Medienos pramonė jau ilgą laiką yra svarbi visų Baltijos šalių ūkio sudedamoji dalis. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius generuoja apie 7 proc. BVP, o mediena ir jos gaminiai sudaro apie 12 proc. (4,2 mlrd. Lietuvoje medienos pramonės sektorius kasmet sukuria apie 2 mlrd., Latvijoje -1,5 mlrd., Estijoje - 1,2 mlrd.). Labai svarbu pažymėti, kad medienos pramonė yra imli darbo jėgai. Šio sektoriaus įmonės sukuria 4-5 proc. visų darbo vietų Lietuvoje. Dar didesnė vertė yra tai, kad didžioji dalis darbo vietų yra sukuriama regionuose, kur darbo vietų pasiūla yra ribota. Kitaip tariant, medienos pramonės įmonių veikla, nuo sostinės nutolusiuose regionuose yra labai svarbus sėkmingos regionų ekonominės plėtros veiksnys.
Pastaraisiais metais, nepaisant įvairių iššūkių, medienos pramonės veiklos rezultatai parodė, kad šio sektoriaus dalis bendrojoje mūsų šalies eksporto statistikoje nuosekliai didėjo. Pastaruoju metu stebimas medienos apdirbimo produkcijos vartojimo sumažėjimas visame žemyne, traukiasi ir statybų sektorius. Tai reiškia, kad mažėja ir žaliavinės medienos paklausa, o kartu ir jos kainos. Aukso amžius medienos žaliavos pardavėjams baigiasi, bent jau kol kas. Dėl kritusio vartojimo lygio mažėja ir medienos sektoriaus produkcijos pardavimai. Artimiausios ekonominės tendencijos visoje Europoje irgi nieko gero nežada.
Tokia situacija daugumai medienos perdirbimo įmonių yra labai neapibrėžta. Nereikia užmiršti, kad jos turi paskolų iš bankų, investavusios į naujos įrangos įsigijimus, įsteigusios naujas gamybines bazes, apsirūpinusios sandėliavimo ir logistikos pajėgumais, įdarbinusios daugybę darbuotojų. Esant tokia ekonominei turbulencijai yra labai svarbi administracinė- reguliacinė aplinka, kurią nustato tiek ES, tiek nacionalinės valdžios institucijos. Reikalingas labai intensyvus verslo ir įvairių lygių valdžios dialogas ir kompromisų siekimas.
Deja, kalbant apie ES žaliosios politikos kursą, galima įsitikinti, kad kartais, tokio subalansuoto, visapusiško matymo, stokojama, o sprendimai daromi ir jie įgyvendinami, visiškai neatsižvelgiant į dinamiškai besikeičiančias ekonomines sąlygas. ES kartu su nacionalinėmis Vyriausybėmis įgyvendina Natura 2000 programą. Jos esmė, dar labiau riboti ūkinę žmogaus veiklą gamtoje ir steigti naujas saugomas buveines. Iš pirmo žvilgsnio, tai puiki iniciatyva, kuri turėtų prisidėti prie žalesnės Europos ateities. Tačiau jos vykdymas ne visada yra racionalus, pirmiausia todėl, kad ribojimo priemonės valdininkų yra taikomos labai išplėstai. Ir kai kurių miškininkų mokslininkų teigimu, tokie neadekvatūs ribojimai net gali kenkti miškų prieaugiui.
Vis garsiau kalbame ir link to einame, kad reikia atsisakyti plastiko, betono ir kitų gamtai nedraugiškų medžiagų. Tačiau turbūt ateityje neatsisakysime nei medinių baldų, nei medinių namų. Ar kas nors rimtai galvoja, kuo mes pakeisime gamtai žalingas medžiagas savo buityje, pramonėje? Ir nors tvarumo skatinimas yra būtinas, vien tik jį reikia papildyti konkrečiais ekonominiais sprendimais, kurie užtikrintų medienos poreikio augimą ir žaliavos prieinamumą ateityje.
