Šviežiai nukirsta ar jau ir supjauta mediena yra tik žaliava tolimesniems gamybos bei apdirbimo procesams, ji pasidaro vertinga konstrukcine medžiaga tik pašalinus iš jos didžiąją dalį drėgmės, ją išdžiovinus tam skirtose džiovyklose ar natūraliai. Medienos džiovinimas yra būtinas procesas, jei siekiate kokybiškų, tvarių ir patikimų gaminių iš medienos. Tik išdžiovinta mediena gali būti tinkamai apdirbta, ilgai tarnauti ir išlaikyti formą bei išvaizdą laikui bėgant. Džiovinta klevo mediena - tai aukštos kokybės, estetiškai patraukli ir patikima medžiaga, puikiai tinkanti tiek funkcionaliems, tiek dekoratyviniams interjero sprendimams. Visa mūsų produkcija yra išdžiovinta specialiose džiovyklose iki 7 - 8 proc. drėgnumo.
Klevas kaip kietmedis ir jo džiovintos savybės
- Klevas - tai kietmedis, pasižymintis tvirtumu ir atsparumu nusidėvėjimui.
- Džiovinta klevo mediena dažniausiai būna šviesi - nuo baltos iki švelniai gelsvos ar rusvos spalvos, su subtiliu raštu.
- Klevo medienos struktūra yra labai vienoda, be ryškių šakų ar išsišokimų, todėl lengvai apdorojama ir puikiai tinka dažymui, lakavimui ar alyvavimui.
- Klevas lengvai pjaunamas, frezuojamas, šlifuojamas ir klijuojamas.
- Teisingai džiovinta klevo mediena pasižymi minimaliu deformavimosi ir traukimosi rizika, todėl išlaiko formą ilgą laiką.
- Klevas dažnai auginamas vietiniuose miškuose (pvz., Europoje ar Šiaurės Amerikoje), todėl tai ekologiškas, tvarus pasirinkimas.
Džiovinta klevo mediena - tai išskirtinai vertinama dėl savo estetikos ir techninių savybių, todėl ji dažnai pasirenkama grindų, baldų ir kitų gaminių gamybai. Džiovintą klevo medieną siūlome baldų, laiptų, langų ir kitos produkcijos gamybai.
Uosialapis klevas Lietuvoje: įsigalėjimas, invazija ir poveikis
Uosialapis klevas sparčiai keičia vietinę augmeniją. Ten, kur anksčiau augo karklai, gluosniai, pakrančių pievos ar žoliniai augalai, ilgainiui gali įsivyrauti ši invazinė rūšis. Jos tanki laja užstoja šviesą, todėl po medžiais skursta kiti augalai, mažėja rūšių įvairovė ir nyksta natūrali pakrančių augalija, - teigia Ecoservice regiono teritorijų priežiūros vadovė Jurgita Akelytė-Svipienė. Varėnos rajone vykdyti darbai įrodo, kad vieno hektaro teritorijoje jau įsikūrę uosialapiai klevai gali būti gyvybiškai svarbūs pašalinti.
Uosialapis klevas (Acer negundo) - klevinių šeimos medis, savaime paplitęs Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje šis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos ir į Lietuvą atėjo kaip dekoratyvinis augalas, vėliau plintantis upių pakrantėse ir miškuose. Lietuvos teritorijoje plinta labai greitai - jis dauginasi sėklomis, auga greitai ir sudaro didelius sąžalynus. Dėl šios priežasties 2013-2014 m. Lietuvos gamtos fondas kartu su Gamtos paveldo fondu ir Aplinkos ministerijos iniciatyva pradėjo invazinių augalų gausos reguliavimą, kurio tikslas - stabdyti šio augalo plitimą.
Klevas pasižymi lapų sudėtiniu, kreivų šleivų kamienų bruožais, o lapai auga poromis ir neturi vieno didelio delno lapo. Sparnavaisiai - noselės - prilipo į gausias kekes. Jauni ūgliai kartais būna žalsvi su melsvomis apnašomis. Svarbu žinoti, kad vien nupjauti uosialapį klevo nėra pakankama priemonė - augalas greitai atželia iš kelmo ir šaknų, todėl efektyviausia yra kompleksinė strategija: pašalinti kamienus su šaknų sistema, naudoti herbicidus įšvirkštus į kamieno gręžtas angas bei periodiškai tikrinti teritoriją dėl naujų atžalų.
Uosialapiai klevai dažnai įsikuria prie infrastruktūros objektų: kelių, geležinkelių, aplink elektros stulpus, įtakingai įsikurdami ir užimdami didelius plotus. Jie kenkia upių pakrantėms, kviečia įvairovės nykimą, o jų alelopatiniai poveikiai trukdo kitų augalų augimui. Alelopatinis poveikis pasireiškia net dilgėlių augimo slopinimu po uosialapiais klevais. Be to, jų sparčiai augančios šaknys gali kairyti šaligatvius ir asfaltą, o medžių šaknų išplitimas kelia grėsmę pastatams ir infrastruktūrai.
Kaip atpažinti uosialapį kleivą?
- Lapų sudėtinis darinys su 3-7 atskirais lapeliais, poromis augančios lapų poros.
- Kamienai dažnai kreivi ir šliaužiantys, jų laja gali būti žemai išsikišusi - brūzgynai.
- Vaisiai - noselės (sparnavaisiai) gausiai kabo; lapai ant šakų atrodo priešingose porose.
