Dažnu atveju renkantis šildymo įrangą net nėra galimybės pasiklausyti, kaip ji veikia, tad tenka pasikliauti gamintojo pateiktomis techninėmis specifikacijomis, - pranešime spaudai pasakoja Mindaugas Beniušis. Tylūs prietaisai namuose darosi būtinybė: pagal higienos normą dienos metu vidutinis triukšmas turėtų siekti 45 dBA, o maksimalus - 55 dBA; nakties metu - 35 dBA. Kitas svarbus aspektas - 3 decibelų skirtumas žmogaus klausos suvokiamas kaip dvigubai didesnis garsas. Dėl šių priežasčių daugėja poreikis tyliai veikiančioms šildymo sistemoms, o gamintojai diegia tylos režimus, reguliuojančius kompresoriaus ir ventiliatorių greitį.
Nors šilumos siurbliai oras-vanduo nėra laikomi itin triukšminga įranga, svarbu atsižvelgti į montavimo vietą - išorinis blokas dažnai sukelia didesnį triukšmą negu vidinis. Neretai triukšmą kelia netinkamai atlikti montavimo darbai - vibruojantis rėmas, netinkamas pamato pritvirtinimas ar vibracijos perdavimas į kitas konstrukcijas. Taip pat gali būti triukšmo šaltinis šaldymo agento vamzdžiai ar papildomi reiškiniai, tokie kaip vandens plaktuko efektas, kai staigiai keičiasi slėgis.

Triukšmo šaltiniai dažnai nėra tik pats šilumos siurblys: gali būti vibracijos dėl išorinio modulio montavimo, netinkamų rėmų ar net įrenginių dalių vibracijų perdavimo. PPR vamzdžių sistemose triukšmą sukelia skysčio srautas, slėgio svyravimai ir mechaninės vibracijos; turbulencija tarp skysčio ir vamzdžio sienelių bei staigūs slėgio pokyčiai gali sukelti stiprų trenksmą. Sprendimai apima skysčio greičio ir slėgio svyravimų mažinimą, kompensacinių/laisvai besisukančių jungčių naudojimą, akustinių izoliacinių medžiagų dengimą ir vibracijų analizę siekiant nustatyti rezonanso taškus.
Kitas svarbus aspektas - teisingas montavimas: vamzdžiai, vožtuvai ir jungtys turi būti tvirtai pritvirtinti, o vibracijai sugerti naudoti lanksčias atramas ar pakabos. Reguliarus patikrinimas ir priežiūra užtikrina ilgalaikį triukšmo kontrolės priemonių efektyvumą. Taip pat verta žinoti, kad centrinių sistemų triukšmas dažnai kyla iš požeminių ar rūsių dalių, todėl bendrabūtiškai svarbu ištyrinėti visą grandinę iki individualių patalpų.

Pagrindinės triukšmo priežastys ir jų sprendimai
- Apnašos ir nuosėdos ant šildymo elemento - gali sukelti burbuliavimą ir šnypštimą. Sprendimai: elemento valymas nuo apnašų, įrengti vandens filtrai, periodiškai vykdyti praplovimus.
- Oro užuomazgos šildymo sistemoje - daugelis garsų kyla iš oro kišenių vamzdynuose ar radiatorių. Sprendimai: naudoti automatines oros išleidimo angas (Mayevsky čiaupas) ir periodiškai išleisti orą.
- Neteisingas slėgio lygis sistemoje - per žemas arba per didelis slėgis gali sukelti dūzgimą ar vibraciją. Sprendimai: tikrinti ir reguliuoti slėgį; montuoti nuolatinio slėgio matavimo prietaisus.
- Cirkuliacinio siurblio gedimai - dėl nusidėvėjusių guolių ar užterštų dalykų atsiranda ūžesiai. Sprendimai: siurblyje atlikti valymą arba keitimą.
- Neteisingas katilo montavimas - nestabilus montavimas sukelia vibracijas. Sprendimai: patikrinti tvirtinimo detales, užtikrinti lygaus paviršiaus pagrindą.
- Vamzdžių ir radiatorių vibracijos - neteisingas pritvirtinimas sukelia rezonansą. Sprendimai: patikrinti tvirtinimus, naudoti antivibracines trinkeles.
Taip pat svarbu laikytis priemonių ateičiai: kasdieninės priežiūros, oro užsikišimų šalinimo, optimalaus slėgio palaikymo, kokybiškų filtrų įrengimo ir tinkamo katilo montavimo. Šie veiksniai leidžia sumažinti triukšmą tiek centraliose, tiek privačiose šildymo sistemas.

