Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takų konstrukciniai sluoksniai, skersiniai profiliai, jų deriniai bei taikymo principai skirtingose vietovėse, atsižvelgiant į eismo saugumą, aplinkos apsaugą ir ekonominį efektyvumą. Darbo normos bei techniniai reglamentai nurodo, kaip planuoti trasas, jų ilginį ir skersinį profilį, dangą, sankasos elementus bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą atskirai nuo automobilių eismo.
1. Konstrukciniai sluoksniai ir jų funkcijos
Kelių konstrukcija - statinys, kurio visumą sudaro žemės sankasa, pagrindas ir danga. Žemės sankasa - grunto statinys, atliekantis dangos konstrukcijos pagrindo funkcijas. Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius, reikia taikyti tipinius skersinius profilius, kurie užtikrina kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugumą bei patogumą ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus. Vizualiai sudėtiniai sluoksniai apima žemės sankasą, pagrindą ir dangą, laikantis STR reglamentų ir kitų normatyvinių aktų.
Masiniai parametrai bei kreivių spinduliai turi būti parenkami atsižvelgiant į projektinį greitį, reljefo sąlygas ir eismo intensyvumą. Esant pereinamosioms kreivėms, viražų atlankos daromos jų ribose. Tiesiant valstybinės reikšmės kelius, būtina vengti ilgų tiesių ruožų su pastoviais išilginiais nuolydžiais, o kreivių spinduliai turi būti tarpusavyje suderinti.
2. Skersinių profilių tipai ir jų parinkimas
Vertikalios kreivės paprastai kuriamos naudojant kvadratines paraboles, tačiau galima taikyti ir kubines paraboles, dviejų kubinių parabolų kompleksines klotoides bei kitas kreivių rūšis, kurios garantuoja gerą matomumą ir tinkamą vietovės reljefą. Esant dideliems apskritiminių kreivių spinduliams, gali būti taikomos mažesnių parametrų klotoidės (A = R/3). Biklotoidės atveju siekiama, kad šakos turėtų artimiausius parametrus, o galimiems AM-II kategorijų keliams šis sprendinys taikomas atsargiai.
Išilginiai nuolydžiai turi būti kiek įmanoma mažesni dėl saugaus eismo ir eksploatacinių išlaidų, tačiau dėl vandens nuleidimo kartais būtinas nuolydis ne mažesnis kaip 0,3 %. Bordiūro atveju - ne mažesnis kaip 0,5 %. Kreivių spinduliai ir klotoidės detalės turi užtikrinti sklandžią trasos liniją, atitikti vietovės reljefą ir užtikrinti matomumą.
3. Pėsčiųjų ir dviračių takų atskyrimas nuo automobilių eismo
Pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti rengiami atskirti nuo automobilų eismo. Dviračių ir bendri dviračių-pėsčiųjų takai turi būti įrengti šalia ar už kelio žemės saulėtų zonų, atsižvelgiant į eismo kamščius, matomumą ir saugumą. Tokie takai dažnai formuojami atsižvelgiant į vietovės plotą, kelio pločius ir šalia esančias dangas.
4. Skersiniai profiliai ir eismo pločių sprendimai
Projektuojant kelio trasą, plane ir išilginiuose bei skersiniuose profiliuose, būtina laikytis nurodytų lentelių ir paveikslų nuorodų, užtikrinančių tinkamą kelio pločio, skiriamosios juostos pločio bei kelkraščio sprendimus. I kategorijos keliuose - 11,0 m pločio skiriamoji juosta, o trečiosios eismo juostos gali būti įrengiamos pagal poreikį. Taip pat būtina užtikrinti eismo juostų skaičių, jų pločių ir papildomų juostų tikimybę esant aplenkimo sąlygoms.
Lentelės ir paveikslai pateikia konkrečius parametru spindulių, nuolydžių, klotoidžių bei skiriamųjų juostų pločių sprendimus. Mažiausi važiuojamosios dalies skersiniai nuolydžiai tiesėse ir kreivėse turi būti 2,5 % (žvyro dangų - 3 %), o didžiausi - priklausomai nuo greičio - 4 %, išimtiniais atvejais - 6 %.
5. Vietos inžineriniai geologiniai tyrimai
Statybos vietos inžineriniai geologiniai tyrimai atliekami vadovaujantis atitinkamais statybos normatyviniais dokumentais. Tyrimų metu nustatomos projektuojamo kelio trasos, jo statinių ir grunto karjerų geomorfologinės ir hidrologinės sąlygos bei geologinė sąranga. Hidrologiniai tyrimai vandens pralaidoms projektuoti atliekami atsižvelgiant į STR reikalavimus. Šie tyrimai užtikrina, kad projektas atitiktų aplinkosaugos reikalavimus ir būtų patvarus.”
6. Eismas ir saugumas
Magistraliniai keliai skirti užtikrinti patogų susisiekimą tarp pagrindinių miestų ir tranzitiniam eismui, o kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį. Aplenkimo sąlygos turi būti užtikrintos, kaip nurodyta lentelėse, o nepalyginimais atvejais - papildomos eismo juostos. Nesaugomos geležinkelio pervažos turi būti su pakankamu matomumu, siekiant saugumo.
7. Reikalavimai projektuojant dangas
Dangų projektavimo taisyklės, įskaitant 80 mm aukščio gaminius, tampa svarbios privačiam vartotojui planuojant ir kuriant funkcionales zonas. Tokie gaminiai yra tinkami naudoti sunkiasvorio transporto apkrovoms, o privačiose erdvėse dažnai pakanka 60 mm aukščio gaminių. Be to, naujausios reglamentavimo sąlygos išliko ir įtvirtino 80 mm gaminių būtinumą kai kurioms užduotims. Įprastai privačiose erdvėse atitinka šias apkrovas lengvai transporto priemones, o šaligatvių plytelės Hansa 6, Hansa 7 ir Hansa 7 Plus lieka populiari pasirinkimas.
Be to, grafiniuose paveiksluose pateikiami 2 paveikslai, 3 lentelės ir 6 lentelės duomenys apie kreivių spindulius, klotoidės tipus, nuolydžius ir skersinius profilius. Taikymo praktikoje svarbu derinti vietovės specifiką su eismo saugumo standartais, įtraukti aplinkosaugos reikalavimus ir ekonomines sąlygas. Dangos projektavimas ir dangų kokybė turėtų būti tobulinama vadovaujantis 2019 m. reglamentais dėl kelių dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių, kurios aktualios iki šiol.
Pridedamos lentelės ir gairės
- 7 lentelė. Kelių eismo juostų skaičius, pločiai ir papildomos juostos.
- 9 lentelė. Išilginių nuolydžių maksimalios reikšmės priklausomai nuo greičio ir tipo.
- 2 lentelė ir 3 pav.
- 60-70 skirsniai nurodo nuolydžių, kreivių ir žaliosios zonos reikalavimus.