Privačių valdų savininkai, kurie savo žemės sklypus yra apsitvėrę metalinėmis ar vielinėmis tvoromis, sulaukia ESO raginimų įžeminti šias tvoras arba jas nugriauti, pakeisti medinėmis, plastikinėmis, nes esą elektrinių oro linijų apsaugos zonoje esančios tvoros gali kelti pavojų gyvybei. ESO teigia, kad apsaugos zonose esanti tvoros jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl įspėja žemės ar statinių savininkus apie galimus pavojus ir būtinybę imtis priemonių.
Pagal Elektros tinklų apsaugos ir Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, oro linijai kertant privatinį sklypą ir po juo esantį statinį, pvz., tvorą, privalu įspėti savininkus, kad po oro linijomis įrengti statiniai gali kelti grėsmę sveikatai ir gyvybei. Apsaugos zonose esančios tvoros, elektriniai piemenys, šiltnamiai ir pan. turi būti įžeminti ne didesne kaip 30 Ω varža, o atskiros tvoros dalys turi būti tarpus ar pakeistos į nelaidžias medžiagas (plastiką ar medį).
Vilniaus rajono gyventojas, gavęs ESO laišką dėl įžeminimo ar tvoros dalies keitimo, teigia, kad tokie reikalavimai gali būti finansiškai sunkūs, kadangi tvoros laikomos jų nuosavybės objektu, o laidai - įrangos dalimi, kuriai gyventojai neturi nuosavybės teisės. Šie gyventojai pabrėžia, kad elektriniai laidai ir stulpai nėra jų nuosavybė, todėl atsakomybės už jų saugumą prisiimti neturėtų.
ESO atstovas teigė, kad dažnai laiškai siunčiami dėl galimo pažeidimo oro linijų apsaugos zonoje, ir rekomendacijos gali būti įvairios: įžeminti tvorą pagal taisykles, pateikti įžemintų varžų matavimo protokolus arba pakeisti dalį tvoros į medinę ar plastikinę. Tačiau jei gyventojui sunku įgyvendinti reikalavimus, ESO ieško abiem pusėms tinkamiausių sprendimų ir nesiima sankcijų, nes pagrindas yra saugumas, o ne baudų skyrimas.
Šakių rajone neseniai gautas ESO laiškas dėl vielinės tvoros neatitikimo taisyklėms. Gyventoja buvo informuota, kad įvykus gedimui netinkamai įrengtos tvoros gali kelti pavojų gyvybei. Ji pateikė kelis būdus, kaip galima spręsti situaciją: įžeminti tvorą pagal taisykles ir pateikti įžemintų varžų matavimo protokolus arba pakeisti vielinę tvoros dalį į medinę ar plastikinę, arba išmontuoti dalį tvoros apsaugos zonoje. Tačiau pateikta galimybė perkelti elektros oro linijas asmeninėmis lėšomis jos žmonėms pasirodė laikina ir sunkiai įgyvendinama.
Ukmergės rajono gyventojai taip pat gavo ESO įspėjimus. Seniūnė pabrėžė, kad ESO taisyklės dėl tvorų įrengimo atsirado palyginti neseniai, o daugelio tvoros stovi 20-30 metų. Ji apibūdino, kad ESO turi rūpintis laidais, stulpais ir jų priežiūra, tačiau savivaldybė turi užtikrinti, kad augmenija nebūtų kliūtimi privažiuoti prie tinklų. Keletas gyventojų jau įrengė įžeminimą savo kiemuose, kreipęsi į sertifikuotus elektrikus ir patirdami išlaidas.
Kas yra svarbiausia tvoros statyboje ir ką rodo realios situacijos?
Pagal naująsias taisykles, tvoros įrengtos po elektros įrenginiais gali būti pavojingos, todėl būtina laikytis šių principų:
- Žemės sklypo ribos ir kelio apsaugos zonos nustatomos teisės aktais; dažnai kelių apsaugos zona gali būti apie 10 metrų, o ten statiniai neturi būti statomi.
- Tvoros, esančios apsaugos zonoje, turi būti įrengtos taip, kad prireikus būtų galima įvertinti ar įžeminti jų atskiras dalis atsargiai ir saugiai.
- Jei įžeminimas įmanomas be didelių finansinių sunkumų, tai yra vienas iš rekomenduojamų sprendimų; kitu atveju galima svarstyti perstatymo ar tvoros pakeitimo į medinę ar plastikinę galimybes.
- Jei gyventojas neturi galimybių ar objektyvių aplinkybių įgyvendinti sprendimą, ESO ieško kompromisinio sprendimo pagal abipusį supratimą, laikydamasi teisės normų ir saugumo reikalavimų.
Kokie konkretūs iššūkiai kyla gyventojams?