Tam, kur triukšmas kyla dažniausiai
Triukšmas dažnai girdimas vamzdžiuose ir radiatorių laikikliuose, taip pat cirkuliaciniuose siurbliuose. Vamzdžių lenkimo spindis, stovų šakų išdėstymas ir neretai užsikimšę ar netinkamai užsandarinti jungiamieji taškai gali sukelti beldimą, dūzgimą ar švilpimą. Didesnį triukšmą kartais sukelia centralizuotos sistemos defektai balkonuose ar rūsiuose, todėl daugiabučių gyventojams svarbu informuoti valdymo įmonę apie pastebėtas problemas.
Kiekviena vieta gali būti triukšmo šaltinis: tiekimo vamzdžiai, vandens stovai, laikikliai, cirkuliaciniai siurbliai ar katilai. Nors kai kurie garsai pasitaiko reguliariai, kiti yra staigūs ir gali signalizuoti apie rimtas sistemas problemas. Todėl svarbu suprasti priežastis ir nedelsiant imtis veiksmų arba kreiptis į specialistus.
Ką daryti, kai šildymo baterijos triukšmauja
- Patikrinkite uždarymo vožtuvą - kartais reikalinga vožtuvo tarpelių ar guminės tarpinės keitimas.
- Atliekite kruopštų vamzdžių ir radiatorių patikrinimą dėl netolygaus termalinio plėtimosi ar kongruotų dalių sujungimų.
- Jei triukšmas tęsiasi, kreipkitės į valdymo įmonės specialistą - kai kuriais atvejais problema išsprendžiama pokalbio metu.
Kartais triukšmo šaltiniai - tai didelis viršslėgis ar oro kamščių atsiradimas. Taikant teisingas priemones, galima sumažinti triukšmą ir išvengti tolesnių gedimų.
Elektrinių katilų triukšmas: dažnos priežastys ir sprendimai
Elektriniai katilai tampa populiaresni dėl paprasto naudojimo ir efektyvaus energijos naudojimo. Tačiau triukšmas dažnai kyla dėl kalkių nuosėdų, oro spynų, neteisingo slėgio, cirkuliacinio siurblio problemų, neteisingo katilo montavimo ar vibracijos vamzdžiuose ir radiatore.
- Kalkių nuosėdos ant kaitinimo elemento - burbuliavimas ir šnypštimas; sprendimai: valymas, vandens filtrai.
- Oro spynos - sprendimai: oro išleidimo angos ir praplovimai.
- Neteisingas slėgis - sprendimai: slėgio matuoklis, reguliavimas.
- Cirkuliacinio siurblio problemos - sprendimai: valymas ar keitimas.
- Neteisingas katilo montavimas - sprendimai: įrengimo patikra ir stabilus tvirtinimas.
- Vamzdžių vibracijos - sprendimai: antivibracinės trinkelės, tikslus tvirtinimas.
Norint išvengti triukšmo ateityje: reguliari katilo ir sistemos priežiūra, oro išleidimas, slėgio palaikymas, kokybiški filtrai, ir tinkamai sumontuotas katilas.
tags: #triuksmasi #sildymo #sistemos #vamzdziuose