Siekiame, kad miškų kirtimas ateityje mažėtų, bet tuo pačiu medienos, kaip palankios aplinkai medžiagos, poreikis ateityje augs. Kaip suderinti šį atsirandantį disbalansą? Jau dabar yra reikalingi sprendimai, kurie leistų medienos žaliava aprūpinti nacionalinę medienos apdirbimo pramonę. Juolab, kad ji valstybei sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę, negu elementarus medienos eksportas į kitas šalis. Šiuo požiūriu sveikintina yra Seimo nario J. Baublio ir kitų, įvairioms LR Seimo frakcijoms priklausančių, Seimo narių įstatyminė iniciatyva, kuri leistų nustatyti aiškią kryptį, kaip valstybė naudoja savo miškų išteklius.
LR Miškų įstatymo 7-o straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimų liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 proc. šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, kad riboti Lietuvos miško resursai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai. Perdirbamos medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas. Todėl šis įstatymas atitiktų ir naująją ES miškų strategiją bei jos rekomendacijas. Naujas teisinis reguliavimas duotų apčiuopiamą socialinę ir ekonominę naudą valstybei. Priėmus įstatymo projektą, prognozuojamas papildomas 500 tūkst. kietmetrių medienos perdirbimas Lietuvoje, sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje ir per metus leistų sukurti apie 65 mln.
Medienos pramonės ateitis didele dalimi priklausys nuo to, kaip verslas sugebės rasti sprendimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių. Paskutinį gegužės šeštadienį minima Medienos pramonės darbuotojų diena. Gamykloje dirbu jau daugiau nei dveji metai, o prieš tai aštuonerius metus gyvenau Airijoje. Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Taip, monotonijos yra. Mūsų kiekviena darbo diena prasideda taip pat, tik skiriasi gaminiai, kuriuos gaminame. Tai reiškia, kad vieną dieną aš gaminu vieną gaminį (dirbu tame ceche, kur gręžiama), kitą - kitą, bet pati darbo diena praktiškai visada vienoda. Šiuo metu kaip tik visoje Ikea Industry prasideda automatizavimo projektai, bet mes esame nuraminti, kad jeigu darbo vieta ir bus automatizuojama, tai nereiškia, kad nereikės jos prižiūrėti. Na, bent jau laikinai mes girdime tokius nuraminimus, kad darbo vietų mes neprarasime. Aš galvoju, kad šitas dalykas priklausys nuo darbdavio, nes geranoriškas darbdavys gal ir sudarys sąlygas kelti kvalifikaciją, o kitam galbūt atrodys, kad stovėt ir žiūrėt daug įgūdžių nereikia.
Mūsų įmonėje tai visų keturių cechų darbuotojai privalome bendrauti. Be kolektyvo mūsų darbe nieko nepadarysi. Jūs esate bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė. Prieš maždaug pusantrų metų sulaukiau kvietimo į profesinės sąjungos susirinkimą, o aš dar buvau nauja ir darbe, ir Lietuvoje, tai man viskas buvo labai įdomu, tad ir nuėjau. Metai, praleisti Airijoje, davė savo, ten nėra taip, kad darai viską, ką sako darbdavys, nepaisant, kad tai prieštarauja įstatymams. Nesusipratimų būna, kaip ir visur, turbūt. Pasitaikė kartą, kad kreipiausi į vadovus dėl vieno atvejo darbe, kai buvo negražiai pasielgta su viena darbuotoja, ir likau kalta, kad iškėliau šį klausimą. Juokingų situacijų tai nelabai pasitaiko (šypsosi), tik tiek, kad kadangi esame vis dar gana nauji darbe ir jauni, tai klausimų daug visokių kyla.
Ikea yra Švedijos kapitalo įmonė, o Skandinavia, kaip žinia, garsėja aukštais darbo ir socialinio dialogo standartais. Mano nuomone (yra ir kitokių), Skandinavijos standartai pas mus yra tik popieriuose ir kalbose, o kasdieninė realybė yra truputį kitokia, nes joje atsispindi lietuviškas mentalitetas ir valdymas: tu esi darbuotojas, aš - viršininkas, ir turi vykdyti visus nurodymus. Na, jeigu nori dirbti ir niekam neužkliūti, kad ir tau niekas netrukdytų, turi tiesiog būti tylus, ramus - atėjai, atidirbai, išėjai. Ypač kai kai kuriems darbams nereikia išsilavinimo ar ypatingų žinių. Bet jeigu nori dirbti pagal taisykles ir matai, kad jų nesilaikoma, o ir į tave žiūrima, kaip į įrankį, tuomet riekia labai daug drąsos ir papildomų teisinių žinių.