Aplinkos ir žmonių sveikatai gresiantys aspektai
Žiedadulkės iš uosialapio klevo gali sukelti alergines reakcijas tiems, kurių organizmas yra jautrus žiedadulkėms. Žiedadulkės pavasarį ypač gausiai sklando ore, todėl alergiški žmonės gali patirti akių ašarojimą, perštėjimą gerklėje ir slogą. Uosialapio mediena yra silpna ir greitai pūva, o jos šaknys išplinta plačiai, kai kurios šaknys greitai įsikuria naujose vietose net kelias metus po kertinių darbų.
Nors kai kurios nuomonės siūlo naudoti uosialapį klevą biokurui, realybėliškai džiovintos medienos tankis siekia tik apie 0,4, todėl ji nėra ypač naudinga kurui, o šlapia mediena sveria kaip ir kitos, todėl jos degimo savybės prastesnės. Dėl invazinio pobūdžio ir greito plitimo šį augalą Lietuvoje įtraukė į sąrašą augalų, kuriuos galima naikinti be leidimų, nes tai būtina išsaugoti vietinę ekosistemą.
Valdymo priemonės ir rekomendacijos
- Nupjovus medį, iš karto pašalinti kelmą su šaknų sistema (išrauti arba iškasti). Geriausia kurti chemines priemones įšvirkštas į kamieną, ypač nudžiovintos medienos atvejais.
- Jauni, iki 1-1,5 m aukščio individai geriausia išrauti arba iškasti su šaknimis. Suaugę medžiai naikinami kamienuose išgręžiant angas herbicidams.
- Periodiškai stebėti teritoriją po naikinimo, nes nauji daigai gali pasirodyti kelis sezonus.
- Mediena - minkšta, todėl tinkama tik malkoms ar biokurui po džiovinimo, tačiau turi būti suvokiama jos ribota nauda energijos požiūriu.
- Siekiant kultūrinio ir ekologinio balanso, įsitraukti į regioninius projektus invazinių augalų gausos reguliavimui.
Teiginiai apie invazinius augalus Lietuvoje
Invazinės rūšys kelia grėsmę gamtai, žemės ūkiui, miško pramonei ir žmonių sveikatai. Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių, su augančiu skaičiumi kasmet. Uosialapis klevas - vienas iš dažniausiai Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, kurį būtina pažaboti. Lietuvos gamtos fondas ir Gamtos paveldo fondas inicijavo reguliavimą, kad sustabdytų plitimą; jaunus daigelius reikėtų išrauti, pribrendusius - naikinti cheminiu būdu.
Taikant efektyvius metodus, uosialapių klevų gausos reguliavimas Lietuvoje vyko Vilniaus, Kauno, Jurbarko ir Pagėgių rajonuose. Tokia praktika užtikrina, kad herbicidai nepasklistų aplinkoje ir medžio viduje būtų užtikrintas greitas efekto pasiekimas. Palyginti su kitomis invazinėmis rūšimis, šis augalas gali suformuoti didelius sąžalynus. Tačiau sunaikinti jį galima tik nuosekliai ir kruopščiai laikantis taikomų priemonių, todėl dažnai reikia pasikartoti ir nuolat stebėti teritoriją.
Techninės detalės apie uosialapio klevo paplitimą
Uosialapis klevas Lietuvoje kartais auga parkų, upių pakrantėse, pamiškėse, pakelėse, taip pat ant stogų, plyšių ir kitose sunkiai prieinamose vietose. Dažniausiai formuoja tankius sąžalynus, kuriuos sunku išnaikinti be nuosekliai taikomų priemonių. Ši invazija kelia grėsmę vietinėms rūšims, nes uosialapis klevas gali užgožti kitus augalus ir sukelti įvairovės mažėjimą, ypač palei vandens šaltinius.
Trumpa įžvalga
Uosialapis klevas nerekomenduojamas auginti ar naudoti kaip dekoratyvinį augalą, nes sparčiai plinta, kurį gali sukelti didelius pavojus vietinėms buveinėms. Net ir atitrūkus užkastas medienos gabalas gali išdygti ūgliai, jei sušils ir pasitaikys drėgnas dirvožemis. Dėl šios priežasties būtina imtis prevencijos ir tiksliai laikytis rekomendacijų iš specialistų bei institucijų.
Invazinių augalų gausos reguliavimas - vienas iš prioritetų siekiant apsaugoti natūralų kraštovaizdį ir užtikrinti saugią, ekologiškai pusiausvėrę aplinką. Uosialapio klevo gedimo rizikos matricos rodo, kad glaustai ir nuosekliai įgyvendintos priemonės yra veiksmingiausios, o savivaldybių bei bendruomenių įsitraukimas - būtinas suminis pasiekimas.
Tarpiniai duomenys ir įžvalgos
Uosialapis klevas (Acer negundo) - vienas iš invazinių augalų Lietuvoje, kurio plitimo ir įtakos aplinkai tyrimai tęsiasi. Į šią problemą įsitraukia ir JAV, ir Europos regionai, o Lietuvoje 2017 metais dėl saugios aplinkos politikos buvo leista pjauti be leidimų. Skirtingos lipniosios savybės - inkliuzinės: lankstūs kamienai, atsparumas aplinkai ir sparčiai augantis augimas - visos jos suvienijamos priėmimo politikoje, skatinant bendruomenes imtis veiksmų.
Užbaigiant, pagrindinis įspėjimas - nepirkite ar nesodinkite šio augalo be aiškių tikslų ir atsakomybės, nes net ir įspėję, kad uosialapiai klevai gali būti dekoratyviniai, realybėje jų plitimas gali būti žalingas vietinei florai ir infrastruktūrai. Gyventojams rekomenduojama kreiptis į atsakingas institucijas ar savivaldybės, kai matomi dideli uosialapio klevo brūzgynai ar pasikeitusios buveinės.
tags: #uosialapis #klevas #mediena