskite vaikui jaustis dar labiau spaudžiamam.
- Kai vaikas elgiasi agresyviai, pabandykite nukreipti dėmesį į kitas veiklas, pvz., užsiėmimus, kurie leidžia išlieti emocijas (lipdymas, piešimas, sportas). Kartais net trumpa pertrauka gali padėti atgauti kontrolę.
Ką daryti siekiant didinti vaiko savarankiškumą
Vaiko savarankiškumas natūraliai vystosi: kai vaikas pradeda judėti, vertina galimybę daryti savo sprendimus ir rinktis iš kelių variantų. Todėl svarbu leisti vaikui pasirinkti ir siūlyti du variantus, kurie tėvams yra priimtini. Pavyzdžiui, prieš valgant galima pasiūlyti: „Tu nori sėsti prie stalo dabar ar po 5 minučių?“ arba „Tu nori apsirengti šį megztuką ar tą?“ Tokie trumpi pasirinkimai skatina nepriklausomybę be pernelyg didelio mūsų įsikišimo.
NE reiškia NE. Kai vaikas pradeda bandyti ribas, svarbu būti tvirtiems ir nuosekliems: kartais vaikas gali pabandyti kelis kartus, tačiau nuoseklus NE užtikrina, kad taisyklės nėra prarastos. Reikėtų išlikti pastoviems, ramiai paaiškinant, kodėl tam tikrų dalykų negalima, ir pasiūlyti alternatyvas.
Specifiniai patarimai dėl konfliktinių situacijų
- Jei vaikas verkia ar pyktis iliustruoja poreikį būti apsaugotam, galima pasiūlyti apkabinimą ar trumpą tylos laiką kol nusiramins.
- Jei vaikas nori kažko, ko negalima gauti, pasiūlykite alternatyvą arba paaiškinkite priežastis. Pavyzdžiui, „Negalime dabar duoti telefono, bet galiu skirti laiką ir skaityti knygą.“
- Jei situacija kyla iš vieno asmeninio konflikto su partneriu, būtina spręsti klausimą tvarkingai, kad vaikas matytų teigiamą elgesį ir suprastų, kad skyrybų ar nesutarimų metu reikia išlaikyti pagarbą.
- Vaikai mato mūsų elgesį: jei mes patys nuolat rėkiame ar mušame balansuodami su pyktimi, jie tai įsikina ir kartoja. Todėl namuose būtina laikytis taisyklės „nesuduoti kitam“ ir visiems šeimos nariams laikytis šios nuostatos.
Tam tikslu, kada tėvai turi būti kantrūs ir nuoseklūs
Taikytinos yra poilsio ir užimtumo taisyklės, ypač kai vaikas yra pavargęs ar vėlus vakaras. Prieš miegą reiktų sumažinti dirginančius stimulus ir pasiūlyti ramias veiklas. Taip pat svarbu - nepulti į konfliktą dėl kito asmens nuomonės: vaikas turi jaustis girdimas, tačiau jo teisės ir ribos turi būti aiškiai nustatytos.
Namų aplinka turėtų būti saugi vieta: vaikui turi būti savo kambarys ar vieta, kur jis gali jaustis saugus ir turi atsakomybę už tvarką. Taip pat svarbu, kad tėvai nekontroliuotų visko, ką vaikas daro; tiksliau, leisti vaikui patirti atsakomybę už savo sprendimus ir rezultatų pripažinimą. Psichologai siūlo, kad tėvai, kalbėdami apie savo jausmus ar konfliktines situacijas su vaikais, kalbėtų garsiai apie savo patirtis, taip vaikas mato, kaip sprendžiamos emocijos.
Kada verta pasitelkti pagalbą
Tais atvejais, kai elgesys gali būti signalas, kad reikia gilesnės pagalbos, gali būti naudinga pasikonsultuoti su psichologu ar socialiniu darbuotoju. Galimos priemonės: žaidimų terapija, dailės ar žaidimų terapija, kuri padeda vaikui atpažinti savo elgesį veikėjų pagalba ir tėvams suteikia įrankių tinkamai reaguoti.
Veiksminga praktika: trumpi atsiminimai tėvams
- Kai vaikas griūna ant grindų, iš pradžių išlikite ramūs, nekirskite pažeidžiant vaiko jausmus, bet aiškiai nurodykite, ką galima daryti kitaip.
- Pastebėjus vaiką, kuris valingai nusileidžia ar nusiramina, skirkite trumpą pagyrimą: „Puiku, kad susivaldėji“ ir tęskite pokalbį.
- Nedarykite iš isterijų didelio įvykio ar viešos bausmės. Vietoj to supaprastinkite veiklą ir pasiūlykite ramią alternatyvą.
- Atsidarę konfliktus, skatinkite vaiką įvardinti savo jausmus: „Ar tu pykti?“ „Ar tau neramu?“
- Jei vaikas kaltinamas už elgesį, išklausykite abi puses ir bendromis pastangomis raskite sprendimą, kuris atitiktų visų poreikius.
Isterijos ir pyktis yra natūralios vaikų vystymosi dalys, kurios gali būti signalas, jog vaikui reikia mūsų pagalbos - supratimo, ribų bei saugios aplinkos. Namai yra centrinė vaiko valdymo būstinė, o tėvai - tie žmonės, kurie geriausiai žino kelią į savo vaiko širdį. Jei stengiamės būti nuoseklūs, ramūs ir įsiklausantys, galime padėti vaikui augti savarankiškai ir saugiai.