Medienos pramonė skundžiasi, kad eksporto mastai į Kiniją vis labiau auga, o kai kurios lentpjūvės priverstos dirbti trečdaliu pajėgumų dėl žaliavos stygiaus. Apvaliosios medienos eksportas balandžio-liepos mėnesiais augo daugiau nei 50%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m Kinija tampa labai rimta konkurente Lietuvos perdirbėjams, subsidijuodama medienos (ir kitų žaliavų) importą. Liepą, palyginti su balandžiu, Statistikos departamento duomenimis, eksportas į Kiniją išaugo dar 27%, iki 9,5 mln. Lt. Dabar, pasak Raimundo Beinorto, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus, situacija dar pablogėjo, tačiau statistikoje jos dar nematyti - rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių duomenys pasirodys tik spalį. Pramonininkai siekia, kad būtų pakeista valstybei priklausančių miškų medienos pardavimo tvarka - šiuo metu jos gali įsigyti bet kurį įmonė, Lietuvoje veikianti daugiau nei 5 metus.
Asociacija „Lietuvos mediena“ yra suskaičiavusi, kad metinės pajamos iš medienos gaminių eksporto galėtų išaugti 1 mlrd. Lt - iki 9 mlrd. [...] Virgilijus Žygaitis, UAB „Šilalės mediena“ direktorius, sako, kad įmonė šiuo metu dirba 30-40% apkrovimu - viena pamaina vietoje trijų. Žaliavos trūksta jau keletą metų, tačiau didžiausias pablogėjimas - per pastaruosius tris mėnesius, po gegužės aukcionų. „Žiemą dar sugraibome iš privačių, o dabar - žmonės atostogose, dalis neapmokamose, taip ir dirbam“, - kalba p. Žygaitis. Jis pasakoja apie įmonę UAB NZRM, kurioje - 4 darbuotojai, vadovas - kinai. „Jiems užtenka 4 - pas mus 125 dirba, galėtų ir 200 darbuotojų būti, jei užtektų žaliavų“, - lygina p. Žygaitis.
Giedrius Kaminskas, medienos perdirbimo UAB GKF generalinis direktorius dienraščiui Verslo žinios teigė, kad vos sugeba dirbti 50% našumu. „Gegužę laimėjome 38% savo poreikio, turime nusipirkti dar 62%. Su privačiais yra labai nykus vaizdas šiuo metu, su urėdijomis - irgi labai nykus“, - sako p. Kaminskas. „Mes konkuruojame su kinais, viliojame privačius miškininkus ir gauname iš jų medienos, bet jie - daug mažiau nuspėjami. Galima prisipirkti papildomai, bet ne planuoti kokią nors veiklą“, - aiškina p. Kaminskas. Jo teigimu, kol kas medienos pramonė dar laikosi, bet nelieka lėšų jokioms investicijoms. Pataisas jau šlifuoja. Medienos pramonė dar pavasarį yra gavusi premjero Algirdo Butkevičiaus pažadą, kad perdirbėjams bus suteikta pirmumo teisė urėdijų aukcionuose. Gegužę Vyriausybė parengė atitinkamą nutarimo projektą, tačiau jo priimti nepavyko dėl teisinių problemų, nes galimai tokios sąlygos ribotų konkurenciją. Jūratė Juozaitienė, premjero patarėja aplinkos apsaugai dienraščiui Verslo žinios teigia, kad dabar imamasi kitokios taktikos - rengiamos Miškų įstatymo pataisos. „Nepadarius Miškų įstatymo pakeitimo mūsų nutarimo projektas pakimba ore teisės požiūriu - teisingumo požiūriu jis yra teisingas, mes turime gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, bet vadovaujantis teisės nuostatomis gali būti ir netikslumų. Kad nebebūtų apskundimų ir panaikinimų, norime padaryti viską tvarkingai“, - kalba premjero patarėja. Anot jos, projektas yra ruošiamas, siekiama jį pateikti šioje sesijoje. Dabar formuluotė yra šlifuojama kartu su Teisingumo ministerija.
