Raseinių rajone esančiame Vaido ir Irmos Nagreckių ūkyje nuo 2013 metų auginamos salotos, kurios didžiąją dalį atsiduria Lietuvos gyventojų stalų. Anot ūkininko V. Nagreckio, bendradarbiavimas su partneriu „Lidl“ skatina užtikrinti aukščiausius kokybės standartus. Šiuo metu mūsų ūkis išaugęs iki 400 ha, iš kurių salotos auginamos 50 ha plote - kita dalis užsėjama grūdais dėl sėjomainos bei žemės rezervo plėtrai. Auginame virš 10 veislių lapinių salotų, iš kurių didžioji dalis atsiduria „Lidl“ parduotuvėse, o apie 20 proc. iškeliauja į Latvijos, Estijos, Baltarusijos didžiuosius prekybos centrus. Džiaugiamės „Lidl“ išreikštu pasitikėjimu ir noru bendradarbiauti, kadangi tai skatina dėti dar daugiau pastangų į salotų kokybės užtikrinimą, - sako V. Nagreckis.
Salotos - labai įnoringa kultūra, jas auginti sudėtinga, todėl siekiant išlaikyti kokybę bei šviežumą, būtina investuoti į naujas technologijas. Dėl šios priežasties ūkyje skiriamas didelis dėmesys daržovių laistymui: svarbu užtikrinti reikiamą vandens kiekį, apsaugoti būsimą produkciją nuo saulės ir karščio. Kitos svarbios inovacijos susijusios su salotų laikymu. „Vakuuminis šaldytuvas yra viena svarbiausių ūkyje įdiegtų technologijų, kuri leidžia itin greitai ir saugiai atvėsinti salotas iki 3 laipsnių. Taip salotos puikiai išsilaiko parduotuvėse ilgiau“, - dalinasi ūkininkas.
Ūkis yra sertifikuotas pagal tarptautinį „Global G.A.P.“ (Good Agricultural Practice - Geroji žemės ūkio praktyka) sertifikatą, garantuojantį, kad daržovės yra auginamos tvariai ir saugiai. „Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika padeda užtikrinti, kad auginamos daržovės kiek įmanoma labiau būtų prisotintos vitaminų ir mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui ir jo imuniteto stiprinimui. Salotų cheminė sudėtis priklauso nuo auginimo sąlygų, laiko rūšies ir veislės. Tačiau salotose gausu vitaminų - vitamino C bei karotino, taip pat kalio, magnio, natrio, fosforo ir kt. Pavyzdžiui, tamsialapių rūšių salotose yra daugiau vitamino A ir C negu šviesiosiose, taip pat jose daugiau kalio“, - sako V. Nagreckis.
„Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento atstovė Laura Danilevičiūtė paaiškina, kad prekybos tinklas deda papildomas pastangas siekiant užtikrinti parduodamų daržovių kokybę. „Šviežioms daržovėms keliame vienus griežčiausių reikalavimų rinkoje: patvirtinti veikliosios medžiagos likučių kiekiai negali viršyti trečdalio didžiausios leistinos likučių koncentracijos - jis siekia 33 proc. nuo ES nustatyto limito. Be to, aptinkamų veikliųjų medžiagų likučių skaičius negali viršyti penkių, o bendra nustatytų pesticidų likučių suma negali viršyti 80 proc. Lyginant su kitomis daržovėmis, salotų laboratorinės analizės dažnumas yra dukart didesnis. Mūsų partneriai, Vaido ir Irmos Nagreckių ūkis, atsižvelgia į šiuos reikalavimus ir užtikrina aukščiausios kokybės daržoves, kurios prekybos tinklą ir pirkėjus pasiekia šviežios“, - sakė L. Danilevičiūtė. Ji priduria, kad visos daržovės, esančios „Lidl“ parduotuvėse, yra tiriamos akredituotose laboratorijose Vokietijoje ir Lenkijoje, siekiant įsitikinti, kad tiekėjai laikosi šių nurodymų.
V. Nagreckis pasakoja apie derliaus planavimą: nuimti derlių jie turėtų po dviejų savaičių ar šiek tiek anksčiau, priklausomai nuo Lietuvoje sudėtingų orų. „Šiuo laikotarpiu solidarumas su savo produkcija Lietuvoje auginančiais ūkininkais yra labai svarbus. Visuomet skatinu vartoti lietuvišką produkciją, kadangi tai skatina ekonomikos sukimąsi - sukuriama daugiau darbo vietų tiek kaimuose, tiek miestuose. Tai platus procesas, apimantis ne tik ūkininkus, bet ir žaliavos tiekėjus, perdirbėjus, logistikos centrus ir kitus šioje grandinėje veikiančius subjektus. Šiuo metu itin svarbu, kad tiek prekybos tinklai, tiek patys pirkėjai palaikytų vietinę produkciją, taip paremdami Lietuvoje įsikūrusius ūkius ir verslus bei prisidėdami prie ekonomikos gaivinimo“, - sako V. Nagreckis.