Gyventojai dažnai išreiškia nepatenkintumą dėl finansinės naštos įžeminti tvoras savo kiemuose, ypač regionuose, kur gyvenimo lygis yra žemas. Daugelis teigia, kad esą stulbinamas reikalavimų pasikeitimas po to, kai laidai jau buvo įrengti. Kai kurie žmonės tikisi, kad ESO pasirūpins įrengimu, kaip paslauga, o ne pareiga prisiimti finansinę naštą už jų saugumą. Suprantama, kad gyventojai reikalauja aiškiai suprantamų taisyklių ir skaidrių procedūrų dėl mokėjimų už įžeminimą.
Tačiau ESO pabrėžia, kad jų prioritetas - saugumas ir prevencija. Laiškuose reikia atkreipti dėmesį į galimas rizikas ir pateikti kelių mėnesių laikotarpį sprendimui, atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Jei reikia, gali būti ieškoma kompromisinio sprendimo bei siūloma alternatyva, kaip sumažinti riziką be didelių finansinių naštų gyventojams.
Kalbant apie sklypų atstumo nuo kelio reikalavimus, gali būti taikomos skirtingos zonos priklausomai nuo vietos ir projekto planų. Pavyzdžiui, gali būti nustatyta kelių apsaugos zona apie 10 metrų, kuri riboja statinių įrengimą šioje zonoje. Tačiau individualūs atstumai gali skirtis priklausomai nuo vietos reglamentų ir kaimyninių sutarčių.
Į ką atkreipti dėmesį planuojant tvoros įrengimą?
- Įvertinti, kokio tipo tvora jums reikalinga: medinė, metalinė, tinklinė, betoninė ar akmeninė, atsižvelgiant į paskirtį, privatumo poreikius ir biudžetą.
- Paruošti tvoros statybos projektą, įskaitant matavimo juostą, gulsčiuką, rulete, kastuvą, betonavimo medžiagas, varžtus, apsaugos priemones ir kt.
- Numatyti atstumus nuo sklypo ribos ir kelio, įvertinant kelių apsaugos zonas bei servitutus, ir pasikonsultuoti su savivaldybe dėl konkretinių taisyklių.
- Prieš pradedant darbus įsitikinti, ar reikalingas statybos leidimas (SLD) - tai gali būti privaloma priklausomai nuo tvoros aukščio, vietovės ir projekto sudėties.
- Jei tvoros įrengimo zonoje yra elektros laidai, būtina gauti ESO raštišką sutikimą dėl darbų ar kreiptis dėl sprendimo, kuris atitinka saugos reikalavimus.
Nesant galimybei įgyvendinti visus reikalavimus be išlaidų, verta ieškoti kompromisų ir konsultuotis su savivaldybe bei ESO dėl optimaliausių sprendimų, kurie užtikrintų saugumą ir neprieštarautų teisės aktams.
Be to, būtų naudinga pridėti atskirą skaidrią grafiką apie galimus tvoros variantus, jų kainas ir ilgaamžiškumą, taip pat lentelę su propaguojamais atstumais nuo kelio bei atskirti, kur reikia SLD, o kur - ne.
Rekomenduojama įtraukti ir trumpą pavyzdinę situaciją apie TVOROS statymo atstumą nuo kelio paslaugų keliuose: 5 m į sklypą gilyn nuo ribos, 9-10 m nuo kelio krašto, ir paaiškinimą dėl servituto matavimo bei jo realaus pločio, kuris gali būti skirtingas nuo popieriaus duomenų.
Taip pat galima pridėti lentelę su pavyzdinėmis kainomis už skirtingų tvorų tipus per metrą: medinė 10-20 Eur, tinklinė 15-25 Eur, metalinė 25-40 Eur, betono 50-100 Eur, akmeninė 60-120 Eur. Reikšmės gali kisti priklausomai nuo darbo sudėtingumo, ilgio ir papildomų priedų (vartų, dekoracijų).
Teisinis kontekstas ir praktiniai patarimai
Svarbu prisiminti, kad tvoros statymas turi atitikti galiojančius įstatymus ir tarptautinius norminius teisės aktus. Jei tvoros įrengimas vyksta vietoje, kur yra elektros tinklų apsaugos zona, būtina gauti ESO sutikimą. Taip pat svarbu įvertinti, ar reikia statybos leidimo ar SLD, ir ar būtina derinti su kaimynais dėl ribos ar servituto klausimų.
Gyventojams patariama rinktis draugišką ir skaidrų dialogą su ESO bei savivaldybe, aiškiai išvardinti savo finansines ir technines galimybes, ir nebūti abejingiems dėl saugumo. Saugoti ir prižiūrėti aplinką - augmeniją bei kliūtis - yra svarbu ne tik saugumui, bet ir užtikrinti sklandų tinklų priėjimą privačioje nuosavybėje.