Gyventojai pasipiktino įrengiama Siesarties upės pralaida, pro kurią turi tekėti upė, o ja plaukti baidarės ir valtelės. Šią problemą dar projektavimo etape kėlė ir Molėtų rajono savivaldybė, tačiau į prašymus iki galo neatsižvelgta, o poreikį iš naujo peržiūrėti upės pralaidos sprendinį mato ir aplinkosaugininkai. Kelyje Vilnius-Utena, anksčiau pramintame „betonke“, vyksta ilgai lauktas remontas, tačiau šalia Molėtų įrengiamas vamzdis kelia pasipiktinimą gyventojams ir aplinkosaugininkams.
Teisinė bazė ir naujosios apsaugos zonos
42 straipsnis. 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona - išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 2. 3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra nuo 400 milimetrų iki 1 000 mm, apsaugos zona - išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 4. 5. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona - 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas. 6. Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, kuriame pakeistas pakrančių juostų nustatymo metodas. Atskiriems upių ruožams bus nustatomos skirtingo dydžio pakrančių juostos. Siauriausia 3 m pločio juosta bus taikoma upių aukštupiuose nuo upės ištakų iki 20-ojo km. Vidurupyje, nuo 20-ojo iki 100 km - 10 m pločio juosta. Žemupyje, nuo 100-ojo km iki žiočių, bus nustatoma plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta. Vidurupyje upės vaga dažnai išplatėja, krantų ardos procesai didėja, todėl nuo 20 iki 100 upės km nustatoma 10 m pakrantės juosta. Plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta bus taikoma prie ilgesnių kaip 100 km upių, jų žemupiuose nuo 100-ojo km (tokių upių Lietuvoje yra 17), kur upės vaga būna plačiausia, didėja potvynių tikimybė ir formuojasi ekotopų įvairovė. Plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta visam upės ilgiui taip pat bus nustatoma prie ilgesnių kaip 100 km upių, kurių ištakos ne Lietuvos teritorijoje - Nemuno, Neries, Merkio ir Šešupės. Keičiasi ir apsaugos zonų nustatymas - apsaugos zonos bus prilygintos pakrantės apsaugos juostoms prie trumpesnių kaip 5 km upių. Miško žemėje apsaugos zonos bus nustatomos prie ilgesnių kaip 50 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų. Pažymėtina, kad anksčiau parengti ir Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt paviešinti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapiai dar nepatvirtinti.
Žemės naudojimo apribojimai ir regioniniai skirtumai
Pakrantės juosta - tai zonos dalis, kuri yra siauresnė ir kurioje pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomi griežtesni veiklos apribojimai. Ūkinės veiklos reguliavimas pakrantės apsaugos juostose ir zonose Lietuvoje taikomas nuo 1992 m. Aplinkosaugos iniciatyvos ir žemės naudojimo taisyklių naujovės turėtų būti įvertintos kontekste, kur vartotojai, pralaidos ir upės vaga sąveikauja su rekonstrukcijos darbais bei gyventojų interesais.
Gyventojų ir aplinkosaugininkų nuomonės
Aplinkosaugininkai teigia, kad poreikį iš naujo peržiūrėti upės pralaidos sprendinį būtina; kai kurie aspektai susiję su poveikiu upės eigai, žuvų ir paukščių migracijai bei kraštovaizdžio ekotopų įvairovei. Aleksoto pakraščio gyventoja V. N. savo laiške redakcijai dėstė, kad gegužės 9-10 d. Moteris retoriškai klausė, ar aplinkos apsaugos skyriaus specialistai nežino, kad pavasaris - paukščių perėjimo metas. Dėl vamzdyje esančių šiukšlių ir nešvarumų vanduo skleidė nemalonų kvapą ir paveikė upelio intaką, kur anksčiau matydavo vandens paukščius ir girdėdavo jų čiulbėjimą.
Kai Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriuje aiškinamasi dėl kairiojo Sąnašos upelio intako darbų, paaiškėjo, kad ten kasmet valomi grioviai ir krantai, siekiant sumažinti kvapą, užkirsti kelią uodų plitimui ir pagerinti vandens kokybę. Gyventojai skundėsi dėl nuolatinio vandens stovėjimo vietose, todėl nuspręsta išvalyti griovio krantus, iškirsti krūmynus, gilinti patį griovį ir sutvarkyti vandens pralaidas. Dėl minėtų darbų paukščių perėjimo metu R. Savickienė paaiškino, kad skirtingų rūšių paukščiai gali turėti dvi vadas, jų perėjimo laikotarpis trunka nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Todėl svarbu atlikti darbus kuo skubiau, bet tuo pačiu išlaikyti paukščių perėjimo laikotarpiui reikalingą laiko tarpą lizdų ir vadų vystymuisi.
Praktiniai sprendimai ir ateities perspektyvos
Siekiant užtikrinti tiek upės pralaidos funkcionalumą, tiek aplinkosaugos reikalavimus, būtina iš naujo įvertinti projekto sprendinius, įvertinti upės eigą, paukščių migraciją, žuvų migraciją ir kraštovaizdžio pokyčius. Žemės naudojimo apribojimai ir pakrantės juostų dydžiai gali keistis priklausomai nuo upės ilgumo ir vietovės ypatumų. Galimos alternatyvos - peržiūrėti vamzdžio trasą arba įrengti papildomas pralaidas prie esamos upės ramybės zonos, laikantis naujųjų apsaugos zonų reikalavimų.
Galimos įtraukimo formos ir monitoringas
Reikės nuolatinio stebėseno apie vandens kokybę, paukščių bei žuvų migraciją, potvynių dažnį ir krantų stabilumo pokyčius. Tarpiniais etapais galima naudoti laikinus sprendimus, kurie užtikrins saugų pralaidos darbų laikotarpį, nepakenkiant gamtiniams procesams ir gyventojų gyvenimo kokybei.
Taip pat svarbu įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimo procesą, konsultacijų metu išgirsti vietos bendruomenės nuomones ir pasiūlymus dėl upės pralaidos įrengimo bei papildomų želdinių ir kraštovaizdžio tvarkymo sprendimų.
- Peržiūrėti vamzdyno trasą ir įvertinti alternatyvas, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus.
- Sudaryti laikinuosius planus, kurie sumažins poveikį paukščių migracijai.
- Užtikrinti nuolatinį monitoringo programą vandens kokybei ir ekotopų įvairovei.