Ūkininkas dalijasi ir gamykliniame pavidale suplanuotais derliaus klausimais: per trečią dešimtmetį pradeda sodinti daigus kovo pradžioje, o gegužės viduryje pirmasis derlius keliauja į prekybos tinklus. Salotos auginamos lauke, todėl derlius labai priklauso nuo oro sąlygų. Jei bus šilčiau, derlius gali pasiekti rinką jau iki gegužės vidurio; jei vėsesnė - gegužės antroje pusėje. Pirmiausia užauga garbanotosios salotos, tada - romaninės, gūžinės „Iceberg“ ir kt. Apie 50 ha skirta salotoms, per savaitę pasodinama per 200 tūkst. daigų, o per metus išauginamas beveik trigubas derlius. „Tiksliau nuimame 2,7 karto salotų derlių, tad sezono metu bendras plotas apie 140 hektarų. Kadangi auginame iš daigelių, gaunama keli derliai; jeigu augintume iš sėklų, derlius būtų mažesnis. Salotų sėklos Vokietijoje sėjamos anksti - sausio pabaigoje ar vasario pradžioje“, - aiškina Vaidas.
Dirba mašinos ir žmonės: ūkis suaugęs 430 ha dirbami daržovėmis ir javais. Žiemos metu darbuotojų būna mažiau, tačiau pagrindinis darbas - derliaus nuėmimas, kurį dažnai atlieka žmonės, nors sodinimas mechanizuotas, ravėjimas robotizuotas. „Daigus sodina mašina, ravi robotas; reikalingi žmonės priežiūrai, tačiau daugiausia rankų reikia derliaus nuėmimo metu“, - pastebi V. Nagreckis. Nuskintos salotos nedelsiant pakuojamos ir vežamos, nebent kelios valandos praeina šaldytuve. „Iš vakaro produkcija paruošiama, o naktį ar paryčiais išvežiojama. Kai vežama į Rygą ar Taliną, iškart važiuoja, nes atstumas ilgesnis“, - pasakoja ūkininkas.
Ūkininkas nuolat investuoja į ūkio infrastruktūrą, atnaujina techniką, diegia inovacijas. Kai reikia, pasinaudojo energijos šaltinių pirkimu - įrengė saulės elektrinę, kuri dabar taupo resursus. Pasak Vaido, be investicijų ūkyje būtų sunku sekti pažangą ir naujas technologijas. Taip pat svarbu laistymo įranga, vakuuminis šaldytuvas nuskintoms salotoms užtikrina šviežumą. Kad salotos pasiektų parduotuves, reikalingas modernus transportas. Nors vienkartinės paramos kadaise gauta, dabar ūkininkas stengiasi veikti be jos, nes su ja ateina įsipareigojimai ir ribojimai.
Ūkio savininkas pastebi, kad salotų auginimo pelningumas priklauso nuo metų - nuo oro, ligų ir kenkėjų. „Pernai sezonas prasidėjo puikiai, bet vėliau 400 tūkst. daigų teko užarti, nemaža dalis pasodintų salotų nebuvo nupjauta. Amarai taip pat užpuolė ir buvo užarita. Tai rodo, kad kartais reikia priimti sunkų sprendimą, tačiau ir toks patirtinis „nulinis pelnas“ gali būti realybė. Apyvarta gali būti didelė, bet svarbiausia - galutinis rezultatas. Nulis taip pat gali būti geras rezultatas, kai sezonai būna įvairūs.“
Nors nuolatinis darbas reikalauja daug energijos, svarbiausia - nebūti karo ir stiprinti tarpusavio solidarumą. „Svarbiausia, kad nebūtų karo, jeigu esame pavalgę, apsirengę ir dar sveiki, tai ko daugiau ir norėti. Jei vieni kitiems mažiau pavydėsime, bet būsime draugiškesni, visiems bus geriau, tuo pačiu ir visai valstybei“, - pabrėžia Vaidas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į laikymą lauke, dirbama su grūdais derlingąja žeme, ir planavimą ateičiai: „ūkininkas kruopščiai planuoja ir jau rudenį susidėlioja, kiek ir kokių salotų augins kitais metais“, - priduria. Pats planuoja pirkti daigus ir auginti salotas lauke, nes šiltnamiai reikalauja didelių investicijų. Kasmet daigai sodinami kovo 17-18 d., o pirmasis derlius į prekybos tinklus keliauja maždaug gegužės viduryje.
Salotos auginamos lauke, todėl derlius priklauso nuo oro sąlygų; dalis derliaus gali būti surinkta gegužės pradžioje, o kai šilčiausios dienos ateina, derlius vėliau. Pirmiausia užauga garbanotosios salotos, po jų - romaninės, gūžinės „Iceberg“ ir kt. Taip pat pabrėžiama, kad apie 50 ha skirta salotoms, o rinkai per savaitę teikiama apie 200 tūkst. daigų, o per metus išauginamas beveik tris kartus didesnis derlius. Šioje įmonėje dirba apie pusšimtis darbuotojų sezono metu, o žiemos - gerokai mažiau.
Nuskintos salotos nedelsiant pakuojamos ir vežamos į prekybos tinklus; jei reikalauja, jos nedelsiant šaldomos. „Iš vakaro produkcija paruošiama, o naktį ar paryčiais išvežiojama. Kai vežama į Rygą ar Taliną, tai iškart ir važiuoja“, - pabrėžia Vaidas.