Karas sukrėtė ir grūdų rinkas - nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc., sako šio verslo atstovas. Pardavimai Rusijoje kaip ir vyksta, bet mes patys pirkimą sustabdėme, nes pastarosiomis dienomis smarkiai išaugo kainos. Sunku kažką komentuoti, kol kas nežinome, ką daryti, daug neaiškumo, šokas. Kol kas kainų šuolis, per savaitę metalas pabrango 15 proc., o gal ir daugiau.
Nors mes iš Rusijos nevežame jau seniai, bet įtakos sektoriuje išvengti neįmanoma. Visos įmonės, kurios prekiauja juodaisiais metalais, daugiau ar mažiau tarpusavyje susijusios su Rusija, Ukraina, Baltarusija. Lietuvoje nėra tokios, kuri neturėtų ryšio, tiesiogiai ar ne. Visi susiję - ir kurie perka, ir parduoda.
„Karas niekada prie gero nepriveda, kainos kyla, tvyro nežinomybė dėl tiekimo, bendrovėms prireiks laiko susirasti naujus partnerius“, - sakė O. Statistikos departamento duomenimis, juodųjų metalų iš Rusijos pernai į Lietuvą importuota už 249 mln.
Mediena tarp į Lietuvą iš Rusijos importuojamų prekių pagal vertę buvo trečia, jos įvežta už 166 mln. „Mes vežame Sibiro maumedžio medieną, per 20 metų sukūrėme puikiai veikiančią schemą, o pirmadienį, šiandien (antradienį - BNS) viskas sustojo. Kroviniai pakrauti, reikėtų atlikti mokėjimus, bet nežinome, kaip pinigai judės. Ten kažkoks chaosas buvo jaučiamas jau kurį laiką, mediena brango. Matyt, dabartinėje situacijoje ir jie ten kažką jaučia“, - sakė R.
„Norėdamas įvykdyti savo įsipareigojimus klientams bandžiau pirkti iš kitų bendrovių Lietuvoje, kainos padidėjusios 25-35 proc., o kai kur - ir 40 proc., vis tiek neparduoda, matyt laukia didesnio pabrangimo. Turime krovinių, turime užsakymų, bet viskas stovi, ir vieną, ir kitą pusę reikia raminti. Belieka melstis, kad viskas pasikeis į gera“, - BNS sakė R.
Kol kas niekas nieko nežino. Šokas, karo niekas nesitikėjo. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas BNS sakė, jog karas sukrėtė rinkas, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc. „Kalbant apie žaliavos kiekius Lietuvoje, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos įmonės su Rusija ir Ukraina turėjo minimalius prekybinius santykius, iš Ukrainos importuodavome tik apie keliasdešimt tūkstančių tonų kukurūzų“, - BNS sakė K.
„Jeigu kurios nors, ne mūsų asociacijos narės jaučia žaliavos trūkumą, kviečiame kreiptis į mus. Turime nuraminti Lietuvos žmones, grūdų ir jų produkcijos Lietuvos rinka nepritrūks. Šiandien mūsų įmonės konsoliduojasi su viso pasaulio įmonėmis, kurios padeda Ukrainai ir nuolatos stebi šios šalies prašymus, į kuriuos reaguojame labai operatyviai“, - teigė K.
„Rusija, kaip žaidėjas, grūdų sektoriuje yra, bet nuo praėjusių metų vasario eksporte iš esmės nedalyvauja, buvo uždėti didžiuliai eksporto muitai. Dabar, žinant visus įvykius, tikėtina, kad buvo kaupiamos atsargos, nes grūdai prilygsta valiutai, tai abai geras būdas eksportuotojui gauti valiutos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad javų importas iš Rusijos pastaruosius dvejus metus pakito nedaug: pernai jų importuota už 13,2 mln. eurų, o 2020 metais - už 14,3 mln. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją per penkerius metus išliko stabilus ir pernai siekė 512 mln. eurų. Didžiąją jo dalį sudarė gėrimai (254,2 mln. eurų), taip pat vežta augalų, miltinių, konditerijos gaminių ir riebalų. Nuo 2018 metų labai išaugo iš Rusijos importuojamų riebalų ir aliejaus apimtys (73,5 mln. eurų), skelbia ŽŪM. Tuo metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą pernai siekė 65,5 mln. eurų: daugiausiai vežti paruošti maisto produktai - sūriai ir varškė, gėrimai bei actas, tabakas ir perdirbti pakaitalai (38,3 mln. eurų - 55,1 proc. daugiau nei 2020 metais). Importas iš Ukrainos siekė 146,4 mln.
Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. Per 1,6 tūkst. įmonių Lietuvoje valdo Rusijos piliečiai arba Rusijoje registruotos įmonės, dar beveik 1,2 tūkst. „Okredo“ skelbia, kad su Baltarusija susijusių įmonių apyvarta 2020 metais siekė per 452 mln. eurų, jos uždirbo 2 mln. eurų pelno, jose dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų. Su Rusija susijusių įmonių apyvarta užpernai siekė 170 mln. eurų, jos uždirbo 9,6 mln. eurų pelno, jose dirba 1,1 tūkst.
Tam tikruose lengvatinės prekybos susitarimuose tiesioginio vežimo taisyklė apibrėžiama kaip „nemanipuliavimo“ arba „nekeitimo“ taisyklė. Pagal šį ne tokį sudėtingą variantą siuntas ir ženklų, etikečių, plombų ar bet kokių kitų dokumentų, kuriais užtikrinama atitiktis konkretiems vidaus reikalavimams, pridėjimo ar pritvirtinimo operacijas leidžiama skaidyti kartu su tiesioginio vežimo operacijomis (iškrovimu, perkrovimu ar bet kokia operacija, skirta gerai produktų būklei išsaugoti), kai jas atlieka eksportuotojas arba kai jos atliekamos jo atsakomybe. Laikoma, kad reikalavimai įvykdyti, išskyrus atvejus, kai muitinė turi priežasčių manyti priešingai. Tokiais atvejais gali būti reikalaujama, kad importuotojai pateiktų atitikties įrodymus, kurie gali būti tiesioginiam vežimui paminėti dokumentai.
Kaip situacija veikia Lietuvos miško ir medienos sektorių
Medienos importo į Lietuvą vaidmuo iš Rusijos žymiai sumažėjęs, tačiau iššūkiai tebėra. Palyginus su jau praeitais metais, augančios kainos ir logistinis chaosas paveikė tiekėjų patikimumą ir kainas tarp regiono žaidėjų. Dėl eksporto ribojimų bei muitų galimos atsargos, kurias rinkos analizės rodo, dabar laikomos kaip apsauginis mechanizmas. Lietuvoje vyksta konsolidavimasis tarp tarptautinių įmonių ir Ukrainai pagalbą teikiančių organizacijų, kurios reaguoja operatyviai į prašymus.“
Eksportuotojams svarbiausia - užtikrinti, kad kilmės statusas būtų išlaikytas, net jei kroviniai keliauja per trečias šalis su laikinu sandėliavimu ar perkraunama, ką leidžia kai kurie susitarimai. Taip pasiekiama, kad į importuotoją patenkantys produktai išliktų tie patys, kurie buvo išvežti iš eksportuojančios šalies.
Sankcijos Rusijai. Kas yra sankcijos? Kas jas gali įvesti sankcijas? Kokio bus pasėkmes nuo sankcijų
Statistika ir svarbiausios tendencijos
- Kviečių kainos nuo invazijos pradžios augo apie 30 procentų Lietuvos rinkoje.
- Juodųjų metalų importas iš Rusijos Lietuvoje pernai siekė apie 249 mln. eurų; medienos importas - apie 166 mln. eurų.
- Ukrainos ir Rusijos prekybiniai ryšiai Lietuvoje vis dar veikia, tačiau keičiasi sandorių struktūra ir logistikos sprendimai.
- Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją per penkerius metus liko stabilus, o eksportas į Ukrainą 2021-2022 metais smarkiai augo.
- Okredo duomenimis, su Baltarusija susijusių įmonių apyvarta 2020 metais siekė 452 mln. eurų, o su Rusija susijusių įmonių apyvarta - 170 mln. eurų (pelnas atitinkamai 2 mln. ir 9,6 mln. eurų).
Šiandienos realybė rodo, kad Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija turi nuraminti rinką, teikdama informaciją apie žaliavų pakankamumą ir pasirengimą reaguoti į poreikius. Asociacijos nariai kartu su partneriais seka pasaulio įvykius ir operatyviai reaguoja į Ukrainos prašymus. Palyginimui su praeitimi, branduolinių rizikų ir ekonominių šokų pagrindu galima tikėtis metais tolesnio kainų dinamikos pokyčių bei naujų logistikos maršrutų paieškos.
Pagal išvadas, žemės ūkio ir maisto produktų prekyba tarp Ukrainos ir Lietuvos išlieka reikšminga, o kilmės teisės ir lengvatinių vežimų taisyklės padeda palaikyti tiekėjus, kai kintančios sąlygos verčia ieškoti naujų maršrutų ir partnerių.
| Prekės grupė | Importo vertė (2019-2021) | Pokytis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Juodieji metalai | 249 mln. eurų | Didelis svyravimas | Rusijos dalyvavimas mažėja, bet įtaka išlieka |
| Mediena | 166 mln. eurų | Didelis pokyčių lūkesčiai | Sustabdyti tradiciniai tiekimo srautai |
| Importas iš Ukrainos | 146,4 mln. eurų | Augimas | Maisto ir gėrimų iš Ukrainos eksporto komponentai |